Pastaruoju metu vyksta aktyvios diskusijos dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimų Lietuvoje. Nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, jau dabar aišku, kad vieniems gyventojams mokestinė našta gali sumažėti, o kitiems - išaugti. Šiame kontekste svarbu išnagrinėti, kaip NT mokestis siejasi su nuosavybės teisėmis ir ar jis gali būti laikomas priverstiniu nuosavybės nusavinimu.
Internete plinta įvairūs naratyvai, teigiantys, kad NT mokestis pažeidžia Konstituciją ir yra faktinis turto nusavinimas. Pavyzdžiui, viename vaizdo įraše, kuris sulaukė didelio populiarumo socialiniuose tinkluose, teigiama, kad apmokestinant vienintelį gyvenamąjį būstą, žmogus yra verčiamas mokėti "nuomą" už jau įsigytą turtą, už kurį visi mokesčiai buvo sumokėti jį perkant.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija
Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar tokie teiginiai yra pagrįsti ir kaip nuosavybės teisės yra reglamentuojamos Lietuvos teisės aktuose.
Nuosavybės Teisės ir Konstitucija
Konstitucijos 23 straipsnyje teigiama: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“ Taip pat 24 straipsnis skelbia: „Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.“
Tačiau, kaip teisingai pažymima vaizdo įraše aptariamas Konstitucijos straipsnis leidžia nusavinti turtą valstybės reikmėms, jei už tai teisingai atlyginama. Bet jeigu apmokestinama, tai nėra nusavinama, tai yra paimamas iš jūsų, mažais gabaliukais vagiamas tas turtas, nes sumokėtas mokestis neprideda tam turtui vertės. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Konstitucijos 127 straipsnyje nurodoma, kad „mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai“.
Pagrindiniame šalies įstatyme nekalbama, kad galima nemokėti kurių nors mokesčių, nes taip būtų apsaugotas žmogaus turtas ar kurios nors jo teisės, konkretūs mokesčiai apskritai neminimi. Taigi, teigti, kad NT mokestis prieštarauja Konstitucijai, nėra pagrindo.
Nekilnojamojo Turto Mokestis Lietuvoje
NT mokestis Lietuvoje jau galioja. Jį apibrėžia Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, priimtas dar 2005-aisiais. Nuo kitų metų pradžios buvo apmokestintas komercinis ir kitas nekilnojamasis turtas, išskyrus gyvenamuosius būstus. 2012 m. sausio 1 d. mokestis pradėtas rinkti ir už gyvenamąjį bei kai kurį kitą fiziniams asmenis priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Pagal dabartinį įstatymą, mokėti reikia tik už būstą, vertą daugiau nei 150 tūkst. eurų. NT vertei siekiant iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Už 300-500 tūkst. eurų vertės būstus mokama 1 proc., už daugiau nei pusę milijono eurų vertus būstus - 2 proc. atitinkamos sumos.
Šiuo metu svarstomi NT mokesčio pakeitimai gali reikšti, kad neapmokestinama vertė sumažėtų nuo 150 tūkst. eurų iki 20 tūkst. eurų. Tiesa, svarstoma ir nulinė, ir 60 tūkst. ar 80 tūkst. eurų riba.
Mokesčiai vs. Nusavinimas
Svarbu atskirti mokesčius nuo priverstinio nuosavybės nusavinimo. Mokestis yra valstybės įstatymais nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų. Tai yra privalomi mokėjimai į valstybės bei savivaldybių biudžetus ir nebiudžetinius fondus.
Nusavinimas, kita vertus, yra turto konfiskacija arba ekspropriacija. Konfiskacija - pagal teismo kaltinamąjį nuosprendį arba administracinėje byloje priimtą teismo sprendimą priverstinis ir neatlygintinas bet kokio pavidalo konfiskuotino turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Ekspropriacija - privačios nuosavybės prievartinis paėmimas iš pavienių savininkų ar jų grupės tam tikro politinio klano, socialinio sluoksnio ar visos visuomenės naudai. Tuomet už atimtą turtą neatlyginama arba išmokama kompensacija.
Įstatymuose nenurodyta, kad mokėjimas už tam tikrą dalyką, pavyzdžiui, turimą žemę, būtų tolygus jo nusavinimui. Todėl teigti, kad NT mokestis yra faktinis turto nusavinimas, yra klaidinga.
Apibendrinant, nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje, nors ir gali kelti diskusijų dėl jo dydžio ir taikymo, nėra priverstinis nuosavybės nusavinimas. Jis grindžiamas įstatymais ir atitinka Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių nustatymo. Svarbu atskirti mokesčius nuo konfiskacijos ar ekspropriacijos, kurios yra priverstinio turto paėmimo formos.
tags: #priverstinis #nuosavybes #nusavinimas