Šiame straipsnyje aptarsime bešeimininkio nekilnojamojo turto grąžinimo savininkui procesą Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Civiliniu kodeksu.
Nuosavybės teisės svarba
Nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir tik teisingai atlyginus.
Šios teisės svarbą rodo ir tai, kad nuosavybės teisės reglamentacija, jos apsauga yra ne tik atskirų valstybių reikalas, tačiau ir tarptautinės teisės reglamentacijos dalykas. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija numato, kad “kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek su kitais. Iš nieko negali būti savavališkai atimta nuosavybės teisė”.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo pirmajame straipsnyje taip pat numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe, kuri negali būti iš jo atimta.
Nuosavybės teisės samprata ir objektai
Kad būtų galima kalbėti apie nuosavybės įgijimo ir praradimo būdus, visų pirma reikia išsiaiškinti, kas yra pati nuosavybės teisė. Objektyviaja prasme nuosavybės teisė suprantama kaip visuma teisės normų, kurios reglamentuoja ekonominius santykius dėl nuosavybės objektų valdymo, naudojimosi jais ir disponavimo. Tik todėl, kad egzistuoja objektyviosios teisės normos, atsiranda asmenų subjektyvi teisė ir įtvirtinamas jos turinys.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso IV knygos 4.37 straipsnyje nurodyta nuosavybės teisės sąvoka subjektyviaja prasme - “nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti”.
Nuosavybės teisės objektas Civilinio kodekso normų apibrėžiamas gan lakoniškai - daiktai ir kitas turtas. Daiktas suprantamas kaip iš gamtos pasisavintas arba gamybos procese sukurtas materialus pasaulio dalykas. Iš šių savininko teisių išplaukia kitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksmų, kliudančių savininkui įgyvendinti savo teises.
Bešeimininkio turto apskaitos procesas
Bešeimininkis daiktas apskaitomas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau - asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą.
Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu praneša mokesčių inspekcijai, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei (toliau - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija), informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą.
Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje, pas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti tik apskaitytas. Jį apskaito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija, surašydama turto apskaitos dokumentą, o statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), - aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 "Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtintos formos (toliau - Aplinkos ministerijos patvirtinta forma) turto apskaitos aktą.
Institucijų vaidmuo apskaitant bešeimininkius statinius
Statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), šių Taisyklių nustatyta tvarka apskaito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos, iš jų: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar kita Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija - realizuotinus viešojo naudojimo, administracinius ir gyvenamuosius statinius, savivaldybės vykdomosios institucijos, taip pat Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, akcinė bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", Civilinės aviacijos administracija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau - Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos) - nerealizuotinus statinius, kurių naudojimo priežiūra priskirta jų kompetencijai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų.
Savivaldybių vykdomosios institucijos ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos nuolat sudaro (papildo) visų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašus. Savivaldybių vykdomosios institucijos ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos sudarytus viešojo naudojimo, administracinių ir gyvenamųjų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašus iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikia mokesčių inspekcijai. Po 2010 m. gruodžio 31 d. šiuos sąrašus savivaldybių vykdomosios institucijos ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos nuolat papildo (tikslina).
Gavęs šiuos sąrašus (jų pakeitimus), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas per 10 dienų kreipiasi į savivaldybės vykdomąsias institucijas ir Susisiekimo ministerijos įgaliotą organizaciją dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apžiūros organizavimo ir apskaitos aktų surašymo. Be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atstovo, statinių apžiūroje taip pat turi dalyvauti savivaldybių vykdomųjų institucijų, Susisiekimo ministerijos įgaliotų organizacijų (statinių, kurių naudojimo priežiūra priskirta jų kompetencijai), regiono aplinkos apsaugos departamento ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (kai apžiūrimi statiniai yra kultūros paveldo objekto (nekilnojamosios kultūros vertybės) teritorijoje ar jo apsaugos zonoje) atstovai.
Turto vertinimas ir realizavimas
Turto kainą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato perduodančiojo asmens, mokesčių inspekcijos, kai valstybei perduotinas turtas yra žemės sklypas, kilnojamasis turtas ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, kai valstybei perduotinas turtas yra kitas nekilnojamasis turtas ar akcijos, ir turtą parduodančios įmonės atstovai, prireikus pasitelkę turto vertintojus.
Valstybei perduoto turto realizavimą organizuoja mokesčių inspekcija. Žemės sklypai realizuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas) ir investicinės priemonės, kuriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, organizuotose Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, parduodami per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką, kuris yra parduodamų vertybinių popierių (išskyrus akcijas), taip pat (investicinių priemonių) sąskaitos tvarkytojas.
Valstybinė mokesčių inspekcija ar jos įgaliota mokesčių inspekcija šiam tarpininkui raštu pateikia vertybinių popierių (išskyrus akcijas) ar investicinių priemonių pardavimo pavedimą, kuriame nurodo pardavimo kainą, ne mažesnę už pavedimo pateikimo metu reguliuojamoje rinkoje (biržoje) esančią šių vertybinių popierių (išskyrus akcijas) ar investicinių priemonių pirkimo (paklausos) kainą.
Jeigu vertybinių popierių (išskyrus akcijas) ar (investicinių priemonių) yra daug (palyginti su biržoje įprastomis tų vertybinių popierių apyvartomis), siekiant nesumažinti jų kainos, visas parduodamų vertybinių popierių (išskyrus akcijas) kiekis padalijamas į kelias dalis ir palaipsniui parduodamas per kelias dienas.
Lietuvos Respublikoje išleisti uždarųjų akcinių bendrovių vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas) parduodami tarpininkaujant šių Taisyklių 81.3.3 papunktyje nustatyta tvarka atrinktam vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui arba kitam konkurso būdu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą atrinktam juridiniam asmeniui.
Konkretiems uždarosios akcinės bendrovės vertybiniams popieriams (išskyrus akcijas) parduoti Valstybinė mokesčių inspekcija ar jos įgaliota mokesčių inspekcija privalo pasirinkti tą tarpininką, kuris siūlo mažiausiais bendrąsias pardavimo išlaidas. Lietuvos Respublikoje išleistus uždarųjų akcinių bendrovių vertybinius popierius (išskyrus akcijas) gali tiesiogiai parduoti ir pati Valstybinė mokesčių inspekcija ar jos įgaliota mokesčių inspekcija, jeigu tokiam vertybinių popierių (išskyrus akcijas) tiesioginiam pardavimui organizuoti prireiktų mažiau išlaidų, nei jiems parduoti per tarpininką.
Kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus Valstybinė mokesčių inspekcija ar jos įgaliota mokesčių inspekcija pateikia išpirkti pagal šių kolektyvinio investavimo subjektų sudarymo dokumentų nuostatas.
Nuosavybės teisės įgijimo būdai
Nuosavybės teisė gali būti įgyjama keliais būdais:
- Pagal sandorius - nuosavybės teisė gali būti įgyjama sudarant įvairias sutartis, kaip antai: pirkimo - pardavimo, mainų, dovanojimo sutartis, skolą padengiant ir turtą perleidžiant už rentą ir kt.
- Paveldėjimu - šiuo atveju pagal testamentą arba pagal įstatymą įpėdinis gali paveldėti materialius dalykus, palikėjo turtines reikalavimo teises ir turtines prievoles, intelektinę nuosavybę bei kitas įstatymų nustatytas turtines teises ir pareigas. Pažymėtina, kad be kitų įstatymo nustatytų sąlygų, kad įgautų nuosavybės teisę į paveldėtą daiktą, įpėdinis per įstatyme imperatyviai nurodytą trijų mėnesių laikotarpį turi priimti palikimą.
- Pasisavinant vaisius ir pajamas - jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip, laikomasi bendros civiliniame įstatyme nustatytos nuostatos, kad daikto duodami vaisiai ir gyvulių prieaugis priklauso jų savininkui.
- Pagaminant naują daiktą - pagal teisės teoriją, asmuo absoliučiu savininku gali būti laikomas tik savo darbo vaisių atžvilgiu. Vaisius, kaip konkretizuotas darbas priklauso tik tam, kas jį sukūrė. Daiktą pagaminus iš svetimos medžiagos, kad tapti jo savininku, įstatymas numato kelias sąlygas. Visų pirma, pagaminto daikto vertė turi būti didesnė už medžiagos vertę. Antra, daiktą pagaminęs asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Taip pat, pasinaudojęs svetima medžiaga asmuo turi įstatymo numatytą pareigą atlyginti savininkui medžiagos vertę. Tuo atveju, jei medžiagos vertė didesnė už pagaminto daikto vertę, daikto savininku daikto pagamintojas nepripažįstamas. Naują daiktą pagaminus iš savos ir svetimos medžiagų, asmuo gali tapti daikto savininku tik tuomet, jei darbo vertė ir savos medžiagos vertė yra didesnė už svetimos medžiagos vertę bei asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Be abejo, daiktą pagaminęs asmuo turi pareigą atlyginti medžiagos savininkui jos vertę. Tuo atveju, kai svetimos medžiagos vertė didesnė už darbo ir savos medžiagos vertę, daikto savininku įstatymas pripažįsta svetimos medžiagos savininką.
Gyvūnų radimas, radinio ir lobio pasisavinimas, atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiais, konfiskuojant ar kitokiu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą) taip pat yra nuosavybės teisės įgijimo būdai.
Įgyjamoji senatis
Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Kad nuosavybės teisė į daiktą būtų įgyta įgyjamąją senatimi, turi būti įgyvendintos dvi sąlygos - daiktas turi būti įgytas ir valdomas sąžiningai, bei daikto valdymas turi būti nepertraukiamas. Tai reiškia, kad užvaldant daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas kitas neturi daugiau teisių už jį į užvaldomą daiktą, be to, visą įgyjamosios senaties laiką asmuo turi būti išlikti sąžiningas valdytojas. Netgi įgyjant daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, asmuo neturi žinoti, jeigu yra, apie kliūtis, kurios trukdo daiktą įgyti nuosavybėn.
Valdymas pripažįstamas nepertraukiamu, jei daiktas asmens valdomas nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į daiktą įgjamąją senatimi. Įgyjamosios senaties metu daikto valdymui perėjus vienam iš kito keliems asmenims ir jų valdymas atitiko įgyjamosios senaties reikalavimams, tokiu atveju valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Daikto valdymą asmeniui praradus be jo kaltės, įgyjamoji senatis nenutrūksta, jei daikto valdymas susigrąžinamas per metus laiko.
Turto praradimas
Aptarti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai tuo pačiu yra ir nuosavybės teisės paradimo pagrindais. Antai, kalbant apie neatlygintinį turto paėmimą sankcijos už tesiės pažeidimą būdu (konfiskacija) bei atlygintinį daikto paėmimą valstybės nuosavybėn(rekvizicija), turima omenyje valstybės nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Tuo pačiu kitas asmuo - buvęs savininkas praranda nuosavybę į paimamą daiktą. Lygiai taip pat ir kitais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, pvz.: tiek įgyjant nuosavybę pagal sandorius, tiek įgyjamąja senatimi, tiek paveldėjimu ir pan., turtas iš vienos teisėtos nuosavybės pereina kiton, taip pat teisėton, įstatymų nustatytu pagrindu įgyjamon nuosavybėn.
Reikėtų išskirti turto praradimą teisės pažeidimų pasekoje, t.y. tokį turto praradimą, kuris įvyksta be savininko valios. Būtent tokiomis veikomis pažeidžiama viena iš pagrindinių žmogaus teisių - teisė į nuosavybę.
Civilinio kodekso normos taip pat išskiria dvejopą galimą daikto valdymą - teisėtą ir neteisėtą. Teisėtu valdymu laikomas toks valdymas, kuris įgyjamas tokiais pat pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. “Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pa...
tags: #pripazinto #beseimininkiu #nekilnojamojo #turto #grazinimas #atsiradus