Priešgaisriniai Reikalavimai Automobilių Statymui Prie Daugiabučio: Saugumo Užtikrinimas

Jei esate namų savininkas ar planuojate statyti naują pastatą, būtina suprasti automobilių statymo atstumus nuo pastatų. Šios taisyklės yra svarbios ne tik dėl estetikos, bet ir saugumo.

Automobilių Stovėjimo Vietų Atstumai

Pagal Lietuvos Statybos Techninį Reglamentą (STR), automobilių statymo atstumas nuo pastatų priklauso nuo kelių veiksnių:

• Pastato paskirtis: Gyvenamųjų namų, ligoninių, mokyklų ir kitų viešųjų pastatų atstumai skiriasi.
• Automobilių stovėjimo vietų skaičius: Jei aikštelėje yra mažiau nei 10 vietų, atstumas nuo pastato gali būti mažesnis nei aikštelėje su daugiau nei 300 vietų.
• Pastato tipas: Požeminiai garažai ir atviros aikštelės turi skirtingus reikalavimus.

Atstumai nuo Daugiabučio Gyvenamojo Namo

Pavyzdžiui, nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus:

• Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas.
• Jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.

Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.

Laikantis automobilių statymo atstumų, užtikrinamas saugumas ir komfortas. Atstumas nuo pastatų sumažina triukšmo ir oro taršos poveikį gyventojams. Be to, tai palengvina automobilių judėjimą ir užtikrina geresnį matomumą.

Minimalūs Atstumai Prie Gyvenamojo Namo Projektuojamoms Automobilių Aikštelėms

Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos.

Kai automobiliams aikštelėje skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas. Jeigu mašinų skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėja iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalo būti 25 metrų atstumas. Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų. Jeigu aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.

Automobilių Stovėjimo Vietų Reikalavimai Statant Gyvenamosios Paskirties Pastatus

Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:

• Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
• Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
• Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
• Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
• Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
• Statant trijų ir daugiau butų pastatą (daugiabutį) privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.

Priešgaisriniai Atstumai

Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinės atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.

Be šio reikalavimo yra dar priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, kuris priklauso nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio.

Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338, kuris galioja nepaisant to, ar pastatui privaloma gauti statybos leidimą, ar neprivaloma. Šį įsakymą būtina nagrinėti arba projektuotojui, kuris projektuoja pastatą, arba statytojui (jums), kuris ruošiasi statyti pastatą ir nerengia statinio projekto.

Medinių konstrukcijų statiniai yra priskiriami III ugniaatparumo laipsniui, todėl reikalinga nagrinėti minėto įsakymo 6 lentelę ir priklausomai nuo kitame sklype stovinčių pastatų ugniaatsparumo laipsnio, išlaikyti minimalus atstumus tarp pastatų.

Taigi, jei kaimyno namas mūrinis, tai jis bus priskiriamas II ugniaatsparumo laipsniui ir iki jūsų pastato turi būti išlaikytas 10m atstumas; jei kaimyno namas medinių konstrukcijų, tai atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15metrų. Neišlaikant reikalaujamų atstumų, reikalinga gauti rašytinį kaimyno sutikimą, kad šis sutinka dėl neišlaikomų minimalių atstumų tarp pastatų.

Atstumai yra privalomi, juos turi išlaikyti visi, jei neišlaiko, tuomet reikia tartis su kaimynais raštiškai. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus.

Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį:

Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pvz.: jūs statote rąstinę pirtį, kuri yra priskiriama III atsparumo ugniai laipsniui, tai nenorint gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tam, kad nepažeistumėt jo teisės statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu, turėtumėt pirtį statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos.

Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais, reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu.

Šiltnamių Statyba

Planuojant šiltnamio statybas, kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, kada šiltnamio statybai reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), koks atstumas turi būti išlaikytas nuo šiltnamio iki kaimyno žemės sklypo ribos ir kokiais atvejais šiltnamis laikytinas statiniu.

Šiltnamis - Kilnojamasis ar Nekilnojamasis Daiktas?

Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar statomas šiltnamis priskirtinas kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams. Žinotina, kad kilnojamąjį daiktą iš vienos vietos į kitą galima perkelti nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės (jeigu įstatymai nenustato ko kita). Jeigu būsimas šiltnamis turės šiuos požymius, jis nelaikomas statiniu ir statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai jam netaikomi.

Nekilnojamuoju daiktu šiltnamis laikomas tuomet, jei su žeme jis susijęs taip, kad perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės negalima.

Atpažįstant nekilnojamąjį daiktą būtina įvertinti, ar jo laikančiosios konstrukcijos (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Kada Šiltnamis Laikomas Statiniu?

Primintina, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

• Yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės.
• Turi laikančiąsias konstrukcijas.
• Yra sukurtas vykdant statybos darbus.

Taigi, šiltnamis būtų laikomas statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas, jei jis atitiktų visas šias aukščiau paminėtas sąlygas. Todėl statytojai turėtų įdėmiai vertinti kiekvieno šiltnamio statybos atvejį, t. y. įvertinti, ar šiltnamis bus montuojamas statybos vietoje, ar nėra galimybės jo neišardžius perkelti jį į kitą vietą, ar statybos darbai vietoje nebus atliekami ir jau pagamintas šiltnamis bus atgabentas į jam numatytą vietą.

Statybą Leidžiantis Dokumentas (SLD)

Taip pat primename, kad SLD privalomumas naujam statiniui (ir šiltnamiui) dar priklauso ir nuo statinio kategorijos, kuri nustatoma pagal požymius ir parametrus, nurodytus statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, ir teritorijos, kurioje jis statomas.

Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius: kitos (šiltnamių) paskirties pastatai - augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita) (pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.20 papunktį).

Atkreipiame dėmesį, kad kitos (šiltnamių) paskirties pastatai, kurių didžiausias aukštis - 5 metrai, o didžiausias plotas - 80 kvadratinių metrų, yra priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių. Siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, koks atstumas turi būti išlaikytas nuo šiltnamio iki kaimyno žemės sklypo ribos.

Jei šiltnamis neatitinka nekilnojamojo turto sąvokos, nustatytos civiliniame kodekse, tai jam statybinė teisė nėra taikoma. Taigi, jei statinio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą jo neišardžius ar kitaip nepakeitus jo vertės, jis laikomas nekilnojamuoju turtu ir tokiam statiniui taikoma statybinė teisė.

Vadinasi, jei jūsų šiltnamis bus nekilnojamuoju turtu, tai jis laikomas stogą turinčiu statiniu ir gali būti statomas ne arčiau kaip 3m atstumu nuo sklypo ribos, neturint kaimyninio sklypo savininko sutikimo jį statyti arčiau; jei jūsų šiltnamis bus laikomas kilnojamuoju turtu, atstumas iki sklypo ribos įstatymais neapibrėžtas.

Atstumų Nuo Sklypo Ribų Reglamentavimas

Apibendrinant informaciją apie atstumus nuo sklypo ribų, galima pateikti tokią lentelę:

Klausimas: Nusipirkau žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. Gretimame sklype, 3 m nuo mano sklypo ribos, pastatyta rąstine kaimyno pirtis. Aš 3 m nuo sklypo ribos atstumu norėčiau statyti medinį karkasinį nama. Tačiau girdėjau, jog pagal gaisrinės saugos reikalavimus atstumas mediniam namui turi būti didesnis. Koks? Ar nėra galimybių įrengti kokią priešgaisrinę užtvarą? Kokio tipo namą aš galiu statytis per 3 m nuo savo sklypo ribos? Taip išeina, kad šiuo atveju, kaimynas, pirmasis pasistatęs medinę pirtį, apribojo mano pasirinkimą?

Pagal šiuo metu galiojančių Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. Reikalavimų 93.3 punktas numato išimtis ir galimybę neišlaikyti priešgaisrinių atstumų tarp gyvenamosios vieno, dviejų butų arba sodų, ar kitokios paskirties grupės pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamosios vieno buto paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto.

Kitas galimas sprendimas būtų priešgaisrinės sienos įrengimas tarp pastatų, tarp kurių neišlaikomi normatyviniai priešgaisriniai atstumai.

Projektuotojai parinkdami priešgaisrinius atstumus tarp projektuojamo pastato ir gretimų pastatų dažnai neapibūdina (nežino), koks gretimo (-ų) statinio (-ių) atsparumo ugniai laipsnis, todėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams tikrinantiems statinių projektus iškyla pagrįsti klausimai, kaip ir ką vertino projektuotojas parinkdamas minimalius priešgaisrinius atstumus tarp projektuojamo pastato (gaisrinio skyriaus) ir gretimų pastatų. Taip pat neretai projektuotojai, rengdami projektus klaidingai apskaičiuoja gaisrinio skyriaus maksimalų plotą Fg, kai į vieną gaisrinį skyrių bando įtraukti kelis skirtinguose sklypuose esančius pastatus, turinčius skirtingas gaisrinės saugos charakteristikas, t. y. apjungdami skirtingo atsparumo ugniai laipsnio pastatus į vieną gaisrinį skyrių projektuotojai neparenka pavojingesnio - žemesnio atsparumo ugniai laipsnio statinio parametrų (sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas Fs (m2), skaičiuojamoji altitudė Habs (m) iš minėtų Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 3 priedo 1 lentelės.

Parengtuose statinių projektuose dėl neišlaikytų priešgaisrinių atstumų neretai pažeidžiamos Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 95 punkto nuostatos, t. y. Pateiktų gyvenamųjų (vieno, dviejų butų pastatų) I-II atsparumo ugniai laipsnio pastatų projektuose dažnai katilinė, automobilių saugykla, pirtis (sauna) ir kt.

1. Įvažiavimas > 3,5 m pločio, aukštis > 4,5 m.

2. Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m).

3. Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).

4. Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.

5. Neišlaikant priešgaisrinių atstumų - ugniasienė REI-M XXX (atitinkamai pagal pastatų atsparumą ugniai) pagal didesnio pastato išorinius kontūrus ir patvirtintas gretimo sklypo savininko (ar įgalioto asmens) sutikimas arba gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas.

6. Pastatai pagal turimą priešgaisrinę techniką - Šiaulių mieste iki 40 m aukščio.

7. Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis, rezervuaras arba gamtinis vandens telkinys (upė, ežeras ir kt.) su kieto grunto privažiavimu (ne mažiau kaip 40 t apkrovai) bei vandens paėmimo vieta gaisriniams automobiliams ne toliau kaip 4-5 m gaisrinio automobilio pastatymo vietos.

Išimtis. Gyvenamosiose vietovėse iki 5 tūkst. gyventojų, sodininkų bendrijose ir kai pastatų išorės gaisrui gesinti vandens poreikis neviršija 10 l/s, gaisrams gesinti leidžiama vandens tiekimą numatyti iš gaisrinių rezervuarų arba natūralių ir (ar) dirbtinių vandens telkinių, kai atstumas nuo jų iki saugomo pastato perimetro tolimiausio taško yra ne didesnis kaip 1000 m.

8. Gyvenamuosiuose pastatuose (vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai iki 26,5 m altitudės) - autonominiai dūmų detektoriai.

9. Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai:

a) Stogų priskyrimas Broof degumo klasei (I (privalomai) ir II (priklausomai nuo statinio stogo gaisrinio skyriaus ploto) atsparumo ugniai laipsnio statiniams);

b) Stogą laikančių konstrukcijų degumas ne mažesnės kaip B-s3,d2 degumo klasės (I ir II atsparumo ugniai statiniams);

c) lauko apdaila ir apšiltinimas iš lauko ne žemesnės kaip B-s1,d0 (I atsparumo ugniai laipsnio statiniams), D-s2,d1 (II atsparumo ugniai laipsnio statiniams) degumo klasės produktais;

d) vidinių sienų, grindų ir lubų apdailos.

10. Garažas, katilinė, pirtis nuo kitų patalpų atskirti ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai sienomis, perdangomis ir durimis EW 30 C0, išskyrus III atsparumo ugniai pastatuose.

11. Pirties, įrengtos gyvenamajame name, ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, išjungiančią krosnelę po 8 val. nepertraukiamo darbo ir pasiekus 110 C temperatūrą, drenčeriai arba perforuotas sausvamzdis, lapuočių mediena, ventiliacija, rūsyje toliau kaip 15 m iki išėjimo - II-as evakuacinis išėjimas.

12. Dūmtraukių įrengimas pagal kietojo kuro krosnių įrengimo pastatuose taisykles.

13. Inžinerinės komunikacijos įrengiamos > 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

1. Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m).

2. Įvažiavimas > 3,5 m pločio, >4,5 m aukščio.

3. Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).

4. Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.

5. Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis.

6. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (GASS) pagal GASS projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimus.

7. Šviečiantys ženklai “Išėjimas” - virš 50 m² prekybos salei ir virš 50 žmonių patalpoje.

8. Vidaus priešgaisrinis vandentiekis - > 5 tūkst. m³ pastato tūrio.

9. Išlipimas ant stogo - 100 m pastato ilgio arba 1000 m² pastato sutapdinto stogo plotui.

10. Jei stogų aukščiai skiriasi > 1 m ir kiekviena didesnė kaip 100 m² stogo ploto dalis neturi atskiro išėjimo ant stogo, numatyti gaisrines kopėčias perėjimui nuo vieno stogo ant kito.

11. Tarp laiptų ir laiptinių maršo tvorelių tarpas - 75 mm.

12. Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai:

a) Stogų priskyrimas Broof degumo klasei (I (privalomai) ir II (priklausomai nuo statinio stogo gaisrinio skyriaus ploto) atsparumo ugniai laipsnio statiniams);

b) Stogą laikančių konstrukcijų degumas ne mažesnės kaip B-s3,d2 degumo klasės (I ir II atsparumo ugniai statiniams);

c) lauko apdaila ir apšiltinimas iš lauko ne žemesnės kaip B-s1,d0 (I atsparumo ugniai laipsnio statiniams), D-s2,d1 (II atsparumo ugniai laipsnio statiniams) degumo klasės produktais;

d) vidinių sienų, grindų ir lubų apdailos.

13. Iš kiekvieno aukšto ne mažiau kaip 2 evakavimo(si) išėjimai.

14. Pirties ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, išjungiančią krosnelę po 8 val. nepertraukiamo darbo, sprinkleriai prijungti prie bendro naudojimo vandentiekio ir užtikrinant 0,12 l/s kv. m vandens tiekimo intensyvumą, lapuočių mediena, ventiliacija, atskiras išėjimas į lauką, atskirtas nuo evakuacinių išėjimų ir evakuacijos kelių. Netaikoma III atsparumo ugniai visuomeniniuose statiniuose.

15. Laiptinėse atidaromos patalpų durys negali sumažinti evakuacijos kelio pločio.

16. Laiptinėse natūralus apšvietimas ir atidaromos orlaidės 1,2 m² ploto dūmų išleidimui, o prekybos salėse >200 m² be natūralaus apšvietimo - mechaninio priešdūminio vėdinimo įrenginiai.

17. Po patalpomis su > 50 žmonių, draudžiami - sandėliai, saugojimo kameros ir kitos gaisro atžvilgiu pavojingos patalpos, kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m..

18. Kiekvienam rūsio ar cokolio, įgilinto >0,5 m, 700 m² plotui - langai 0,9X1,2 m.

19. Skirtingos paskirties statinio dalys ir patalpos atskiriamos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis pertvaromis bei su ne mažesnio kaip EW 30 CO atsparumo ugniai durimis.

20. Žiūrovų salėse krėslus, kėdes ir suolus pritvirtinti prie grindų (išskyrus balkonus iki 12 vietų).

Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (Žin., 2010, Nr.146-7510).

Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 23-1138).

Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 8-378).

tags: #priesgaisriniai #reikalavimai #automobiliu #statymui #prie #daugiabucio