Šiuo metu daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Didžioji dauguma jų įsikūrę dar sovietmečiu statytuose pastatuose, kai galiojo visai kiti statybos reglamentai ir dėmesys buvo kreipiamas ne į kokybę, bet į kiekybę.
Problema - seni daugiabučiai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas, doc. dr. Ritoldas Šukys pabrėžia, kad, sovietmečiu statant daugiabučius, juose nebuvo numatoma evakuacija gaisro metu. „Su senos statybos daugiabučiais - didelė bėda. Yra tik vienas išėjimas, tai gaisro atveju, jei kas nors užsidega, laiptinėje dūmai, žmogui iš tokio daugiabučio evakuotis yra labai sunku“, - sako ekspertas. Dabar Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato ir gyvenamųjų namų gaisrinės saugos taisykles naujiems statiniams, o sovietmečiu statytiems daugiabučiams šios taisyklės negalioja.
Tik 2011 metais Lietuvoje buvo priimtos Gyvenamųjų namų gaisrinės saugos taisyklės, kuriose numatyta gyvenamosios paskirties patalpas skirstyti į 4 grupes. Kiekvienai jų, pasak gaisrinės saugos specialisto, yra numatyti evakuacinių išėjimų kiekio, lygio ir pan. reikalavimai. „Pavyzdžiui, jeigu gyvenamasis pastatas yra iki 15 metrų aukščio, tai jame užtenka įrengti vieną evakuacinį išėjimą, jeigu aukštesnis nei 15 metrų - būtini du evakuaciniai išėjimai“, - aiškina VGTU Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas.
Daugiabučiuose, pasak R. Šukio, evakuaciniai keliai reglamentuojami priklausomai nuo aukšto ploto ir paprastai yra numatomi du evakuacijos išėjimai. „Ne mažiau kaip du išėjimai. Ir būtent laiptinėmis, nes avarinis išėjimas nėra evakuacinis. Evakuacijai paprastai skirtos laiptinės, todėl jos turi būti nepridūmijamos, vėdinamos, jose turi būti sudaromas slėgis, kad dūmai nesikauptų,“ - aiškina ekspertas.
Kaip užtikrinama gaisrinė sauga naujos statybos daugiabučiuose?
Nekilnojamojo turto bendrovės teigia besilaikantys gaisrinės saugos reikalavimų. Bendrovė „Citus“ tikina, kad, statydami daugiabučius, vadovaujasi gaisrinę saugą apibrėžiančiais Lietuvos įstatymais: Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėmis, Statybos techniniu reglamentu STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ir Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“.
Nekilnojamojo turto bendrovė „Eika“ teigia, kad „gyventojų saugumas judant iki evakuacinių kelių link evakuacinių išėjimų ir tarp jų užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis ir techninėmis priemonėmis. Nustatant evakuacijos kelių apsaugą, atsižvelgiama į patalpų paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį ir ypač - į pastato aukštingumą bei aukšto plotą. Kuo daugiabutis pastatas aukštesnis, tuo griežtesni reikalavimai keliami ne tik projektuojant evakuacijos kelius, bet ir parenkant konstrukcijas, fasadų apdailą, gaisrines inžinerines sistemas ir t. t.“
Pavyzdžiui, projektuojant aukštuminį pastatą (kai viršutinio aukšto grindų altitudė daugiau nei 26,5 m,) atsiranda normatyvinis reikalavimas numatyti neuždūmijamas laiptines, vidaus priešgaisrinį vandentiekį, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą, o esant koridoriaus sistemai aukštuose - ir dūmų šalinimo sistemas. Pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m, atsiranda prievolė butuose (praktiškai nuo 2 aukšto) numatyti avarinius išėjimus. Kai gyventojas negali dėl ugnies ar dūmų patekti į evakuacijos laiptinę, jis turi turėti galimybę pasinaudoti avariniu išėjimu, kur gali pasislėpti nuo ugnies ir dūmų ir saugiai sulaukti ugniagesių pagalbos.
Kas yra avarinis išėjimas?
Gaisrinės saugos taisyklėse „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ numatyta, kad tai - kelias, vedantis:
- Iš patalpų į atvirą lauko balkoną arba lodžiją su ne mažesnio kaip 1,2 m pločio aklinu ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai tarpsieniu nuo balkono (lodžijos) krašto iki lango angos arba ne mažesniu kaip 1,6 m pločio tarpsieniu tarp langų, esančių balkono (lodžijos) sienoje;
- Į atvirą, ne siauresnę kaip 0,6 m pločio, perėją į priblokuotą gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų daugiabučių pastatų sekciją arba į priblokuotą atskirą gaisrinį skyrių per lauko zoną;
- Į balkoną arba lodžiją, turinčią kopėčias, jungiančias skirtinguose aukštuose esančius balkonus arba lodžijas;
- Į gretimą tame pat aukšte esančią pagal sprogimo ir gaisro pavojų nepavojingą patalpą, balkoną arba lodžiją, turinčią LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus, kuriais visi žmonės saugiai gali išsigelbėti patys.
Saugumu turi pasirūpinti patys gyventojai
Kaip jau buvo minėta, sovietmečiu statytuose daugiabučiuose evakuacijos laiptinių ar avarinių išėjimų nėra. VGTU doc. dr. V. Šukys sako, kad tokiu atveju tik patys gyventojai gali pasirūpinti savo saugumu: laiptinėse palaikyti tvarką, neužstatyti jų baldais ar kitais objektais, kurie trukdytų praeiti.
Tokius patarimus duoda ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. Jis pabrėžia, kad, pirmiausia, bet kokiame pastate kiekvienas evakuacijos ar avarinis išėjimas turi būti lengvai praeinamas bet kuriuo paros metu. A. Gudžiauskas pasakoja, kad iš kai kurių daugiabučių (dažniausiai aukštesnių negu 9 aukštų) būna numatyti papildomi avariniai išėjimai iš vieno aukšto į kitą per liukus, įrengtus balkonuose. Tačiau neretai gyventojai savavališkai šiuos avarinius išėjimus panaikina (užrakina liukus, nupjauna kopėčias ir pan.), nors gaisro atveju tai galėtų būti vienintelė galimybė išsigelbėti.
Specialistas akcentuoja, ką daryti, jeigu jūsų ar kaimynų namuose kiltų gaisras: „Jeigu gaisras kyla jūsų bute, svarbiausia - kuo skubiau išeiti iš degančio buto ir uždaryti duris, kad dūmai neplistų į laiptinę. Išėjus į saugią vietą, nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus ir perspėti kaimynus. Jeigu gaisras kilo ne jūsų bute ir laiptinė yra labai uždūminta, geriausia likti bute, sandariai uždaryti duris, eiti į balkoną ar prie atviro lango ir šauktis pagalbos. Dėmesį galima atkreipti mojuojant ryškiu audeklu ar pan.“
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas primena, kad gaisro metu naudotis liftu draudžiama, nes, dingus elektrai, tai galėtų būti mirtini spąstai. Taip pat nereikia grįžti į degantį pastatą pasiimti dokumentų ar kitų asmeninių daiktų ir, žinoma, laiku sureaguoti į kilusį gaisrą padeda autonominiai dūmų detektoriai - jie privalo būti įrengti kiekvienuose namuose.
Taip pat svarbu prisiminti, kad butų savininkai atsakingi už tvarką bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose, laiptinėse). Jeigu pastebėjote, kad jūsų namo bendrojo naudojimo patalpos netvarkingos, apie tai turėtumėte pranešti namo administratoriui.
Daugiabučių inžinerinių sistemų techninė priežiūra
Siekiant užtikrinti daugiabučių namų gyventojų saugumą įstatymai numato privalomąją daugiabučių inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Ją atlieka daugiabučio namo administratorius. „Techninės priežiūros specialistams nustačius esminius sistemų, tokių kaip elektros, priešgaisrinės saugos, vėdinimo, vandentiekio ir nuotėkų, techninius trūkumus, jie privalo nedelsiant imtis priemonių pašalinti gedimus.
Daugiabučio vėdinimo kanaluose per laiką su ištraukiamu oru ima kauptis dulkės, šiukšlės, riebalai. Virtuvėje naudojami gartraukiai ištraukdami orą kartu surenka ir jame esančias riebalų daleles, kurios vėdinimo kanalus ilgainiui padengia riebalų sluoksniu, o riebalai yra geras degimo šaltinis gaisrui greitai išplisti. Daugiabučių gyventojams rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu.
Draudžiama tiek bute, tiek daugiabučio rūsyje laikyti sprogstamas ir degias medžiagas, tokias kaip kuras, aerozoliai, suspausto oro, dujų balionai, dažai ir pan. Nuo šių metų pabaigos dujų balionai gyvenamuosiuose namuose bus draudžiami, todėl vis dar juos naudojantys gyventojai turėtų suskubti jų atsisakyti.
Namuose gyventojai turėtų įsitikinti, kad jame esanti elektros instaliacija yra tvarkinga, nenaudoti elektros kištukinių lizdų šakotuvų (dvišakių, trišakių). Kiekviename bute rekomenduojama reguliariai tikrinti dūmų detektorius, turėti gesintuvą ir patikrinti jo galiojimo laiką. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakuacijai gaisro atveju.
Nors daugiabučių namų techninė inžinerinių sistemų priežiūra Lietuvoje yra privaloma, ją atliekantiems specialistams keliami reikalavimai skiriasi. Daugiabučių namų administratoriams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, be jo įmonės negali vykdyti veiklos.
Priešgaisrinės dangos
Kompanijos „Tikkurila“ priešgaisrinė dengimo sistema skirta pramoniniu būdu dengiamoms medinėms dailylentėms apsaugoti nuo gaisro. Kaip statybinę medžiagą medieną galima naudoti ir nepadengus jos priešgaisrine danga, tačiau, priklausomai nuo vietos ir kliento reikalavimų, tokia danga galėtų padidinti pastato saugumą. Priešgaisrinė danga lėtina medienos užsidegimą ir liepsnos plitimą, be to, degant ja padengtai medienai susidaro mažiau dūmų nei degant neapdorotai medienai.
Veikiama karščio priešgaisrinė danga plečiasi ir medienos paviršiuje sudaro izoliacinį putų sluoksnį. Akytas putų sluoksnis izoliuoja medieną nuo liepsnos - neleidžia jai greitai įkaisti ir užsiliepsnoti. Kompanijos „Tikkurila“ priešgaisrinės dangos atitinka degumo klasę B-s1, d0. B-s1, d0 yra aukščiausia galima medienos degumo klasė.
Statybinės medžiagos skirstomos į įvairias klases pagal Europos gaisrinės saugos standartą EN 13501-1. Dūmų susidarymo sparta ir liepsnojančių lašų kiekis žymimas raidėmis „s“ ir „d“.
Visos kompanijos „Tikkurila“ priešgaisrinės dangos yra skirtos grynai medienai dengti. Jei bus padengtas gruntuotas ar dažytas paviršius, lako priešgaisrinės savybės gali susilpnėti. Kompanijos „Tikkurila“ priešgaisrinėse dangose nėra žmonėms pavojingų sudedamųjų dalių. Būdamos vandeninės jos pasižymi mažesne lakiųjų organinių junginių emisija, todėl tausoja aplinką ir yra saugios naudoti.
Priešgaisrinės saugos reikalavimai daugiabučiuose: Pagrindiniai aspektai
| Aspektas | Reikalavimai |
|---|---|
| Evakuaciniai keliai | Turi būti ne mažiau kaip du, laiptinės turi būti nepridūmijamos ir vėdinamos. |
| Avariniai išėjimai | Turi būti lengvai pasiekiami, negali būti užrakinti ar užstatyti. |
| Dūmų detektoriai | Privalomi kiekvienuose namuose. |
| Inžinerinių sistemų priežiūra | Privaloma, ją atlieka administratorius. |
| Degių medžiagų laikymas | Draudžiama bendrojo naudojimo patalpose ir butuose. |
Kaip elgtis gaisro metu
Gaisrinės ir evakuacinės kopėčios
Bendrovės "E-Metalurgija", kuri gamina įvairias metalines konstrukcijas, taip pat ir priešgaisrines ir evakuacines kopėčias, vadovas Andžej Kosteckij sako neprisimenąs, kad būtų tekę gaminti priešgaisrines ar evakuacines kopėčias seniems daugiabučiams. Jis sako, kad gyventojai bijosi kopėčiomis į butus galinčių patekti vagių, tad jas išmontuoja.
Direktorius pastebi, kad neretai yra painiojamos gaisrinės ir evakuacinės kopėčios. Ir jeigu kurios nors prie pastato yra, laikoma, jog viskas gerai. „Evakuacinės kopėčios, kaip rodo pavadinimas, tai kopėčios, kuriomis pavojaus atveju iš pastato turėtų saugiai pasišalinti jame esantys žmonės. Jos gali būti skirtingų formų (ištraukiamos, atlenkiamos, nuleidžiamos ir kt.), tačiau esminis rodiklis yra jų plotis. ES sertifikuojamos evakuacinės kopėčios paprastai yra 40-50 cm išorinio pločio.
Priešgaisrinės arba tiesiog Gaisrinės kopėčios, kurios STR nurodomos kaip G1 tipo gaisriniai laiptai, yra skirtos ugniagesiams gelbėtojams kuo greičiau patekti iki nelaimės vietos ir pradėti ugnies gesinimo ar gelbėjimo darbus. Gaisrinės kopėčios taip pat gali būti naudojamos ir žmonių evakuacijai, tačiau tokių kopėčių išorinis plotis yra 50-70 cm.
tags: #priesgaisriniai #reikalavimai #daugiabuciams