Pripetės Miesto Gyvenamieji Namai: Istorija Nuo Klestėjimo Iki Vaiduokliško Apleistumo

Pripetė, kadaise klestėjęs miestas šalia Černobylio atominės elektrinės, šiandien yra liūdnas priminimas apie vieną didžiausių žmonijos sukeltų katastrofų. Šis straipsnis nagrinėja Pripetės istoriją, nuo jos įkūrimo ir klestėjimo iki tragiškos evakuacijos ir dabartinės būklės.

Pripetės atrakcionų parkas, vienas iš miesto simbolių

Pripetė Prieš Katastrofą: Ambicijų Ir Galimybių Miestas

Iki 1986 m. balandžio 26 d. Pripetė buvo jaunas ir ambicingas miestas, įkurtas šalia naujai pastatytos Černobylio atominės elektrinės. Miestas buvo skirtas elektrinės darbuotojams ir jų šeimoms, todėl jame buvo gausu modernių patogumų, aukštas pragyvenimo lygis ir jauna, energinga populiacija.

Atlyginimų vidurkis Pripetėje kelis kartus viršijo standartinę SSRS algą, o statistinio gyventojo amžius siekė 26-erius metus. Tai buvo didelių ambicijų ir galimybių miestas, traukęs žmones iš visos Sovietų Sąjungos. Nuo 1977 metų, kai pradėjo veikti Černobylio AE reaktorius, Pripetės miestas pritraukė daug jaunų porų.

Pagrindinės to priežastys - modernūs gyvenamieji namai, komfortas ir daugybė darbo pasiūlymų tiek vyrams, tiek moterims. Vyrai dažnai įsidarbindavo atominėje elektrinėje, tuo tarpu moterys - aptarnavimo sektoriuje. Ar tai būtų vienas iš daugelio miesto restoranų, ligoninių, mokyklų ar bibliotekų. Mieste buvo pastatytas net pramogų parkas, taip ir neišvydęs lankytojų. Parkas turėjo atsidaryti 1986 m. gegužės 1 d.

Pamirštas Pripetės miestas

Černobylio Avarija Ir Pripetės Evakuacija

1986 m. balandžio 26 d. įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija, kuri sukėlė didžiulį sprogimą ir radiacijos nutekėjimą. Avarija įvyko naktį iš penktadienio į šeštadienį, o žmonės iš Pripetės buvo evakuoti kitą dieną, sekmadienį. Evakuacija buvo skubota ir chaotiška, žmonėms buvo liepta pasiimti tik būtiniausius daiktus ir palikti visą kitą.

Kai kurie palikti namus buvo priversti be galimybės pasiimti net būtiniausius daiktus. Netrukus Pripetė virto bemaž vaiduoklių miestu - čia liko dabar jau apleista buvusi mokykla, parduotuvė, gyvenamieji žmonių namai, atrakcionų parkai ir t.t. Iš viso į atmosferą pateko 50 mln. kiurių radiacijos, šis kiekis prilygsta 500 Hirošimos bombų.

Balandžio 26 d. 5 val. ryto telefono skambutis pažadino galingiausią žmogų Sovietų Sąjungoje - Komunistų partijos generalinį sekretorių Michailą Gorbačiovą. Jam pranešė, kad Černobylio atominėje elektrinėje įvyko sprogimas ir kilo gaisras, bet pats reaktorius sveikas. „Pirmomis valandomis ir netgi pirmą dieną po sprogimo nesuprato, kad reaktorius sprogo ir kad į atmosferą pateko didžiulis kiekis radiacijos“, - vėliau pasakojo M. Gorbačiovas.

Balandžio 26 d. 20 val., praėjus daugiau nei 18 val. po sprogimo, į Pripetę atvyko TSRS ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas Borisas Ščerbina. Tuo metu buvo mažai nuveikta, šalinant avarijos padarinius, nes niekas sovietų valdžios hierarchijoje nedrįso prisiimti atsakomybės ir paskelbti, kad reaktorius sprogo.

Staiga pakilo vėjas ir nunešė radioaktyvius debesis į šiaurę nuo reaktoriaus, uždengdamas jais dalį miesto. Aikštėje priešais partijos pastatą Pripetės senamiestyje padidėjo radiacijos lygis - nuo 40 iki 320-330 mikrorentgenų per sekundę, arba 1,2 rentgenų per valandą.

Vienas iš Maskvos branduolinių tyrimų instituto direktorius Armenas Abegianas pareikalavo evakuoti miestą. Tačiau pagal 1963 m. Sovietų Sąjungoje patvirtintas normas, gyventojų evakuacija nebūtina, kol radiacijos lygis nepasiekia 75 rentgenų. Skaičiavimai rodė, kad Pripetėje esamas radiacijos lygis yra apie 4,5 rentgenai per dieną.

Kol komisija dvejojo, žmonės ėmė palikinėti miestą. Tarpmiestinės telefono linijos buvo nukirstos, inžinieriams ir darbininkams atominėje elektrinėje uždraudė pasakoti artimiesiems ir draugams, kas atsitiko. Tačiau slapti informacijos perdavimo tinklai, visada sovietinių laikų piliečiams pasitarnaudavę labiau nei valdžios kontroliuojama žiniasklaida, sparčiai suveikė Pripetėje, praėjus vos kelioms valandoms pasklido gandai apie sprogimą atominėje elektrinėje.

Artėjant balandžio 26-osios vidurdieniui A. Abegianui ir kitiems mokslininkams pavyko įtikinti B. Ščerbiną duoti įsakymą pradėti evakuaciją. Tačiau B. Ščerbinui reikėjo sulaukti pritarimo iš aukščiau. Balandžio 27 d. 13 val. Pripetės valdžios pareigūnai sulaukė skubaus B. Ščerbinos įsakymo sudaryti piliečių sąrašus evakuacijai. Jiems davė dvi valandas atlikti darbui. Autobusų kolonos valandų valandas laukė keliuose tarp Černobylio ir Pripetės, veikiami didelio radiacijos lygio. Jie pradėjo judėti balandžio 27-ąją 13.30 val. Mieste greitai didėjo radiacijos lygis.

Po 13 val. Pripetės radijas ištransliavo pranešimą: „Dėmesio, dėmesio, - pasigirdo ramus pranešėjos balsas, kalbančios rusiškai su ryškiu ukrainietišku akcentu. - Dėl avarijos Černobylio atominėje elektrinėje Pripetės mieste atsiranda nepalankios radiacinės sąlygos. Siekiant užtikrinti visišką gyventojų, o visų pirmiausia ir svarbiausia - vaikų saugumą, būtina laikinai evakuoti miesto gyventojus į šalimais esančią Kijevo sritį. Todėl šiandien, balandžio 27 d., 14 val. prasideda evakuacija, prižiūrint milicijos pareigūnams ir miesto vykdomojo komiteto atstovams. Gyventojams rekomenduojama pasiimti dokumentus ir pačius būtiniausius daiktus ir maisto produktų. Draugai, išvykdami uždarykite namų langus, išjunkite elektros ir dujų prietaisus, užsukite vandens čiaupus. Prašome elgtis ramiai, organizuotai ir tvarkingai.“

16.30 val. evakuacija buvo baigta. Valdžios pareigūnai skubėjo pranešti apie sėkmę Maskvai. „Sekmadienį per pietus paskambino B. Ščerbina“, - prisimena premjeras Nikolajus Ryžkovas. Jis pasakė premjerui: „Pripetėje neliko žmonių.

Apleistas Pripetės miestas šiandien

Pripetė Po Evakuacijos: Vaiduoklių Miestas Ir Tamsusis Turizmas

Po evakuacijos Pripetė tapo vaiduoklių miestu, kuriame laikas tarsi sustojo. Miestas buvo uždarytas ir saugomas, tačiau tai nesutrukdė marodieriams plėšti apleistus namus ir vogti vertingus daiktus.

Netrukus po Pripetės gyventojų evakuacijos sovietų valdžia suprato, kad žmonės čia nebegrįš ir ėmėsi miesto valymo darbų. Pripetė buvo valoma nuo labiausiai radiacija užterštų objektų, tokių kaip gruntas, automobiliai, butuose ar įstaigose palikti daiktai, įranga bei naminiai gyvūnai. Radioaktyvios atliekos buvo išvežamos saugojimui.

Likvidatoriams išvykus, Pripetėje pradėjo lankytis blogi žmonės. Čia ėmė slapstytis bėgantys nuo teisėsaugos nusikaltėliai. Juodžiausią darbą atliko marodieriai. Jie plėšė likvidatorių nepaliestus gyventojų butus rinkdami viską, kas galėjo būti naudinga ūkyje. Ir ne tik butus, bet ir vaikų darželius, mokyklas, ligonines, administracinius pastatus ar milicijos skyrius.

Šiandien Pripetė yra populiari tamsiojo turizmo vieta, traukianti žmones, norinčius pamatyti apleistą miestą ir pajusti katastrofos atmosferą. Paprastai turistai po Černobylio zoną vaikšto su radiaciją matuojančiais Geigerio skaitikliais, tačiau ne visi supranta, jog jie reikalingi ne šiaip. Turistams po Černobylio zoną vaikščioti leidžiama tik su gidais. Pats paprasčiausias vienos dienos grupinis turas aplankant bazinius zonos objektus įskaitant ir Pripetės miestą, kainuoja apie 90 eurų.

Tačiau lankantis Pripetėje reikia būti labai atsargiems, nes mieste vis dar yra radiacijos. Turo metu nėra leidžiama eiti į pastatų vidų. Tai daroma ne tik dėl radiacijos pavojaus, bet ir dėl fizinio saugumo, nes dauguma pastatų yra avarinės būklės ir gali ant jūsų tiesiog užgriūti. Maršrutas sudarytas griežtai be teisės nukrypti, kad ekskursantai gautų kuo mažesnes radiacijos dozes. Jei nors vienas ekskursantas dingsta iš akiračio, gidas sugena likusius į autobusą, kviečia miliciją ir laukia, kol pradingėlis bus rastas.

Dvi labiausiai užterštos vietos, kuriose jokiam sveiko proto žmogui nepatariama rodytis yra Pripetės ligoninės ir „Jupiterio“ gamyklos rūsiai. Čia radiacijos lygis šimtus tūkstančių ar milijoną kartų viršija normą.

Gaisrą po avarijos elektrinėje gesinę ugniagesiai, gavę grandiozines radiacijos apšvietos dozes, pateko į Pripetės ligoninę, o jų drabužiai ir batai buvo sumesti į rūsį ir ten palikti. Jie buvo taip užteršti, kad niekas nebesiryžo jų daugiau judinti. Jie tebėra ten ir šiandien. „Jupiterio“ gamyklos rūsys yra dar viena siaubo patalpa. Spaudoj rašoma, kad jame nuolat tvyro radioaktyviomis dalelėmis prisotintas rūkas.

Pripetės Ateitis: Ar Miestas Kada Nors Bus Vėl Apgyvendintas?

Nors po Černobylio avarijos praėjo jau daugiau nei trys dešimtmečiai, Pripetė vis dar yra negyvenama. Mokslininkai teigia, kad prireiks tūkstančių metų, kol radiacijos lygis mieste sumažės iki saugaus lygio. Tačiau kai kurie žmonės tiki, kad Pripetė kada nors bus vėl apgyvendinta.

Radiacijos Lygis Pripetėje

Ši lentelė pateikia apytikslį radiacijos lygį skirtingose Pripetės vietose:

Pastaba: Radiacijos lygis gali skirtis priklausomai nuo konkrečios vietos ir laiko.

tags: #pripetes #miesto #gyvenamieji #namai