Priestato Prie Namo Įteisinimas Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti

Svarstant pasistatyti nedideles pagalbines patalpas kaip priestatą, svarbu žinoti, kad priestatas gali būti tiek naujai statomas, tiek rekonstruojant esamą pastatą. Klausimai dėl priestato įteisinimo užduodami pakankamai dažnai, tad šis straipsnis skirtas paaiškinti, ar Jūsų norimam statyti priestatui reikia rengti projektą, gauti statybų leidimą, ar ne.

Iki savavališkų statybų įteisinimo „amnestijos“ pabaigos liko nedaug laiko. Aplaidžiųjų laukia kontrolierių patikrinimai, baudos ir reikalavimai nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Kita vertus, žmonės neretai be reikalo gąsdinami, nes pagal naujus reikalavimus kai kurių statinių net nebūtina įteisinti.

Per dvejus metus apdairūs piliečiai jau pasinaudojo galimybe be įmokos įteisinti savavališkas žemės ūkio ir kitų statinių statybas. Tiesa, dar liko šiek tiek laiko - vadinamosios paliaubos nesilaikiusiems įstatymų baigsis paskutinę šių metų dieną.

Kai kurie žmonės tebegalvoja, kad jeigu jie pastatė statinius savo sklype, kurie niekam netrukdo, tai jie yra tarsi ir teisėti. Deja, žmonės klysta, juk jie neturi jokių dokumentų.

Kai kurie piliečiai džiaugiasi dėl senaties termino išvengę baudų už savavališkai pastatytus statinius. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą senaties terminas tėra 6 mėnesiai, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai neretai nesuspėja užfiksuoti pažeidimų. Anksčiau ar vėliau savavališkai pastatyto statinio savininkas turės tik du pasirinkimus: nugriauti pastatytą pastatą arba sumokėti įmoką ir jį įteisinti.

Kaip galėtume apibūdinti pažeidėjus? Yra trys pažeidėjų kategorijos:

• Vieni nuoširdžiai nežinojo, kad tai - savavališka statyba.
• Kiti žinojo, bet ignoravo, manė, kad savo žemėje gali statyti ką nori.
• Daugiausia nustatoma pažeidimų, kai be leidimo pastatai buvo rekonstruojami - perstatomi ar atstatomi sugriuvę statiniai. Tokius statinius reikia įteisinti.

Antanas N. norėjo pasinaudoti galimybe įteisinti priestatą prie namo, tačiau paaiškėjo, kad tas priestatas pateko į numatytą miestelio kapinių teritoriją. Tokio statinio įteisinti nepavyks, priestatą teks nugriauti.

Įmokos už savavališką statybą

Teoriškai įmoka gali siekti nuo 300 Lt iki 500 tūkst. Lt, tačiau realiai ji nebus labai didelė. Jos dydis priklausys nuo statinio vertės, įskaitant ne tik išlaidas panaudotoms medžiagoms, bet ir darbų kainą. Pavyzdžiui, jeigu statinio vertė sieks 40 tūkst. Lt, tai įmoka bus 1 600 Lt. Ji numatyta padariusiems itin šiurkščius pažeidimus ir pastačiusiems stambius pastatus asmenims.

Taigi įmoka už neįteisintus priestatus žemės ūkyje ar ūkininko sodyboje tikrai nesieks dešimčių tūkstančių, o juo labiau maksimalios sumos.

Ateities perspektyvos

Jau dabar nesudėtingus pirmos grupės statinius savo sklype galima statyti be leidimų ir jų nereikia įregistruoti. Tai - tik pirmas žingsnis liberalizuojant statybų tvarką. Ateityje statybos leidimų tvarka bus paprastesnė, kaip yra kai kuriose ES šalyse.

Įteisinti galima ne visus statinius. Pavyzdžiui, nepavyks statinio įteisinti, jeigu jis savavališkai pastatytas draustinio teritorijoje arba kitoje saugomoje teritorijoje. Kita vertus, ar visada statinį verta įteisinti? Gal labiau apsimoka jį nugriauti?

Neverta tikėtis, kad iki šių metų pabaigos bus galima įteisinti visus statinius. Ne. Tik tuos, kurie pastatyti nepažeidžiant reikalavimų, kai statinys savo savybėmis ir paskirtimi neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Daug ūkininkių įvairiais būdais įgijo buvusių žemės ūkio bendrovių ir net kolūkių pastatus už vadinamuosius pajus, statinius perstatė, kai ką papildomai pristatė be rekonstrukcijos projektų, todėl dabar turime gerą galimybę įteisinti tokius statinius. Daugelis dokumentus susitvarkė, tačiau žinau, kad ne visi suspėjo tai padaryti. Dar yra laiko, reikia paskubėti, nes neverta tikėtis, kad lengvatinio įteisinimo terminas bus pratęstas.

Priestato statybos rūšys ir reikalavimai

Priestato statybos rūšis priklauso nuo to ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo pastato laikančiosios konstrukcijos, ar keičiami statinio išorės matmenys (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Žinotina, kad pagalbinio ūkio pastatai be gyvenamųjų patalpų, jei jų plotas yra iki 50 kvadratinių metrų ir aukštis iki 5 metrų, priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kvadratinių metrų ir aukštis iki 8,5 metro, priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių.

Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) reikalingas, jei:

• Tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
• Jei prie esamo gyvenamojo namo pristatomas priestatas ir dėl priestato statybos bus perstatomos ar pertvarkomos esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus laikoma, kad atliekamas esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas taps gyvenamojo namo sudėtine dalimi.

Jei naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.

Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Jei statinys viršija 80 kv. m. ribą, tuomet keičiasi jo kategorija iš nesudėtingo į neypatingą. Dabar Jūsų namas yra neypatingas statinys, tačiau tapo tokiu nelegaliai. Reikėtų projekto (namo su priestatu) ir statybos leidimo. Tik tuomet jis taps legalus neypatingas.

Pagal Jūsų aprašytą situaciją, čia gaunasi namo rekonstrukcija. Nebent priestatas neturi tiesioginio ryšio su senuoju pastatu (durų), tada galima traktuoti kaip atskirą pastatą. Jeigu pastato vidaus bendras plotas yra daugiau kaip 80 kv. m. reikia parengti techninį darbo projektą ir gauti leidimą statybai. Poliai ar pamatai čia neturi įtakos. Jeigu namelio priestatas būtų atskiras, neturėtų durų į sodo namą, galima būtų registruoti kaip namą ir priklausinį, tada nereikėtų projekto ir leidimo. Užtektų pasidaryti kadastrinę statinių bylą ir registruoti registrų centre.

Kada reikalingas projektas ir leidimas?

Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.

Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti.

Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Konkretūs atvejai ir patarimai

Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo?

Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo?

Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.

Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.

Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti?

Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.

Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo?

Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga.

Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo?

Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Svarbu! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.

Klausimas: Prie jau įregistruoto seno namo (plotas apie 85 kv.m) yra pristatytas apie 15 kv.m priestatas. Statytas be leidimų ir projektų prieš 10 metų. Priestate yra katilinė ir san.mazgas. Priestatas nėra atskiras statinys, jis prijungtas prie namo ir laisvai galima judėti iš namo į priestatą per duris. Veiksmas kaimo vietovėje, žemės sklypo kadastriniai padaryti, sklypas patenka į buferinę zoną.

Atsakymas: Minimo priestato statyba yra laikoma statinio rekonstravimu, kuriam reikėjo ir reikia rengti projektą ir gauti statybos leidimą. Kadangi statinys rekonstruotas be projekto ir leidimo, tai laikoma savavališka statyba. Įteisinimas vyksta rengiant statinio rekonstravimo projektą, gaunant statybos leidimą, įvertinant ir sumokant įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, o kai gautas statybos leidimas, vykdomos statinio statybos užbaigimo registravimo procedūros, registruojama registrų centre.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus visi pastatai privalo būti įteisinti ir jokio skirtumo, ar jie yra baigti, ar dar nebaigti pastatyti. Registravimas vyksta nekilnojamojo turto registrų centre. Visgi, svarbu suvokti ir tai, kad kiekvienais metais ir net dažniau teisės aktai kinta, tad įteisinimo darbai gali būti vis sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau laiko. Pastatų įregistravimas reikalauja detalumo, tad geriausia bendradarbiauti su tais, kurie puikiai išmano visas smulkmenas. Pastatų įteisinimo procedūra dažniausiai trunka iki kelių mėnesių, tad su profesionalia pagalba - viskas greičiau ir paprasčiau.

Klausimas: Noriu pasiteirauti ar reikalingi leidimai, norint prie namo pastatyti priestatą su pamatais. Namas yra 70 m2. Vienas priestatas būtų 20m2, kitas (verandos tipo) 8 m2.

Atsakymas: Jei iš Jūsų minimų priestatų bus įėjimas į namą, tuomet reikia rengti pastato rekonstrukcijos projektą (jei namas registruotas Registrų centre 100% baigtumo). Jei namas neregistruotas, arba registruotas mažesniam nei 100% baigtumui, reikia rengti projekto korektūrą. Jei įėjimo į namą nebus, jei teritorija, kurioje stovi Jūsų namas nėra saugotina (regioninis parkas, kultūros paveldo zona, draustinis ir pan.), t.y. tiesiog kaime esantis sklypas, tuomet nereikia jokio projekto, nereikia statybą leidžiančio dokumento.

Jei namas yra mieste, reikės rengti projektą tiems priestatams. Jeigu iš priestatų bus patekimas į namą, reikia paruošti jūsų namo rekonstravimo projektą ir gauti leidimą statybai. Jeigu iš priestatų nėra patekimo į namą, nieko nereikia, bet turite laikytis visų reglamentinių atstumų nuo sklypo ribų, inžinerinių komunikacijų ir kitų apribojimų. Svarbu neapsigauti, todėl rekomenduoju susitikti su architektu konsultacijai, kad nebūtų kokių problemų ateityje nei su kaimynais, nei su tinklus ekploatuojančiomis organizacijomis, nei statybos inspekcija.

Jūsų atveju projektas vadinsis statinio rekonstravimu ir statybą leidžiantis Jums bus privalomas, nes suminis namo po rekonstravimo bendras plotas bus 98 m2. Net jeigu Jūsų namo bendrasis plotas po rekonstravimo būtų mažesnis už 80 m2 nuo š.m. sausio mėn 1 dienos statybos leidimas Jums būtų taip pat privalomas.

Pagrindiniai žingsniai įteisinant priestatą

1. Įvertinkite situaciją: Nustatykite, ar Jūsų priestatas atitinka galiojančius teritorijų planavimo, aplinkosaugos ir paveldosaugos reikalavimus.
2. Kreipkitės į specialistus: Pasikonsultuokite su architektais ir teisininkais, kurie specializuojasi statybos įteisinimo klausimais.
3. Surinkite reikiamus dokumentus: Paruoškite nuosavybės dokumentus, statinio projektą (jei reikalingas), kadastrinę bylą ir kitus reikalingus dokumentus.
4. Kreipkitės į savivaldybę: Pateikite prašymą dėl statybos leidimo gavimo arba statinio įteisinimo.
5. Sumokėkite įmokas: Jei reikia, sumokėkite nustatytas įmokas už savavališkos statybos įteisinimą.
6. Registruokite statinį: Užregistruokite įteisintą statinį Nekilnojamojo turto registre.

Laiku susitvarkę dokumentus, galėsite išvengti nemalonumų ir užsitikrinti ramybę dėl savo turto.

Tikimės, kad ši informacija padės Jums sėkmingai įteisinti priestatą prie namo!

tags: #priestatas #prie #namo #kaip #iteisint