Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.
Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.
Intelektinės nuosavybės (IP) supratimas
Intelektinė Nuosavybė ir Jos Apsauga
Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams.
Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo.
Autorių Teisės
Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi būti:
- Originalus;
- Kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas;
- Išreikštas objektyvia forma.
Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima. Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia. Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento. Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.
Pramoninės Nuosavybės Teisės Objektai
Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos. Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių. Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų. Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti.
Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.
Prekių Ženklų Registracija Lietuvoje
Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras. Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau. Prekių ženklas saugomas 10 metų.
Pramoninis Dizainas
Pramoninis dizainas - tai masiniu būdu gaminamų daiktų meninis konstravimas ir projektų įgyvendinimas. Pramoninis dizainas gali būti plokščias (tekstilės gaminiai, sienų apmušalai arba kilimai) ir erdvinės formos (automobiliai, elektriniai prietaisai, mobilieji telefonai, baldai arba virtuvės reikmenų formos ir ornamentai). Pramoninis dizainas turi būti naujas ir turėti individualių savybių. Dizainas yra naujas, jeigu joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos padavimo (prioriteto) datos nebuvo prieinamas visuomenei. Teisinė apsauga suteikiama Lietuvos Respublikos dizaino registre įregistruotam dizainui, jeigu kitaip nenumato tarptautinės sutartys. Pradinis dizaino registracijos galiojimo terminas yra 5 metai nuo paraiškos padavimo dienos.
Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta atkurti savarankišką pramoninės nuosavybės apsaugos nacionalinę sistemą. 1991 įsteigto Valstybinio patentų biuro pagrindinės funkcijos siejamos su pramoninės nuosavybės objektų apsauga, ją reglamentuojančių teisės aktų rengimu, atstovavimu Lietuvai su pramonine nuosavybe susijusiose organizacijose.
Pramoninės nuosavybės apsaugą reglamentuoja:
- Prekių ženklų įstatymas (2000, įsigaliojo 2001, pakeitęs Prekių ir paslaugų ženklų įstatymą, 1993)
- Patentų įstatymas (1994)
- Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas (1998)
- Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas (2001)
- Dizaino įstatymas (2002, įsigaliojo 2003, pakeitęs Pramoninio dizaino įstatymą, 1995)
Tarptautinės teisės pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis pramoninės nuosavybės apsaugą, yra 1883 Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (Paryžiaus konvencija, paskutinį kartą peržiūrėta 1967, papildyta 1979, Lietuva prisijungė 1994). Pagal šią Konvenciją, pramoninė nuosavybė suprantama pačia plačiausia prasme ir apima ne tik pramonę, prekybą tiesiogine prasme, bet ir žemės ūkio gamybos sritis, kasybos pramonę ir visus produktus - gaminamus ir gamtinės kilmės (pvz., vyną, grūdus, tabakų lapus, valgius, gyvulius, iškasenas, mineralinius vandenis, alų, gėles, miltus).
tags: #pramonines #nuosavybes #teise