Kiekviena tauta, sukūrusi valstybę, disponuoja žemės plotu, taip pat Žemės gelmėse susidariusiomis naudingomis iškasenomis, kurios būna įvairios: kietos, dujinės ir skystos. Nuo to, kokios naudingosios iškasenos slūgso Žemės gelmėse, priklauso ir valstybės ekonominis potencialas. Tad visose valstybėse yra institucija, kuri daugelyje Europos šalių vadinama Geologijos tarnyba.
Lietuva nėra labai turtinga naudingųjų iškasenų, todėl žmonės dažnai klausią - ką veikia geologai Lietuvoje? Išsamaus atsakymo į minėtą klausimą, perskaičius knygą, nerasite, nes knyga skirta požeminiam vandeniui, kuris srūva požemyje uolienų poromis ir galiausiai išteka į upes, jūras, vandenynus.
Gėlas požeminis vanduo, gerai apsaugotas nuo taršos, yra didelis turtas. Jis būtinas tiek kaime, tiek mieste gyvenančiam žmogui. Tinkamai vartojamas mineralinis vanduo žmogaus organizmui suteikia teigiamų savybių.
Tam, kad vanduo patektų iki namų, biurų, mokyklų, jis turi praeiti ne vieną stadiją. Iš gręžinių jis patenka į vandens gerinimo įrenginius, kuriuose yra prisotinamas oro, tam, kad pasišalintų natūraliai požeminiame vandenyje esančios medžiagos. Geležis iš vandens šalinama pasitelkiant kvarcinį smėlį. Tuomet vanduo patenka į tarpinius švaraus vandens rezervuarus, iš kurių, siurblių pagalba, vamzdynais keliauja į gyvenvietes.
Požeminis vanduo
Požeminis vanduo - didžiausias Lietuvos gelmių turtas.
Sąvokos: Požeminis vanduo - skystos, kietos arba dujinės būsenos vanduo, esantis Žemės gelmėse.
Vandenspara - nelaidžių uolienų sluoksnis, virš kurio kaupiasi požeminis vanduo. Sudaryta iš molio, granito.
Verdenė - versmė, kurioje verda trykštančio vandens „krateris“.
Verdenė, Svilės šaltiniai - didžiausia Lietuvos verdenė, 101 „krateris“ (Kelmės r.).
Požeminis vanduo susidaro:
- Į Žemės gilumą įsisunkus lietaus ar sniego tirpsmo vandeniui.
- Dėl vandens garų kondensacijos.
Pagal slūgsojimo gylį požeminis vanduo skirstomas:
- Dirvožemio vanduo
- Gruntinis vanduo
- Tarpsluoksninis (artezinis)
- Terminis
Požeminio vandens slūgsojimas ir judėjimas. Terminis vanduo, Vakarų Lietuvoje slūgso 2 km gylyje.
Lietuvos požeminio vandens ypatumai
Lietuvos teritorijoje gausu požeminio vandens išteklių, kurie yra svarbūs geriamojo vandens tiekimui ir pramonei. Štai keletas svarbių faktų apie Lietuvos požeminį vandenį:
- Didžiausias Lietuvos gelmių turtas yra požeminis vanduo.
- Vertingiausi yra gėlo požeminio vandens ištekliai.
- Lietuvoje taip pat yra mineralinio vandens telkinių, kurie naudojami gydymo tikslais.
Mineralinio vandens radimvietės ir kurortai
Lietuvoje yra keletas mineralinio vandens kurortų, kurie garsėja savo gydomosiomis savybėmis:
- Druskininkai
- Birštonas
Biuvetė - statinys ant mineralinio vandens šaltinio, Druskininkai.
Biuvetė, Birštonas, mineralinio vandens „Vytautas“ šaltinio vieta.
Birštonas, mineralinio vandens šaltinio „Birutė“ vieta, biuvetė.
Žalsvasis šaltinis, Pasvalys - didžiausia Lietuvos versmė.
Smardonės mineralinio vandens šaltinis, Likėnai, Biržų r.
Požeminio vandens skirstymas pagal vandenyje ištirpusių druskų kiekį
Pagal vandenyje ištirpusių druskų kiekį, požeminis vanduo skirstomas į kelias kategorijas. Šis skirstymas svarbus nustatant vandens tinkamumą įvairiems tikslams, įskaitant geriamąjį vandenį ir gydymą.
