Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ klasė. Tai reiškia, kad statybų leidimai bus išduodami tik aukščiausią - A++ - energinę klasę turintiems daugiabučiams, beveik prilygstantiems pasyviems namams.
Šiandien matome, kad reikalavimai išties pagriežtėjo. Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ klasėje apie dujas jau galima pamiršti. Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų, langų su dar didesne varža, sienų, stogo.
Pažymėtina, kad reikalavimas galios tik tiems pastatams, kuriems nuo kitų metų bus prašoma statybos leidimo. Tad perėjimas prie A++ klasės vyks palaipsniui. Tad rekomenduojame, nepaisant daugiabučio ar namo statybos baigimo metų, visada pasidomėti, kokia yra jo energinė klasė.
Aukščiausios energinio naudingumo klasės namas - tai ne tik apšiltintos sienos ar stogas. Kaip suprasti, kada statinyje energija vartojama efektyviai?
„Pastato energetinis naudingumas žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti energijos poreikiui, siejamam su įprastu pastato naudojimu, įskaitant energiją pastato šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karštam vandeniui ir pastato apšvietimui.
Energinio naudingumo klasių, kurios parodo, kiek energetiškai efektyvus yra pastatas, egzistuoja devynios - A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G, kur A++ yra aukščiausia klasė. Norint įregistruoti baigtą statyti statinį ar jį renovavus, būtina turėti ir energinį naudingumą įrodantį sertifikatą. Jis pagrindžia, kokiai energinio naudingumo klasei pastatas priskiriamas, kiek energijos pastatas suvartoja“.
Pagal Europos Sąjungos direktyvas visi nauji pastatai nuo 2021 metų pradžios turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus.
A++ klasės namo reikalavimai paprastai atitinka aukščiausią energijos efektyvumo lygį. Tokių namų statyboje ir projektavime taikomos labai griežtos energijos taupymo priemonės.
Pagrindiniai A++ klasės namo reikalavimai:
- Aukštas šilumos izoliacijos lygis: Sienos, stogas, grindys ir langai turi būti puikiai izoliuoti, kad būtų užtikrintas mažas šilumos nuostolis per namo išorę.
- Energiją taupantys langai ir durys: Langai ir durys turėtų būti labai sandarios konstrukcijos su dviem arba trimis stiklų sluoksniais, kurie sumažina šilumos pralaidumą ir užtikrina gerą garso izoliaciją.
- Efektyvi šilumos ir karšto vandens sistema: Namas turėtų būti aprūpintas aukštos efektyvumo šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ar kitomis šilumos tiekimo sistemomis, kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją.
- Efektyvus vėdinimas: A++ klasės namuose būtina užtikrinti optimalų oro mainą.
Esminis A++ klasės daugiabučio privalumas yra tas, kad jame ne mažiau kaip 50% naudojamos pirminės energijos turės būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
„A++ pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Tokiame pastate, daugiau negu 50 proc. energijos turi būti iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip biokuras, vėjo, saulės elektrinės, geoterminiai ištekliai, ar šilumos siurbliai. A++ energetinio naudingumo klasės pastato per metus sunaudojama energija - maždaug 6-10 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui per metus. Visame name naudojamas tik LED apšvietimas“.
Taip pat tokiuose pastatuose turi būti įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, o šių vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumo koeficiento COP rodiklis turi būti ne mažiau 5. Ventiliatorių elektrinė galia vienam kūbiniam metrui oro turi siekti bent 0,45 Wh/m3.
„Svarbu nepamiršti, kad kuo aukštesnės energinės klasės namas, tuo jis taupesnis. Pavyzdžiui, žiemą yra patiriama žymiai mažiau išlaidų šildymui. Akivaizdu, kad visuomenei vis labiau vertinant efektyvų energijos vartojimą, tuo pasižymintis būstas su laiku bus tik vertingesnis ir jo paklausa, vertinant nuo šio momento išaugs“.
Iš viso yra skaičiuojamos devynios pastatų energinio naudingumo klasės nuo dabartinės aukščiausios A++ iki žemiausios - G klasės.
Nuo 2006 m. statomiems pastatams pradėtas taikyti reikalavimas, kad jie būtų ne žemesnės nei C energinės klasės. Po 2014 m. pradėtiems statyti pastatams buvo pakelta kartelė iki B energinės klasės. Nuo 2016 m. statomi pastatai privalėjo būti ne mažesnės nei A klasės. Nuo 2018 m. sausio mėn. 01 d. visi statomi nauji pastatai Lietuvoje turi būti ne žemesnės nei A+ energinės klasės.
„Perėjimas nuo B klasės pastatų prie A klasės buvo labai ryškus suvartojamos šilumos energijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, šildymo kaina A klasės daugiabutyje, palyginus su B klasės daugiabučiu, gali būti ir dvigubai mažesnė“.
Pagal ES reikalavimus, dabartiniai senesnės statybos pastatai, esantys žemesnės nei C energinės klasės, ilgainiui turės būti renovuoti, tad gyvenimas žemesnės energinės klasės namuose lemia ne tik didesnes sąskaitas šildymui, bet ir papildomas išlaidas renovacijai ateityje.
„Dauguma sovietmečiu statytų namų yra priskiriami D ar net E energinei klasei. Tai reiškia, kad jie sunaudoja daug šilumos energijos, didelė dalis jos prarandama per sienas, langus, stogą. Tokie pastatai anuomet buvo statomi neatsižvelgiant į ekologines problemas ir kelia aibę problemų šiandien juose gyvenantiems asmenims dėl prastos šiluminės varžos“.
Nors reikalavimas A++ klasei yra įvedamas jau nuo 2021 m., panašiai kaip ir ankstesnių perėjimų prie aukštesnės energinės klasės metu, taip ir dabar reikalavimas galios tik tiems pastatams, kuriems nuo kitų metų bus prašoma statybos leidimo. Jeigu statybos leidimas buvo išduotas anksčiau - reikalavimas negalios.
A ir A+ klasės pastatai skiriasi dėl jiems keliamų techninių reikalavimų, kaip energijos sąnaudos būsto šildymui, namo sandarumas ir šiluminė varža. Pastato statybą, atitinkančią šiuos kriterijus, užtikrina statinio statybos techninė priežiūra, vadovaujantis patvirtintu techniniu projektu ir galiojančių teisės aktų reikalavimais.
Netylant kalboms apie jau įsigaliojusį reikalavimą statyti ne žemesnės nei A+ klasės gyvenamuosius būstus, planuojantieji statybas tai padaryti turi suskubti per ateinančius trejus metus. Pagal statybos techninį reglamentą, jau nuo 2021 metų statyti bus galima tik A++ klasės namus, o šiems keliami kur kas griežtesni reikalavimai.
Vienas tokių - pastato energinis naudingumas. Šis rodiklis išreiškia energijos kiekį, reikalingą su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui patenkinti. Tai apima šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms sunaudojamą energijos kiekį. Taigi naujieji pastatai turės būti sandaresni, geriau vėdinami ir naudoti dar mažiau energijos nei, tarkim, A klasės būstai.
Pastatų energinio naudingumo klasės
Gyvenamojo namo statyba - daug žinių reikalaujantis procesas, kurio metu būtina laikytis daugybės reikalavimų. Vien tik didžiulis langų gamintojų siūlomas asortimentas gali tapti tikru galvos skausmu kokybiškų langų ieškantiems žmonėms. O tai - tik vienas iš daugelio (tiesa, vienas svarbiausių) statinio elementų, dėl kurių reikia apsispręsti.
Nustatyta, jog būtent per langus gali būti netenkama 35-40 proc. šilumos. Tiek A+, tiek A++ klasės būsto projektavimo bei sertifikavimo reikalavimai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos bendro ES šalių energijos suvartojamo kiekio reikalavimus.
Šilumos perdavimo koeficientas (Uw) yra pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus, griežtai reglamentuojamas ES norminių dokumentų. Nepaisant pastato orientacijos, aplinkos ar kitų veiksnių, to paties ploto langų Uw vertė nustatyta ta pati visame pasaulyje.
Daugelyje Europos šalių langai ir durys yra reitinguojami pagal energinio efektyvumo skalę - prasčiausių savybių langai, kurių Uw yra 1,5 W/(m2K) ir didesnis, yra priskiriami G klasei, o energiškai efektyviausi langai, kurių Uw yra iki 0,7 W/(m2K), yra aukščiausios - A++ klasės. Langų energinio efektyvumo reitingo (klasės) nereikėtų painioti su pastato energinio naudingumo klase, nes tai - skirtingi rodikliai.
A+ energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų ir durų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 0,85 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A+ iki A.
A energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 1,0 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A iki B.
Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatus, ne mažiau svarbiu langų kokybiniu rodikliu laikytinas jų laidumas orui. Kuo didesnį oro slėgį atlaiko langas, tuo aukštesne klase jis klasifikuojamas. Pažymėtina, kad langų laidumas orui nustatomas tik laboratoriniais tyrimais.
Pastačius A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasės pastatą, prieš atliekant jo energinio naudingumo sertifikavimą, turi būti išmatuojamas viso pastato sandarumas, todėl langų laidumo orui reikalavimas neturėtų būti pamirštas.
Taip pat reikėtų nepamiršti ne tik techninių langų charakteristikų, bet ir langų dydžio bei jų išdėstymo. Mūsų geografinėse platumose yra tikslinga kuo daugiau langų įrengti pietų pusėje, šiauriniuose fasaduose didelių langų reikėtų vengti.
Idealiai šiltais galima vadinti tuos langus, kurie energinio efektyvumo skalėje reitinguojami A++ ir A+ klasėmis. Statybos pramonėje šie langai dažnai vadinami tiesiog „pasyviaisiais“. Sandariausi priskiriami 4 klasei ir pasižymi mažiausiu oro laidumu, kol kas jie specialaus pavadinimo neturi.
Langų gamintojų, siūlančių A, A+ ir A++ klasės langus, apstu. Sakysite, koks skirtumas, iš ko pirkti, jei visi pardavėjai deklaruoja puikias langų savybes, ilgalaikes garantijas, o kai kurie jų ir gerokai žemesnes kainas. Tačiau nepatyrusiam pirkėjui įvertinti siūlomų langų kokybę gali tapti sunkia našta.
Pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad langai toli gražu ne vienadienis pirkinys, todėl pirkti pažadus už žemą kainą yra pavojinga. Paprasčiausias būdas neapsigauti - langus ir duris įsigyti iš seniai rinkoje žinomo gamintojo ar jo įgaliotojo partnerio, priešingu atveju galima susidurti su nemaloniais netikėtumais. Nereti atvejai, kai statytojai, susigundę itin mažomis kainomis, įsigyja netinkamų charakteristikų gaminius, o prireikus negauna nei žadėtos garantijos, nei kitų techninės priežiūros paslaugų.
Viena iš ilgiausiai Lietuvos rinkoje gyvuojančių langų gamintojų yra UAB AVEPLAST valdanti lietuviams puikiai pažįstamą prekės ženklą TIKS LANGAI. Per 30 veiklos metų įmonė įgijo vartotojų pasitikėjimą Lietuvoje, jos gaminiai eksportuojami net į 17 užsienio šalių. Kauno rajone, Neveronyse, iš rinkos ekspertų vertinamų vokiškų „Salamander“, „Aluplast“ bei belgiškų „Reynaers“ sisteminių profilių UAB AVEPLAST gamina platų spektrą plastikinių ir aliumininių langų bei durų, atitinkančią griežtus techninius reikalavimus.
Iš patikimo langų gamintojo išsirinkus tinkamus ir kokybiškus langus, dar nereikėtų „džiaugtis pergale“ ir manyti, kad jau viskas - šilumos nuostolius sumažinote iki minimumo. Net ir patys šilčiausi langai bei durys patys savaime neužtikrina gamintojo deklaruojamų savybių, jei nėra tinkamai sumontuoti. Laikantis A+ klasės namui taikomų reikalavimų, turi būti montuojama šiltinamajame sluoksnyje, deramai naudojant kokybiškas sandarinimo ir izoliavimo medžiagas. Lango montavimo vietoje susidaro daugiausia šilumos tiltelių, todėl šį darbą turi atlikti tik kvalifikuoti specialistai.
Taigi, jei norite, kad jūsų namas būtų priskirtas A+ ar bent A energinio naudingumo klasei ir gautų tai įrodantį sertifikatą, būtina užtikrinti geras pastato konstrukcijų šilumines savybes, sandarumą, pasirinkti kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus, užsandarinti visus šalčio tiltelius.
Be abejo, yra ir daugiau pastato konstrukcijų, užtikrinančių būsto sandarumą, tačiau tikrai nemažą dėmesį reikėtų skirti būtent langams.
Kada privaloma sertifikuoti pastatą?
T.y.:
- Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
- Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
- Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis.
- Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija.
Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas.
B klasės namo reikalavimai:
Ekspertas atliko skaičiavimus klientui, kad jo namas po renovacijos atitiktų B efektyvumo klasę. Siūloma silikatinio mūro sienas šiltinti putų polistirolu Termoporas EPS 70. Šiltinti 10 cm storio sluoksniu. Termoporo šiluminio laidumo koef. 0,033 W/mK ). Cokolinė pamato dalis šiltinama Polistireno plokštėmis Geoporas 100. Šilumos laidumo koef. 0,036 W/mK), apšiltinimo storis 100 mm. Šaltų palėpių zonoje esanti perdanga papildomai šiltinama 30 cm akmens vata. Antro aukšto kambarių lubos ir stogo plokštumos šiltinamos 30 cm vata. Akmens vata. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef. Antro aukšto atitvaras tarp šildomų patalpų ir palėpės šiltinti 20 cm storio vata tarp medinių karkaso elementų. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef. Pirmo aukšto langai su 2 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef. Antro aukšto langai su 3 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef. Lauko durų keitimas. Senos medinės nesertifikuotos durys keičiamos plastikinėmis durimis su trijų stiklų paketu ir 44 mm termo plokšte. Šilumos perdavimo koef. Visose pirmo aukšto patalpose esamą betono ir keramikinių plytelių dangą planuojama išardyti. Šiuos grindų plotus šiltinti polistirenu Termoporas EPS 80 laidumo koef.
Visa informacija apie minimalius energinius reikalavimus, privalomumą ir pan. naujiems statomiems pastatams (jų dalims); rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
Yra galimos išimtys: 50m2 ribojimas. Vadinasi, 2021 metais statant, kad ir naują namą, kurio bendras plotas 49m2 - energiniai reikalavimai nėra nustatomi. Taigi, jei tiek m2 užtenka - puiku.
Patarimai, kaip sukurti efektyvų namo išplanavimą: kaip išvengti kondensato, kvapų, diskomforto ir rūpesčių
Sodų paskirties pastatai. Pasakyta, kad naudojamiems tik šiltu laikotarpiu. Nei ilgiau nei 4 mėnesius per metus. Čia klausimas kaip ir kas tai tikrina, kontroliuoja? Tikriausiai niekas stipriai (bent jau kol kas) nekontroliuoja. Tačiau pvz. iš praktikos galime pasakyti, kad jeigu sodo pastato kadastrinėje byloje pažymėta, jog pastatas šildomas - reikalavimai energiniam taikomi. Praktikoje perkant/parduodant tokį pastatą notaras tikrai paprašys energinio sertifikato. Ar būtinai A++? Tikriausiai ne. Apie tai plačiau šiek tiek vėliau.
Pavyzdys. Išorinių sienų šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,102 (W/(m2K)). Laikančiajai konstrukcijai pasirinkti 25 cm tuščiaviduriai keraminiai blokeliai, kurių šilumos laidumo savybės turi būti ne didesnės negu 0,250 W/mK.
Šlaitinio stogo šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,100 (W/(m2K)). Šlaitinio stogo pagrindiniam apšiltinimui parinkta 35 cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinę konstrukciją, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK.
Iš vidinės pusės apšiltinimui parinkta 5cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinius tašus, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK. Iš išorinės pusės apšiltinimui parinkta 3 cm priešvėjinė akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, turi būti ne didesnis negu 0,034W/mK.
Šlaitinio stogo perdangos šiluminė varža 10,011 m2K/W. Langai numatyti plastikiniai 3 stiklų, 2 selektyvinių stiklų, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 0,80 (W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė.
Durys numatytos plastikinės, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 1,20(W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė. Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,133 (W/(m2K)).
Grindys ant grunto apšiltinamos 30 cm baltu polistireniniu putplasčiu, kurio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK. Grindų ant grunto šiluminė varža 7,501 (W/(m2K)).
Pamatai apšiltinti iš išorės ekstruzinio putplasčio termoizoliaciniu sluoksniu, 20 cm. Putplasčio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK. Deklaruojama putplasčio šilumos aidumo vertė yra 0,037 W/mK.
Pamatų rostverko padas apšitintas 10 cm ekstruziniu putplasčiu, o pamatų rostverko vidinė dalis apšitinta taip pat 10 cm ekstruziniu putplasčiu, kurių projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK.
Oro apykaitos pastate rodiklio n50 vertė ne didesnė negu 0,60 (1/h). Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis. Karštas vanduo ruošiamas karšto vandens ruošimo talpoje, kurios tūris 200 litrų. Įvertinta, jog vamzdynai apšiltinti sienose po tinku. Karštas vanduo ruošiamas automatiškai su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu.
Įvertinta, jog pastate šilumos šaltinis šildymo sistemai yra šilumos siurblys, kai energija yra paimama iš oro, kurio naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis negu 4,60 arba SPF rodiklis turi būti ne mažesnis negu 4,14. Būtina įrengti termines pavaras ant grindinio šildymo skirstymo kolektorių. Būtinas patalpų arba išorės termostatas.
Numatyta priverstinė vėdinimo sistema su oro pašildymu, rekuperatorių skaičiuojamasis šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o ventiliatoriaus elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m3. Šildymui naudojamas elektrinis kaloriferis.
Įvertinti 4 vnt. po 1,54 m2 (kolektoriaus plotas, neįskaitant rėmo) monokristalinio silicio saulės elementai, kurie yra vidutiniškai vėdinami, sumontuoti ant stogo 30o kampu, orientuoti į pietvakarių.
tags: #privaloma #gyvenamojo #namo #energetinio #efektyvumo #klase