Turto dalybos prieš santuoką ir po jos nutraukimo

Skyrybos yra nemalonios nei teisine, nei emocine, nei psichologine prasme. Santuokai iširus, labai svarbiu klausimu tampa bendro turto padalijimas. Šį klausimą svarbu išspręsti tinkamai, mūsų valstybės įstatymų numatyta tvarka tam, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų iš nei vienos pusės.

Dauguma yra bent „viena ausimi“ girdėjęs, kad sutuoktinių turtas, nutraukiant santuoką, dalinamas lygiomis dalimis, t.y. po ½ kiekvienam sutuoktiniui. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta turto dalybos prieš santuoką ir po jos nutraukimo, kokie principai taikomi, ir į ką svarbu atkreipti dėmesį.

Turto teisinis režimas ir sutartys

Iš esmės sutuoktiniai gali pasirinkti savo, kaip sutuoktinių, turto teisinį režimą sudarydami vedybinę sutartį, vadinamą ikivedybine sutartimi. Kaip minėta, sutuoktiniai, laikydamiesi taikytinų teisės nuostatų, gali susitarti dėl kitokio režimo.

Oficialiai reikalaujama, kad ikivedybinė sutartis būtų sudaroma pas notarą kaip autentiškas dokumentas (viešasis aktas) arba pas civilinės metrikacijos pareigūną kaip pareiškimas. Iš esmės ikivedybinė sutartis turi būti sudaroma iki santuokos. Taigi, jeigu būsimi sutuoktiniai pageidauja pasirinkti turto teisinį režimą ir nukrypti nuo įstatyme nustatyto turto teisinio režimo, turto teisinis režimas turi būti nustatytas pagal ikivedybinę sutartį, kuri turi būti pasirašyta iki sutuoktiniams sudarant santuoką. Santuokos laikotarpiu sutuoktiniai negali sudaryti susitarimo, kuriuo būtų keičiamas ar nutraukiamas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Turto teisinio režimo sąlygos turi būti išdėstytos ikivedybinėje sutartyje, kurios sudarymas turi atitikti formos ir paskelbimo reikalavimus. Remiantis Civilinio kodekso 1710 straipsniu, ikivedybinės sutartys turi būti sudaromos pateikiant pareiškimą civilinės metrikacijos tarnybai arba sudarant viešąjį aktą pas notarą, kitaip jos negalioja. Tam, kad ikivedybinėmis sutartimis būtų galima remtis prieš trečiąsias šalis, ikivedybinės sutartys turi būti įregistruotos.

Galimi turto teisiniai režimai:

• Visiško po santuokos sudaryto turto bendrumo režimas
• Visiško viso turto bendrumo režimas
• Visiško turto atskirumo režimas

Bendroji jungtinė nuosavybė

Nutraukiant santuoką yra dalijamas sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Jungtinės nuosavybės teise turtas yra įgyjamas po santuokos sudarymo. Ir dalijamas visas turtas, t.y. tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas turtas, tiek santaupos banko sąskaitose, tiek vertybiniai popieriai, tiek kitas santuokos metu įgytas turtas.

Santuokos metu įgytas turtas gali būti įgytas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Nesvarbu, kurio vardu (ar abiejų) turtas bus įgytas/įregistruotas, jis laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, apie tai pažymint sandoryje bei Nekilnojamojo turto registro įrašuose. Tačiau tai nereiškia, kad santuokos metu negalima įgyti turto asmeninės nuosavybės teisėmis. Be abejo galima, tačiau aiški valia įsigyti daiktą asmeninėn nuosavybėn turi būti aiškiai išreikšta sandoryje, kuriuo turtas įgyjamas bei tai atsispindi nekilnojamojo turto registro įrašuose.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Visas turtas įgytas asmens iki santuokos sudarymo yra asmeninė nuosavybė ir be asmens sutikimo negali būti keičiamas šio turto teisinis režimas. Taip pat asmenine asmens nuosavybe yra laikomas turtas įgytas paveldėjimo ar dovanojimo būdu net jei asmuo gyvena santuokoje.

Asmeninė nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Į asmeninio turto sudėtį įeina:

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Svarbu paminėti ir tai, kad egzistuoja atvejai, kuomet asmeninis sutuoktinio turtas santuokos metu yra pagerinamas iš esmės. Pavyzdžiui, atliekant turto kapitalinį remontą. Ir tai yra padaroma sutuoktinių bendromis lėšomis arba asmeninėmis sutuoktinio lėšomis ir darbu. Tokiu atveju turtas gali būti pripažintas bendru sutuoktinių turtu (bendrąja jungtine nuosavybe) ir dalijamas santuokos nutraukimo byloje.

Turto dalybos principai ir išimtys

Svarbu paminėti yra tai, kad turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo, t. y. preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tiesa, egzistuoja atvejai, kuomet teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį, vienos šalies didesnį prisidėjimą prie jungtinės nuosavybės teise įgyto turto asmeninėmis lėšomis, savo darbu ir t.t. Tokiu atveju teismas turi teisę, padalydamas turtą, padalinti jį nelygiomis dalimis. Pavyzdžiui, vieną trečdalį turto priteisti vienam sutuoktiniui, o dvi trečiąsias turto - kitam sutuoktiniui.

Minėta, kad trečiajame etape sprendžiama, ar sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis, ar yra sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo lygių dalių principo:

• Nepilnamečių vaikų interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti.
• Vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė. Jei vienas iš sutuoktinių sunkiai serga ar yra neįgalus, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, gali būti priteisiamas išlaikymas sergančiam ar neįgaliam sutuoktiniui arba didesnė turto dalis.
• Sutuoktinio elgesys. Jei vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę. Taip pat vieno sutuoktinio dalis gali būti mažinama šeimos negautų pajamų suma, jei šeima šių pajamų negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba dėl to, kad jis nuslėpė pajamas nuo šeimos ir jas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Priteistas sutuoktiniui išlaikymas.

Dalijant santuokos metu įgytą turtą galima nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Besiskiriantys asmenys gali susitarti. Jeigu yra ginčas teisme, reikalaujantis sau didesnės turto dalies sutuoktinis turi įrodyti, kad tokiam padalijimui yra teisinis pagrindas bei įrodymai.

Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, gali nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis, tačiau tik esant tam tikroms aplinkybėms (atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinių sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kt.). Savaime tokių aplinkybių egzistavimas nėra pagrindas vienam sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį. Didesnė turto dalis priteisiama tuomet, kad tai būtina apsaugant nepilnamečio ar kito sutuoktinio interesus.

Su paskola įgyto būsto dalybos

Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.

Galimi scenarijai:

• Būsto pardavimas: Būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
• Nuosavybės ir paskolos perdavimas vienam sutuoktiniui: Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.
• Bendraturtystė ir bendraskolystė: Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.
• Nuosavybė vienam, paskola abiem: Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.

Finansinis turtas ir skolos

Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.

Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų.

Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.

Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol.

Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai - kito prievolė.

Vaiko išlaikymo išlaidos

Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.

Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.

Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni, jei jis, pavyzdžiui, turi ypatingų gabumų, lanko būrelius ar sporto užsiėmimus.

Santuokos nutraukimas notarine tvarka

Nuo 2023 m. sausio 1 d., santuoką bendru sutarimu galima nutraukti ir notarine tvarka. Tačiau, norint pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, turi egzistuoti sąlygų visuma.

Įstatyme nėra suteikta teisė sutuoktiniams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką - notarine ar teismine. Todėl notaras sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali tvirtinti ne anksčiau kaip pasibaigus anksčiau minėtam 30 dienų terminui.

Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti aptariami sutuoktinių vienas kito išlaikymo klausimai, kitos turtinės teisės ir pareigos (jeigu šie klausimai neaptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalytas bendru jų susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu), taip pat nurodyta, kokios bus sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo (sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę).

Notaras patikrinęs Gyventojų registrą įsitikins, ar nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieni metai bei ar sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Notaras prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bendraudamas su sutuoktiniais išsiaiškina ir kitas santuokos nutraukimo aplinkybes, pvz., kaip sutuoktiniai ketina dalintis santuokoje įgytą turtą, ar jie turi kreditorių ir pan.

Todėl notaras, kaip kvalifikuotas teisininkas, teisinio reguliavimo kontekste suteikia konsultaciją apie santuokos nutraukimą neteismine tvarka bei įvertina individualias santuokos nutraukimo aplinkybes. Notaras yra įpareigotas prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti ir tokiu atveju iki 6 mėnesių atidėti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimą.

Santuoka notarine tvarka nutraukiama notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo dienos. Tokiu būdu sutuoktiniams nereikia kreiptis į teismą.

Notaras, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ne vėliau kaip kitą dieną po šios sutarties įsigaliojimo dienos santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai pateikia pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jei sutuoktiniai susituokė užsienio valstybėje, prieš nutraukiant santuoką notarine tvarka, bus reikalinga šią santuoką įtraukti į apskaitą Lietuvoje, t. y. Notaras neperduoda duomenų užsienio valstybių institucijoms apie Lietuvoje patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Jei notaro patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygos, pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, laikydamasis anksčiau nurodyto termino, notaras perduoda registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, informaciją apie pasikeitusias nuosavybės teises į automobilį, šaunamuosius ginklus, traktorius ir t. t.

Turto padalijimas po santuokos nutraukimo

Nutraukiant santuoką, privalu nurodyti visą turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Jeigu taip atsitinka, kad po santuokos nutraukimo paaiškėja, kad yra nepadalinto turto, turi būti atnaujinama ištuokos byla dalyje dėl turto pasidalijimo ir teismas priima naują sprendimą.

Nutraukiant santuoką iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), nebuvo reikalaujama pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Pasitaiko atveju, kai asmenys yra seniai nutraukę santuoką, tačiau turtas iki šiol nepadalintas. Tokį turtą galima pasidalinti notarine sutartimi. Jeigu nesutariama, yra galimybė kreiptis į teismą.

Tačiau yra tam tikri apribojimai - tai ieškinio senatis. Pagal LTSR SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino pradžia dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y.

Vis dažniau pasitaiko atvejų, kada skyrybų metu tenka dalintis bendrą turtą, kuris santuokos metu yra įgytas vieno iš sutuoktinių vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 3.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog yra skiriamas šis sutuoktinių turto teisinis rėžimas: pagal įstatymus ir pagal sutartis.

Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus atvejus, jeigu turtas buvo įgytas iš asmeninių sutuoktinio lėšų, vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas.

Pirmiausia turėtų būti surenkami ir susisteminami duomenys iš įvairių registrų apie įgytą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus, įgytus iki bylos iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, jei sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi dar prieš iškeliant bylą.

Tuomet nustatoma: ar turtas yra / buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu ar kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisės pagrindu, ar buvo sudaryta vedybinė ar povedybinė sutartis bei koks nustatytas turto teisinis rėžimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas sutuoktinis teismui gali įrodinėti, jog nors ir turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba atvirkščiai, asmenine nuosavybe įgytas turtas iš tikrųjų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, buvo sukurtas abiejų sutuoktinių bendrai, ženkliai padidėjo turto vertė po santuokos sudarymo, prisidėjus abiem sutuoktiniams bei kitais atvejais.

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

tags: #pries #santuoka #igito #turto #desponavimas