Šiame straipsnyje nagrinėsime nuosavybės teisės sampratą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip ji suvokiama ir įgyvendinama skirtingose teisės sistemose. Daug dėmesio skirsime anglų kalbos terminui "owner-occupied" ir jo reikšmei.
"Owner-occupied" sąvokos aiškinimas
Owner-occupied - tai anglų kalbos frazė, kurią sudaro du žodžiai: owner ir occupied. Pagrindinis šios frazės tikslas - apibūdinti turtą, kuris priklauso jo savininkui ir yra naudojamas arba gyvenamas pačio savininko.
Žodis owner kilęs iš senosios anglų kalbos, iš žodžio ægne (t. y. „turėti“, „priklausyti“), kuris vėlgi turi indoeuropietiškas šaknis. Šis žodis modernioje anglų kalboje reiškia „savininkas“ - asmuo, turintis nuosavybės teisę į daiktą, turtą ar kitą vertybę.
Žodis occupied yra veiksmažodis, kuris atėjęs iš lotynų kalbos occupare (t. y. „užimti“, „gyventi“). Owner-occupied kaip jungtukas apibūdina būseną, kai turtas yra užimtas ir priklauso tam pačiam asmeniui.
Taigi owner-occupied yra pavyzdys, kaip angliškai sudaromi sudėtiniai būdvardžiai, išreiškiantys tam tikras nuosavybės ir naudojimo savybes. Taip sukuriama sąvoka, kuri teisiškai arba kasdienėje kalboje nurodo, kad namas, butas ar kita gyvenamoji patalpa priklauso ir yra naudojama pačio savininko, o ne išnuomota ar kitaip perduota kitam asmeniui.
Ši frazė ypač aktuali nekilnojamojo turto rinkoje, kur reikalinga aiškiai nustatyti, ar turtas yra nuomojamas, ar gyvena jame pats savininkas. Pavyzdžiui, finansų institucijos dažnai reikalauja, kad kredito gavėjai, norėdami gauti paskolą, įkeistų tik savo owner-occupied turtą, o ne nuomojamą.
Gramatiniu požiūriu, frazė owner-occupied veikia kaip sudėtinis būdvardis, kai ją naudojame norint apibūdinti daiktavardį. Tokie junginiai yra įprasti anglų kalboje, kur pirmas žodis (daiktavardis) paprastai paaiškina antrą žodį (būdvardį), o šie kartu apibrėžia tam tikrą savybę.
Atsiradus vis naujoms turto rūšims, nuosavybės teisės turinį įsprausti į iš anksto nustatytus rėmus darosi vis sunkiau, todėl dažnas įstatymų leidėjas nuosavybės teisės turinį atskleisti palieka teismų praktikai ir teisės doktrinai.
Nuosavybės teisės elementai
Pagrindiniai nuosavybės teisės elementai:
- Teisė valdyti (angl. to possess)
- Teisė naudotis (angl. to use)
- Tvarkymo teisė (angl. to manage)
- Teisė gauti pajamas (angl. to receive income)
- Teisė kapitalizuoti (angl. to capitalize)
- Teisė į apsaugą (angl. to protect)
- Teisė perleisti paveldėjimo būdu (angl. to transfer by inheritance)
- Teisė turėti daiktą neterminuotai (angl. to hold the thing indefinitely)
- Pareiga nedaryti žalos (angl. duty not to harm)
- Galimybė areštuoti (angl. power to attach)
- Teisė susigrąžinti perleistas teises / daiktą (angl. right to recover transferred rights / thing)
Manytina, kad kiekvienos teisinės valstybės ekonominės ir politinės sistemos paskirtis yra kuo visapusiškiau užtikrinti asmens interesus ir poreikius, laisvos iniciatyvos ir kūrybinės veiklos galimybes.
Nors 2000 m. liepos 18 d. naujasis LR CK buvo grindžiamas vakarietiška nuosavybės teise, tačiau nemažai įtakos jam turėjo ir socialistinė civilinės teisės doktrina, todėl pripažįstama, kad LR CK nėra visiškai nuoseklus.
Kaip matome, nuosavybės teisės samprata ir jos turinys yra nuolat kintantis ir priklausantis nuo įvairių ekonominių, socialinių ir politinių veiksnių.
„Kai kurie nuosavybės apsaugos klausimai EŽTK jurisprudencijoje“ prof. dr. (HP) Vytautas Mizaras
Skirtingos teisės tradicijos
Egzistuoja dvi pagrindinės teisės tradicijos:
- Kontinentinės teisės tradicija (arba civilinės teisės)
- Anglosaksų teisės tradicija (arba bendrosios teisės)
Kontinentinės teisės tradicija yra labiausiai paplitusi teisės sistema pasaulyje, vyraujanti senojo žemyno kontinentinės dalies valstybėse ir jų buvusiose kolonijose.
Anglosaksų teisės tradicijai priklauso Anglija ir Velsas, Airija, Didžiosios Britanijos buvusios kolonijos, pvz., Australija, Kanada (išskyrus Kvebeko provinciją), JAV (išskyrus Luizianos valstiją), Naujoji Zelandija, Malaizija, Singapūras, Honkongas bei kitos Britų tautų sandraugos šalys.
Šios dvi teisės tradicijos skiriasi savo istorine raida, teisinio reguliavimo metodais ir nuosavybės teisės samprata.
Kontinentinės teisės tradicija laikoma seniausia teisės tradicija, kurios pamatą sudaro romėnų teisė. Anglosaksų teisės tradicijai priskiriamos valstybės tokios didelės romėnų teisės įtakos nepatyrė.
Bene ryškiausiai anglosaksų ir kontinentinės teisės valstybių skirtumai atsispindi nuosavybės teisėje.
Šiai nuosavybės teisės sampratai tiesioginę įtaką padarė romėnų nuosavybės teisės konstrukcijos, todėl galima teigti, kad XIX a. daugelyje kontinentinės Europos valstybių įvykusi privatinės teisės kodifikacija nuosavybės teisės prasme atspindi romėniškąjį nuosavybės teisės modelį.
Šiuolaikinė Anglosaksų nuosavybės teisės samprata formavosi labiau veikiama viduramžiais vyravusio feodalinio teisinio mąstymo, kuris išlieka gajus net ir šiandien, todėl nuosavybės teisės suvokimas pakankamai skiriasi nuo romėniškosios nuosavybės teisės sampratos.
Šios šalys nuosavybės teisės sistemos vystėsi labai panašiai ir rėmėsi bendrais feodalinės teisės principais, dėl to daugelis lyginamosios teisėtyros mokslininkų pripažįsta, kad kontinentinės ir anglosaksų teisės tradicijos šalys turi bendras šaknis, kurios galėtų tapti ašimi dviejų šių iš pažiūros skirtingų teisės tradicijų harmonizavimo šaltinis.
Šios valstybės nuosavybės teisės turinį, lyginamąjį...
tags: #priklauso #nuosavybes #teise #angliskai