Šiame straipsnyje aptariama teismo leidimų tvarka, susijusi su nepilnamečių vaikų interesų apsauga Lietuvoje. Straipsnyje nagrinėjami atvejai, kada reikalingas teismo leidimas, kaip pateikti prašymą teismui.
Dažna situacija, kai šeimai parduodant nuosavybės teise priklausantį butą ar namą, kreipiantis į notarą dėl pirkimo - pardavimo sutarties tvirtinimo yra sužinoma, kad visų pirma privaloma gauti ir notarui pateikti teismo leidimą parduoti gyvenamąjį būstą, kadangi yra nepilnamečių vaikų.
Kaip jau supratote, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pardavimas, kai asmuo turi nepilnamečių vaikų, yra sudėtingesnis nei įprastai ir prieš perleidžiant turtą visų pirmą reikia gauti teismo leidimą, tokiu būdu apsaugant nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrinant jų teisę į gyvenamąjį būstą.
Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie tai, kaip gauti teismo leidimą įkeisti butą, įskaitant reikalingus dokumentus, patarimus ir teisinius aspektus, susijusius su nekilnojamuoju turtu.
Įvadas
Siekdama apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir interesus, Lietuvos valstybė nustato tam tikrus ribojimus nuosavybės teisei. Vienas iš tokių ribojimų - reikalavimas gauti teismo leidimą tam tikriems sandoriams, susijusiems su šeimos turtu ar nepilnamečių vaikų turtu. Ši teismo apsauga pasireiškia leidimais atlikti tam tikrus veiksmus, dažniausiai - parduoti ar įkeisti turtą, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų.
Šeimos turtas ir teismo leidimas
Įstatymai numato, kad jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti (pvz., parduoti, įkeisti bankui ir pan.) būtinas teismo leidimas. Šis reikalavimas taikomas siekiant užtikrinti, kad vaiko interesai ir gyvenimo kokybė nebus pažeisti.
Kas yra šeimos turtas?
Šeimos turtu laikomas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso vienam arba abiem sutuoktiniams. Tai apima šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą) ir kilnojamuosius daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.
Taigi, jei turtas nėra šeimos turtas - pavyzdžiui, šeima turi ne vieną nekilnojamąjį turtą, o tame, kurį nori parduoti, faktiškai negyvena - su juo susijusiems sandoriams teismo leidimas nereikalingas.
Pavyzdys 1: Šeima gyvena bute ir nori įkeisti kitą turimą gyvenamąją patalpą.
Pavyzdys 2: Šeima nori įkeisti žemės sklypą. Teismo leidimo šio nekilnojamojo turto įkeitimui nereikės.
Tačiau, šeimai nusprendus parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teisę į turimą vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą), būtina gauti teismo leidimą. Teismo leidimas būtinas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje.
Prašymas teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi būti motyvuotas. Tai reiškia, kad jame turi būti pagrįstas vienintelės gyvenamosios patalpos pardavimo būtinumas, nurodoma, kaip bus užtikrinta vaiko teisė į gyvenamąją patalpą, t.y. užtikrinta, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto.
Teismo leidimas parduoti nepilnamečio vaiko turtą
Teismo leidimas įkeisti nepilnamečio vaiko turtą
Teismo leidimas nuomoti nepilnamečio vaiko turtą ilgesniam nei penkerių metų terminui
Teismo leidimas vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį
Teismo leidimas investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį
Palikimo priėmimas vaiko vardu
LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Palikimui vaikų vardu priimti reikalingas teismo leidimas. Teismo leidimas palikimui vaiko vardu priimti pateikiamas paveldėjimo bylą vedanačiam notarui (notarinei kontorai) per įstatyme numatytą palikimui priimti terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
Esant svarbioms priežastims, šis terminas teismo gali būti pratęstas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, išduodami teismo leidimus, atsižvelgdami į prioritetinius vaiko interesus, vis dažniau nustato palikimo priėmimą vaiko vardu pagal antstolio apyrašą. Apyrašui sudaryti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Todėl reikėtų įvertinti laiko faktorių, tvarkant paveldėjimo vaikų vardu reikalus.
Teismo leidimas sudaryti sandorį be kito sutuoktinio sutikimo
Gyvenimiška situacija, kai sutuoktiniai nesutaria dėl bendro turto valdymo ar kai vienas jų pageidauja atlikti kokius nors su bendru turtu susijusius veiksmus, o kitas nesutinka. Tokia situacija negali būti neišsprendžiama. Todėl teismo leidimas sudaryti sandorį ar tvarkyti bendrą turtą be kito sutuoktinio ar sugyventinio sutikimo taip pat gali būti išduodamas.
Kiti teismo leidimai asmens teisių apsaugai
Teismai išduoda teismo leidimus ir kitų asmens teisių apsaugai. Tai gali būti:
- Teismo leidimas neveiksnaus asmens operacijai, jo organų šalinimui, nėštumo nutraukimui
- Teismo leidimas asmens psichinės būklės tyrimui
- Teismo leidimas gydyti teismo nepripažintą emancipuotu nepilnametį be vieno iš tėvų ar globėjo sutikimo, kai vienas iš tėvų ar globėjas atsisako psichiatro paskirto gydymo ir dėl to nepilnamečiui gali būti padaryta esminė žala
- Teismo leidimas dėl asmens guldymo į psichiatrijos įstaigą ir priverstinio gydymo jam skyrimo, dėl leidimo pratęsti asmens ar neveiksnaus asmens priverstinę hospitalizaciją
- Teismo leidimas nežinia kur esančio asmens turto laikinajam administratoriui disponuoti turtu, jį įkeisti, ar kitaip suvaržyti į jį teises
- Teismo leidimas dėl neturinčio 18 metų asmens santuokinio amžiaus sumažinimo
- Teismo leidimas tuoktis dėl nėštumo asmeniui, nesulaukusiam 16 metų
- Teismo leidimas sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali gauti
- Teismo leidimas sudaryti sandorį be kito sutuoktinio sutikimo
- Teismo leidimas vienam sutuoktiniui tvarkyti bendrą turtą
- Teismo leidimas ribotai veiksniam asmeniui sudaryti vedybų sutartį, kai rūpintojas tokio sutikimo neduoda
- Teismo leidimas keisti vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų sutartį
- Teismo leidimas nepilnamečiui paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jeigu tėvai, globėjai ir rūpintojai tokio sutikimo neduoda
- Teismo leidimas parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį be kito sugyventinio sutikimo
- Teismo leidimas sudaryti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sandoriams, kurių suma viršija 1500 Eur
- Teismo leidimas globėjui parduoti, dovanoti įkeisti ar kitaip suvaržyti globotinio turtą, sudaryti sandorius
- Teismo leidimas administratoriui keisti turto tikslinę paskirtį
- Teismo leidimas administratoriui perleisti turtą kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti
- Teismo leidimas administratoriui administruojamą daiktą įsigyti savo nuosavybėn
- Teismo leidimas administratoriams veikti pavieniui arba pakeisti sprendimų dėl turto administravimo priėmimo tvarką, kai keli administratoriai vengia priimti sprendimus, susijusius su turto administravimu
- Teismo leidimas nuomininkui atlikti kapitalinį remontą, kai nuomotojas nevykdo pareigos savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą
- Teismo leidimas nuomotojui laikinai apriboti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, kai išnuomoto daikto kapitalinis remontas nėra būtinas ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti naudotis daiktu
Prašymo pateikimas teismui
Prašymas kartu su pridedamais dokumentais teikiamas gyvenamosios vietos apylinkės teismui ir išnagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka per penkias dienas. Prašymas teikiamas teisme pagal teikiančiojo gyvenamąją vietą (pvz.: jei gyvenate Kaune, Kauno rajone prašymai teikiami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams). Dokumentai gali būti pateikiami nuvykus į teismą, siunčiant Lietuvos paštu arba el. paštu. Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismo nutartis neskundžiama nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Todėl labai svarbu tinkamai suformuluoti ir motyvuotai pagrįsti prašymą, pridėti reikalingus dokumentus, kad teismo leidimas būtų išduotas. Dėl dokumentų paruošimo teismo leidimui gauti pravartu kreiptis į advokatą. Prašymo formą ir daugiau informacijos apie teismo leidimus galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt.
Paprastai prašymai dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (byloje dalyvaujantys asmenys į posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja) per 5 d.d. Žinoma, esama išimčių, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gali skirtis ir nagrinėjimo terminai: su priverstine hospitalizacija susiję klausimai išnagrinėjami per 3 d. d., o vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimui skiriamos 10 d. d.
Dažniausiai atsisakoma priimti prašymą, nes jis neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra teismingas teismui, kuriam paduotas arba prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės teikti tokį prašymą ar neįgaliotas vesti bylą. Taip pat prašymas gali būti nepakankamai pagrįstas.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismas atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nereikalingas. Pavyzdžiui, kai prašoma išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti žemės sklypą, kitą turimą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan.
Nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti jį išduoti yra neskundžiama.
Ar galima dėl leidimo kreiptis el. būdu?
Žinoma: per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt.
Svarbūs aspektai, į kuriuos atkreipiamas dėmesys nagrinėjant prašymus
Svarbu suprasti, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai reiškia, kad jeigu santuoka nenutraukta ir šeimos turtas, t. y. Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą. Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena.