Turto Pripažinimas Bendrąja Daline Nuosavybe: Teismų Praktikos Apžvalga Lietuvoje

Lietuvoje, kur tradicinės šeimos samprata nuolat kinta, vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai nesusituokusios poros įgyja bendrą turtą. Nors galiojančios teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja tokių porų turtinių santykių, teismų praktika formuoja tam tikrus principus, kuriais vadovaujantis sprendžiami ginčai dėl nuosavybės.

Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika, susijusi su turto pripažinimu bendrąja daline nuosavybe, kai asmenys nėra susituokę, bet veda bendrą ūkį ir įgyja turtą kartu. Aptariami atvejai, kai turtiniai santykiai vertinami remiantis jungtinės veiklos (partnerystės) institutu, atsižvelgiant į asmenų indėlį kuriant bendrą turtą.

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge ir bendras ūkio tvarkymas vertinami kaip jungtinės veiklos teisinis statusas. Aplinkybė, kad turtas registruotas būtent sutuoktinio vardu, nesudaro pagrindo teigti, jog šis turtas negali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe.

Teismų Sprendimai: Nuo Homofobijos Mito Išsklaidymo Iki Konkrečių Bylų Analizės

Teismų sprendimai sklaido mitus apie homofobišką Lietuvą. Net ir nesant partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų reglamentuojančio įstatymo, homoseksualūs asmenys Lietuvoje gali apginti savo turtines teises, kylančias iš gyvenimo drauge.

Sudėtinga byla dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe neįregistravus santuokos buvo laimėta advokatės Dianos Višinskienės kontoroje. Ši byla buvo išskirtinė ir pirmoji tokia Lietuvoje, kurioje gėjų pora, gyvenusi kartu apie 35 metus, bendrai tvarkė ūkį ir rūpinosi vienas kito sveikata. Abu dirbo, sujungė turimas lėšas ir įgijo bendro turto, pasitikėjo vienas kitu ir kartu valdė bei naudojosi įgytu nekilnojamuoju turtu.

Po vieno partnerio mirties, jo motina kreipėsi perimti palikimą, bet pažado išmokėti kompensaciją už bendros veiklos pagrindu įgytą turtą netesėjo. Pirmosios instancijos teismas patenkino partnerį pergyvenusio asmens ieškinį ir pripažino jo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo su statiniais ir buto dalį.

Iš jungtinės veiklos (partnerystės) gali atsirasti labai įvairūs civiliniai teisiniai santykiai - nes tai yra bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą, darbą ar žinias bendrai veiklai ar siekiant bendro tikslo. Taigi šioje byloje teismai konstatavo egzistavusius faktinius šeimos santykius ir pripažino bendrai gyvenančių asmenų (partnerių) įgytą turtą bendrąja daline nuosavybe.

Vadinasi, turtinius tos pačios lyties asmenų interesus galima apginti remiantis Lietuvos teismų praktika ir dabartiniais įstatymais. Faktas, kad valstybė nesuteikia tos pačios lyties asmenims teisinės galimybės įregistruoti jų partnerystę, neturėtų daryti neigiamos įtakos jų turto teisiniam režimui.

Bendrosios Dalinės Nuosavybės Pripažinimas: Kitos Bylos

2022 metais Vilniaus mieste į teismą kreipėsi ieškovė, žmona, santuokos nutraukimo byloje, dalyje dėl pasekmių, reikalaudama pripažinti namą kuriame gyveno besiskirianti šeima bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį ½. Sudėtingumas šioje istorijoje yra tas, kad santuoka buvo sudaryta dar ieškovei tik sulaukus pilnametystės. Ginčo sklypas buvo registruotas ieškovo tėvo vardu ir statybų leidimas dar tuo metu statant namą, buvo tai pat atsakovo tėvo vardu. Kitaip tariant, nekilnojamas turtas, namas ir sklypas kuriame stovi namas, priklausė trečiąjam asmeniui. Ieškovė savo reikalavimą į nekilnojamą turtą padalinti ½ įrodinėjo, jog ji 9 metus gyveno su sutuoktiniu ir ginčo objektas buvo pradėtas statyti ir buvo pastatytas po 9 metų, tai yra visą santuokos laikotarpį.

Aukštesnės instancijos teismas apeliacine tvarka įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vertino, jog ginčo pradėtas statyti ir baigtas statyti, bet neįregistruotas registrų centre namas buvo statomas tuo metu dar ne santuokoje, o vėliau santuokoje tik tuo vieninteliu tikslu bendru sutarimu kartu gyventi ir kurti bendrą nekilnojamą turtą (CK 6.970 STR), tai yra siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę į nekilnojamą turtą. Todėl teismas pripažino ieškovės nekilnojamo turto, namo, dalį ½ bendra jungtine nuosavybe ir priteisė kompensaciją, o atsakovui, pripažinus ½ nekilnojamo turto dalį bendra jungtine nuosavybe priteisė natūra.

Nuosavybės Teisės Pripažinimas ir Atidalijimas: Bendrosios Praktikos Apžvalga

Civilinė byla dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, atidalyti natūra bendrąją dalinę nuosavybę nustatant, kad ieškovei priklauso nuosavybės teisė į pastatą - gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o ieškovė už jai tenkančią dalį įsipareigoja sumokėti atsakovei kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu.

Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovės tėvas nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai šaliai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, - įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą.

Įrodinėjimo Naštos Paskirstymas ir Teismų Vertinimas

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą, spręsdamas, jog įrodymus, pagrindžiančius tai, kokius teiginius išsakė atsakovas visuotiniuose banko tarnautojų susirinkimuose, turėjo pateikti atsakovas, kadangi jis tokią galimybę turėjo. Būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kokius konkrečiai teiginius paskleidė atsakovas ir kad jie yra apie ieškovą. Atitinkamai išvada dėl minėtų teiginių turinio padaryta netinkamai įvertinus įrodymus.

Reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį.

Privalomojo Nurodymo Neįvykdymo Teisiniai Padariniai

Savavališkos statybos aktai gali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, o asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu savavališkos statybos aktu ir jo pagrindu priimtu privalomuoju nurodymu, savo galimai pažeistas teises turėtų ginti teismine tvarka.

Spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo teismas turi nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat jo neįvykdymo priežastis ir asmens sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą. Konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsižvelgė į priežastis, dėl kurių ginčo privalomieji nurodymai sprendimų priėmimo dieną buvo neįvykdyti. Inspekcija byloje nepagrindė suinteresuotų asmenų sąmoningo privalomų nurodymų nevykdymo.

Nesantuokinių Santykių Specifika ir Turto Pripažinimas

Byloje sprendžiamas klausimas dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu kartu gyvenantys nesusituokę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių.

Sprendžiant ginčą dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, būtina nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Taigi vien pats gyvenimo kartu ir ūkio tvarkymo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.

Taikant CK 6.970 str., bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, bet ir dalyvaujant savo darbu. Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas nesusituokusių asmenų turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.

Turto Pagerinimas ir Įnašų Vertinimas

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti bendrąja daline nuosavybe butą, kurį, šalims gyvenant kartu, sumokėjusi pradinį įnašą asmeninėmis lėšomis ir viena pasiėmusi banko paskolą, įsigijo atsakovė.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai ieškovas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe grindžia esminiu turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogiją taikytina panašius teisinius santykius - turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe - reglamentuojanti CK 3.90 str. 1 d. norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai.

Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita.

Šioje byloje kasacinis teismas vertino, kad teismams nekonkretizavus konkrečių šalių įnašų į nesusituokusių asmenų turto pagerinimą vertės, taip pat bendro ginčo turto vertės padidėjimo, atitinkamai nepagrindus, jog atliktas pagerinimas buvo esminis, išvada dėl nesusituokusių asmenų turto bendrosios dalinės nuosavybės laikytina teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota.

Vilniaus Apygardos Teismo Sprendimas: Apeliacijos Esminės Aplinkybės

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą - pripažino 1/4 dalį žemės sklypo, 393/1000 dalis gyvenamojo namo, 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių bendrąja daline E. T. ir P. S. nuosavybe, priklausančia bendraturčiams lygiomis dalimis; bylos dalį dėl reikalavimo atidalyti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei tenkančią nekilnojamojo turto dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos faktines aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes, įvertinus aplinkybių ir įrodymų visumą, labiau tikėtina, jog ieškovė ir P. S. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad visi liudytojai patvirtino, jog ieškovę pažinojo ir matydavo ją kartu su P. S. bėgant metams, skyrėsi tik liudytojų parodymai dėl jų bendravimo intensyvumo.

Tarp ieškovės ir P. S. buvusius rimtus, nuolatinius ir artimus šeiminius santykius patvirtino ir kitos byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės - 1995 metais, 2001 metais, 2003 metais, 2014 metais ieškovei ir P. S. buvo siunčiama pašto korespondencija jų bendros gyvenamosios vietos adresu, 1998 m. vasario 27 d. turto įkeitimo sutartimi P. S. įkeitė AB Lietuvos taupomojo banko naudai jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad užtikrintų ieškovės piniginių įsipareigojimų šiam bankui tinkamą įvykdymą; ieškovė pasirašė gamtinių dujų tiekimo ir dujotiekių techninės priežiūros, gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo, dujinio prietaiso paleidimo-derinimo darbų užbaigimo aktą dėl dujinio katilo paleidimo, kitas sutartis dėl P. S. priklausančio gyvenamojo namo; sudarė nurodyto gyvenamojo namo draudimo sutartį; 2007 metais šalia nurodyto gyvenamojo namo ieškovė pastatė šiltnamį; nuo 2005 metų iki 2014 metų ieškovė apmokėdavo P. S. sąskaitas TEO LT, AB ir UAB „Lietuvos dujos“; nuo 2002 metų iki 2014 metų ieškovė rūpinosi P. S. sveikata; 2014 m. lapkričio 12 d. ieškovė ir P. S.

Nors vien faktinių sutuoktinių bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos, sukuriant bendrą turtą, įrodymu, tačiau kolegija, spręsdama klausimą dėl tokio turto sukūrimo, įvertino ir atsižvelgė į bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenusių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų pajamos galėjo būti naudojamos jų abiejų kasdieniams poreikiams tenkinti.

Kolegija taip pat vadovavosi įstatyme įtvirtinta jungtinės veiklos dalyvių lygių dalių prezumpcija, nuostata, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, bet ir dalyvaujant savo darbu ar į bendrą veiklą įnešant turtą.

Aplinkybės, kad 1997 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties pagrindu AB Lietuvos taupomasis bankas suteikė ieškovei 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolą butui pirkti (nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė už šią paskolą būtų pirkusi butą ar kitą turtą), o 1998 m. vasario 27 d. turto įkeitimo sutartimi P. S. įkeitė AB Liet...

Teismų Praktikos Tendencijos ir Iššūkiai

Eimantas Kadys pastebi, kad Lietuvoje per pastaruosius keletą dešimtmečių tradicinės šeimos samprata stipriai pakito. Nesusituokusių porų bendras gyvenimas kartu praktiškai niekuo nesiskiria nuo santuoką sudariusių porų. Jos lygiai taip pat, kaip ir susituokusios poros, susilaukia bendrų vaikų, ima bendras paskolas, įsigija nekilnojamojo turto (butą, sodybą ir kt.), ar kito materialaus ir nematerialaus turto (akcijų, reikalavimo teisių ir kt).

Todėl tais atvejais, kai nesusituokusios poros nusprendžia skirtis, neretai tenka spręsti klausimą, kaip reikėtų padalinti tokį bendro gyvenimo metu įgyta turtą? Galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) šeimos teisės normos reglamentuoja tik sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius. Tuo tarpu kartu gyvenančių ir santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja.

Pagal formuojama teismų praktiką, nesusituokusių asmenų turtiniai santykiai yra vertinami remiantis prievolių teisės normomis, o tiksliau, CK šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos (partnerystės) institutu. Teismų praktikoje vertinant susiklosčiusius nesusituokusių asmenų turtinius santykius per jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, buvo modifikuota CK 6.969 str. 4 d., kurioje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais - notarinės formos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas nesusituokusių asmenų tarpusavio faktinius santykius, nurodė, jog reikalavimas, kad kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys (sugyventiniai) bendrai įgydami turtą dar turėtų sudaryti tarpusavio rašytinius susitarimus, neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų, įtvirtintų CK 1.5 str.

Taigi, nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu įgytas turtas, kuris, nors ir yra įregistruotas tik vieno sugyventinio vardu, ir (ar) nesant sugyventinių rašytinio susitarimo dėl šio turto įgyjimo jų bendrojon nuosavybėn, gali būti teismo tvarka pripažintas sugyventinių bendrąja daline nuosavybe.

Todėl sugyventinis, siekdamas konkretaus turto objekto nuosavybės pripažinimo, pirmiausia turi įrodyti, kad jį sugyventiniai buvo sutarę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, t.y. jog tarp sugyventinių buvo susitarimas, kad įgyjamas turtinis objektas bus bendras, nors jis ir bus įregistruotas tik vieno iš jų vardu. Šią aplinkybę, kaip ir bendro gyvenimo kartu faktą, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais, t.y. Teismui įsitikinus, kad sugyventinių susitarimas dėl konkretaus turto įgijimo bendrosios dalinės nuosavės teise buvo, toliau yra sprendžiama dėl kiekvienam iš sugyventinių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Ji yra nustatoma pagal kiekvieno iš sugyventinio įnašus į turtinį objektą, kurie gali būti piniginiai (pavyzdžiui, asmeninės sugyventinio santaupos, dovanotos lėšos, ar kitos pajamos), kitas turimas sugyventinio turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 str. 1 d.).

Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad bendroji nuosavybė gali būti kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, ar kitu turtu, bet ir sugyventiniui dalyvaujant savo darbu kuriant bendro turto objektą. Dalyvavimas savo darbu gali būti įvairus. Jis iš esmės priklauso nuo įgyjamojo turto objekto pobūdžio.

Apžvelgus aukščiau nurodytą teismų praktiką, galima daryti išvadą, jog šiai dienai nesusituokusių asmenų turtinių interesų teisinė apsauga yra vertinama tik per sugyventinio turtinį įnašą ar jo indėlį į bendro gyvenimo metu įgyto turtinio objekto sukūrimą (įsigyjimą). Suprantama, kad aukščiau nurodytos teismų praktikos taisyklės, reguliuojant nesusituokusių asmenų tarpusavio turtinius santykius, nėra ir negali būti pripažintomis visuotinai taikytomis teisės normomis, kurios būtų prilyginamos įstatymų leidėjo įtvirtintomis įstatyme.

Svarbiausi Teismų Praktikos Aspektai

Apibendrinant teismų praktiką, galima išskirti šiuos svarbiausius aspektus:

• Susitarimo Buvimas: Būtina įrodyti, kad šalys susitarė įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
• Įnašo Dydis: Teismas vertina kiekvienos šalies įnašą į turto įsigijimą ar pagerinimą, kuris gali būti išreikštas pinigais, turtu ar darbu.
• Sąžiningumo Principas: Teismas atsižvelgia į sąžiningumo ir protingumo principus, ypač kai nėra rašytinių susitarimų.
• Įrodinėjimo Našta: Šalis, siekianti pripažinti turtą bendrąja nuosavybe, turi įrodyti savo indėlį ir susitarimą dėl bendros nuosavybės.

Teismų Praktikos Pavyzdžiai

Štai keletas pavyzdžių, kaip teismai vertina skirtingas situacijas:

tags: #pripazinimas #bendraja #daline #nuosavybe #bylos