Lietuva, kaip ir bet kuri kita valstybė, susiduria su įvairiais nusikaltimais, įskaitant ir tuos, kurie susiję su nekilnojamuoju turtu. Šiame straipsnyje nagrinėjama sudėtinga situacija, susijusi su profesionaliais nekilnojamojo turto prievartautojais, remiantis interviu su Raimondu Baranausku, buvusiu bankininku, susijusiu su banko „Snoras“ istorija.
Interviu atskleidžia įvairius niuansus, pradedant nuo banko žlugimo aplinkybių iki dabartinių teisinių ginčų ir ekonominės situacijos.
Kriminaliniai Tyrimai ir Grėsmės
Straipsnyje taip pat minimi kriminaliniai tyrimai, susiję su neteisėtu informacijos rinkimu, disponavimu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir pasikėsinimais nužudyti.
Vienas iš pavyzdžių - 2020 m. sausio mėn. įvykis, kai Lietuvos policija, gavusi informaciją iš Lenkijos Respublikos policijos apie galimai pagrobtą Lenkijos pilietį, už kurį reikalaujama išpirkos, nedelsiant pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto laisvės atėmimo ir turto prievartavimo.
Pagal gautą pirminę informaciją, 2020-01-04/05 Lenkijos pilietis verslo reikalais atvyko į Lietuvą ir dingo. Lietuvos kriminalinės policijos biure nedelsiant buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės atėmimo ir turto prievartavimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 181 str.
Glaudžiai bendradarbiaujant su Lenkijos pareigūnais ir vykdant slaptus ir neatidėliotinus tyrimo veiksmus, gauti duomenys, kad asmenų grupė, turėdama tikslą neteisėtai praturtėti, 2020 m. Policijos operacijos metu sulaikyti du įtariamieji - Lietuvos Respublikos piliečiai gimę 1994 m. ir 1991 m. Operacijos metu Lenkijos Respublikos pilietis surastas be išorinių smurto žymių, jam suteikta neatidėliotina psichologinė ir fizinė pagalba.
- Už neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą ar laikant nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d.
- Už didelės vertės turto prievartavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 3 d.
Ikiteisminio tyrimo veiksmai tęsiami.
Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti 6-iems Lietuvos bei Latvijos piliečiams. Jie kaltinami neteisėtu informacijos rinkimu, disponavimu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir suklastotais asmens dokumentais, pasikėsinimu visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės turtą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vieno kaltinamųjų E. M. nurodymu Latvijos pilietis R. R. galimai vykdė neteisėtą užsakovą dominančių asmenų bei jų šeimų sekimą. Nieko neįtariantys žmonės buvo slapta filmuojami, aiškinamasi jų dienotvarkė, judėjimo maršrutai. Kai kuriuos iš sektų asmenų buvo suplanuota nužudyti, sunkiai sužaloti ar sunaikinti jų turtą.
2017 metų lapkričio mėnesį buvo pasikėsinta visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės turtą - brangiakailių žvėrelių fermą, įsikūrusią Šiaulių rajone. Ji buvo padegta, tačiau gaisrą laiku pastebėjus ir užgesinus, daugiau nei 260 tūkst.
Šį ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nominuotas konkurse „Metų seklys“, atliko jungtinės kriminalistų pajėgos - Klaipėdos ir Šiaulių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą Lietuvos pareigūnams teko aktyviai bendradarbiauti su Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos, Baltarusijos teisėsaugininkais. Prokuroro A. Urbelio teigimu, tyrėjai atliko sudėtingą darbą tirdami kruopščiai parengtas ir kryptingai vykdytas nusikalstamas veikas.
Advokatės Aušros patirtis
Kaunietė, atstovavusi milijardieriams, nusikalstamų grupuočių nariams ir ne vienam įtakingam visuomenės veikėjui, ne kartą atsidūrė kraują stingdančiose situacijose - stojo akistaton su turto prievartautojais, buvo priversta savo namus ginti ginklu ir tapo negailestingų šeimų dramų liudininke.
LNK laidoje „Bus visko“ moteris prisipažino, kad darbo pradžioje, prieš beveik keturis dešimtmečius, įsitvirtinti teisės pasaulyje nebuvo lengva.
Štai kadaise, gindama skirtingų mafijos grupuočių narius, Aušra atsidūrė jų aršaus konflikto sūkuryje ir net rizikavo savo gyvybe.
Aušra pasakojo, jog kadaise buvo netgi persekiojama, todėl turėjo įsigyti ginklą, kurį kartą panaudojo į namus besibraunantiems nelauktiems svečiams.
Kai kadaise jos artimuosius ėmė bauginti turto prievartautojai, nieko nelaukusi Aušra stojo jų ginti. Moteris nepabūgo ir vienui viena išsiruošė į derybas su nusikaltėliais tamsiuoju paros metu liūdnai pagarsėjusiame Kauno miške.
Interviu su Raimondu Baranausku
Interviu su buvusiu „Snoro" banko vadovu Raimondu Baranausku atskleidžia įdomių detalių apie jo verslo patirtį ir požiūrį į globalizaciją. Jis dalinasi savo mintimis apie tai, kaip globalistai elgiasi su vietiniais verslininkais ir kokią įtaką tai daro Lietuvos ekonomikai.
Susipažinome, kai Raimondas su savo „Snoro" bankeliu iš Šiaulių persikėlė į Vilnių. Apsilankęs redakcijoje dėl reklamos, paprašė palaikymo prieš didžiuosius skandinavų bankus. Netrukus susidraugavome šeimomis. Tuo metu buvau dar ant „balto arklio", tad be vargo jį supažindinau su Prezidentu Algirdu Brazausku ir jo aplinka.
Netrukus „Snoras" tapo galingu konkurentu skandinavų bankams, o pagal klientų aptarnavimą ir mokamas palūkanas akivaizdžiai pirmavo Lietuvoje. Natūralu, kad savo asmenines ir redakcijos lėšas pasidėjau į „Snoro" banką. Bandžiau kartu su Raimondu daryti biznį, pvz., per „snoriukus" platinti „Respubliką", bet nesėkmingai: lemiamu momentu, kai reikėdavo veikti, pasirodydavo toks nelietuvis Borodulinas ir viską sugadindavo.
Regis, turėčiau dabar Baranauskų visa širdimi nekęsti, bet man jų kažkodėl gaila.
R. Baranausko Dabartinė Situacija
Raimondas Baranauskas teigia, kad šiuo metu dirba finansinių konsultacijų srityje ir turi sutarčių dėl keleto projektų vystymo. Jis gali laisvai judėti Rusijos Federacijos ribose ir tvarkyti reikalus.
R. Baranauskas pabrėžia, kad pasaulinė COVID-19 pandemija stipriai pakoregavo verslą, tačiau kartu išmokė dirbti nuotoliniu būdu. Maskvoje valdžia neblogai tvarkosi su pandemija, o ekonomikos vystymosi sumažėjimas nėra toks žymus.
Tad pirmiausia Raimondo pasiteiravau, ar jau yra pasiruošęs „džiūvėsėlių"? Raimondas, nusiminęs, atsakė, kad jau nebe, visus suvalgė, nes ne visuomet užtenka pinigų maistui nusipirkti. - Gyvenu normaliai. Ačiū Dievui, esu sveikas gyvas. Tai svarbiausia. Aš pats darbuojuosi finansinių konsultacijų srityje, turiu sudaręs sutartis dėl keleto projektų vystymo. Galiu laisvai judėti Rusijos Federacijos ribose, tad be didelių sunkumų galiu sėkmingai tvarkyti visus reikalus. Kaip ir visur, ir čia verslą, ką ten verslą, visą gyvenimą, viską stipriai pakoregavo pasaulinė COVID-19 pandemija. Bet užtat kartu viską galima išspręsti dabar ir dirbant nuotoliniu būdu, ko, manau, mus visus gerai išmokė ta „koronakrizė". Kartu galiu pasakyti, kad čia, ypač Maskvoje, valdžia visai neblogai tvarkosi su pandemija. Ekonomikos vystymosi sumažėjimas nėra toks žymus, Maskva yra labai išgražėjusi, gal tik kiek daugiau nukentėjo paslaugų sektorius ir mažojo verslo įmonės.
R. Baranauskas neigia bet kokį rusų FSB agentų spaudimą ir teigia, kad jį puola ne rusai, o lietuviai. Jis mini tokias pavardes kaip Fryklis, Kuperis, Polikarpovna, teigdamas, kad tai yra Sorošo pasirinkti žmonės. R. Baranauskas teigia, kad jei turėtų pakankamai pinigų, perpirktų sorososus ir sukištų tikrus vagis už grotų.
Globalistams vietiniai šeimininkai nereikalingi. Jeigu bandai dirbti sau ar savo žmonėms, esi „diktatorius", kurį būtina nedelsiant sunaikinti. O jeigu su JAIS daliniesi, maždaug po lygiai, t.y. - viskas jiems, o sau - kas lieka, įskaitant „otkatus", dar galima išgyventi. Taip mes praradome pelningą Ignalinos atominę, „Mažeikių naftos" gamyklą, jūrų ir oro laivynus, nacionalinius bankus, žiniasklaidą... Ir kas manęs tik nebandė „praryti" - vokiečiai, suomiai, danai, švedai... Dosniausi buvo rusai - už 49 procentus „Respublikos" kompanijos (be turto!) man pasiūlė 200 milijonų litų.
Eilinį kartą buvau norvegų apipiltas purvu nuo galvos iki kojų, o sorososas Dainius Radzevičius, žurnalistų vadas, ilgai tuo mėgavosi, kol pagaliau nebuvo nuteistas pirmos pakopos teismo už šmeižtą. Mat pralaimėję Lietuvos rinką, norvegai paviešino „Wikileaks" medžiagą, kurioje buvo paskelbta JAV ambasados slapta pažyma į Vašingtoną, kur melagingai teigiama, kad „Respublika" reketavo „Phizer" farmacininkus ir „Mersedeso" atstovus Lietuvoje, nors viskas buvo priešingai: aš atsisakiau jų reklaminių pinigų, kuriais jie bandė užkimšti žurnalistams burnas, ir tai nesunku įrodyti, nes apie tai paskelbiau pirmame laikraščio puslapyje. Su norvegais mūšį laimėjau ir, po mano advokato įsikišimo, jie buvo priversti per savo laikraštį manęs atsiprašyti. O kai norėjau į teismą paduoti JAV ambasadą, mano advokatui nurodė kreiptis kažkur į Nevados valstiją, kurioje esą JAV ambasada priregistruota... Kaip matai, Raimi, Vakarų kultūros nešėjų metodai yra labai bjaurūs ir žiaurūs.
„Girdžiu tavo nuomonę“: Ar Europa nori kalbėtis su Rusija, o Lietuva – ne?
„Snoro" Banko Nacionalizavimas ir Teisiniai Ginčai
R. Baranauskas teigia, kad šiuo metu daug dirba teisiniais klausimais su Investuotojų teisių apsaugos užsienio valstybėse fondu, kuris inicijavo arbitražą prieš Lietuvos Respubliką dėl neteisėto investicijų į „Snoro" banką nusavinimo. Jis teigia, kad duoda liudininko parodymus ir pagrindžia juos turimais dokumentais.
R. Baranauskas pabrėžia, kad prieš „Snoro" banką buvo įvykdyta iš anksto suplanuota operacija, kuriai asmeniškai vadovavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas.
Prisiminkime AB banko „Snoras" nacionalizavimo, tiksliau, „užgrobimo", įvykių seką. Nenustatytam asmeniui nutekinus slaptą informaciją, 2011 m. lapkričio 15 d. laikraštyje „Lietuvos rytas" pasirodo straipsnis „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus" apie valstybės ketinimus išspręsti savo finansines problemas privačių bankų nacionalizavimo sąskaita. Jau kitą dieną (2011 m. lapkričio 16 d.) netikėtas išorinio „Snoro" valdymo įvedimas ir po dviejų valandų Vyriausybės priimtas sprendimas dėl banko nacionalizavimo. 2011 m. lapkričio 17 d. Išryškėja faktiškai tokia situacija: Už visų žaibiškų žingsnių, kuriuos vykdė Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir Lietuvos Respublikos prezidentė nacionalizuodami „Snoro" banką, slypi gerai suplanuota sudėtinga operacija.
Turbūt mažai kas galėtų patikėti, kad šioje ekstremalioje ir stresinėje situacijoje Lietuvos bankas ir Vyriausybė sugebėjo veikti taip užtikrintai. O ir Vyriausybė fiziškai negalėjo paruošti Lietuvos bankininkystės įstatymų pataisų per vieną naktį. Nepaisant to, įvyko būtent taip. Lapkričio 15 dieną, visų įvykių išvakarėse, į Lietuvą jau atvyko 25 britų „konsultantų" komanda su Saimonu Frikliu priešakyje....
R. Baranauskas turėtų atsiprašyti visų, kurie patikėjo jam savo pinigus. Jei prarado banką su jų pinigais, vadinasi, buvo per silpnas ir nederėjo imtis tokios atsakingos veiklos, svetimus pinigus saugoti.
Taip, tada, dar lapkričio 14 d., išvykau į Kijevą darbo reikalais, tarnybinėn komandiruotėn. Banko pirmasis viceprezidentas irgi tuo metu buvo komandiruotėje Honkonge. Galvoju, kad, atakuoti ir užgrobti banką, specialiai buvo pasirinktas laikas, kai nebuvo banko vadovų. Niekas jau šiandien negali paneigti (tik prokurorai ir kitokie tyrėjai to kažkodėl nemato!), kad prieš „Snoro" banką buvo įvykdyta iš anksto suplanuota operacija ir kad šiai „Snoro" sunaikinimo operacijai asmeniškai vadovavo pats Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 2011 m. lapkričio 15 d. | Laikraštyje „Lietuvos rytas" pasirodo straipsnis apie valstybės ketinimus nacionalizuoti privačius bankus. |
| 2011 m. lapkričio 16 d. | Netikėtas išorinio „Snoro" valdymo įvedimas ir Vyriausybės sprendimas dėl banko nacionalizavimo. |
| 2011 m. lapkričio 17 d. | Paaiškėja, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė veikė užtikrintai, vykdydami sudėtingą operaciją. |
Esmė ta, Raimi, kad visi masonai yra tarpusavyje susiję. Ne tik per Sorosą, kuris yra tik galingas įrankis jų rankose, bet ir per įvairius fondus, kurie 90 procentų pasaulio pinigų suka. SEB bankas kam priklauso? Įtakingai Valenbergų šeimai! O kokiam klubui priklauso ta šeima? Man tau pasakyti, ar nori, kad tik mane vieną užmuštų?.. Užtai gi. Dabar supranti kokiai galingai jėgai jūs su savo „Snoru" monopolizuoti Lietuvos rinką sutrukdėte? Juk jie per jus irgi buvo priversti indėlininkams ilgą laiką palūkanas mokėti, o kur tu matei tokį „švedą", kad ne tu jam, o jis tau sutiktų palūkanas mokėti, ar sutinki Raimi?..
Londone bankrutavo du bankai; suimtas rusų verslininkas O kodėl man pasiūlei imti interviu, net nepasiteiravęs, ar moku? - Nesunku, bet nežinau, ar tu žinosi atsakymą. Bijau, kad neapsijuoktum. Lietuvoje jau seniai tapo norma visus klausimus iš anksto raštu suderinti, kitaip spaudos atstovai neprileidžia nei prie savivaldybės reikalų, nei prie Vyriausybės, nei prie ministrų.
Nuo to laiko, kai palikai Lietuvą, čia daug kas pasikeitė. Spaudos įstatymas praktikoje nebegalioja. Valdininkai kategoriškai atsisako tiesiogiai bendrauti su žurnalistas, jeigu jie bando aiškintis aferas, per nustatytą terminą net nesiteikia atsiųsti oficialių atsakymų, o jei kuris narsuolis korespondentas bando prie informacijos šaltinio brautis per jėgą, tokį valdžia perduoda savo parankiniams - Žurnalistų etikos inspektorei arba komisijai, kuri dažniausiai palaiko ne žurnalistus, kurių redakcijas paskelbia „neetiškomis" ir apkrauna milžiniškomis baudomis. Dėl to kai kas net bankrutuoja. Priminsiu, kad „Respublikai" paskelbus, kokie kosminiai yra „Snoro" administratorių atlyginimai, mano įkurtas ir pagimdytas dienraštis virto... savaitraščiu.
Mokslo ir Studijų Vaidmuo
Straipsnyje taip pat užsimenama apie mokslo ir studijų vaidmenį kuriant ir stiprinant lietuvių tautos nepriklausomą valstybingumą.
Dr. Algimantas Liekis teigia, kad ypač didelis pavojus iškyla technikos studijų ir mokslo institucijoms, kad jose bus rengiami tik tarptautinių monopolijų kompiuteriams „priedai“ - abejingi savo Tautai ir Valstybei, jos kalbai ir kultūrai specialistai.
Lietuvių Tauta, nepriklausoma Lietuva, Tiesa, Teisingumas - tai tie matai, kuriais turėtų būti įvertinamos tiek praeities, tiek dabarties ir Lietuvos studijų, mokslo institucijos.
tags: #profesionalus #turto #prievartautojai