Projekto gamybinių patalpų skaičiavimo metodika

Gaminio savikainos nustatymo straipsniai rodo, kiek ir kokios išlaidos reikalingos gaminiui pagaminti. Išlaidos skirstomos į tris stambias grupes: tiesiogines išlaidas, netiesiogines išlaidas ir veiklos sąnaudas.

1. Gaminio konstravimo principai

Pagrindiniai DFM (Design for Manufacturing) principai nurodo tik kryptį, kuria reikia dirbti. Tai yra patarimai, kurių sėkmingai laikantis, turėtų pagerėti gaminio kokybė, sumažėti gamybos išlaidos.

1.1. Vienalaikė inžinerija

Taikant gamyboje vienalaikės inžinerijos metodologiją, visas įmonės personalas yra įtraukiamas į gaminio konstravimo procesą.

1.2. Tolerancijos ir tikslumas

• Nustatyti racionalias tolerancijas.
• Numatyti tik būtino tikslumo mechaninio apdirbimo operacijas.
• Stengtis naudoti vienos eilės matmenis.
• Vienos eilės matmens parinkimas supaprastina jūsų matavimus bei sumažina tolerancijos parinkimo klaidas.

1.3. Konstrukciniai sprendimai

• Konstruojant vengti aštrių kampų, sudaryti nuožulas bei sklandžius perėjimus.
• Didesnio užapvalinimo spindulių panaudojimas būtinas daugelyje procesų, tokių kaip liejimas.
• Šiuo būdu yra padidinama apkrovos galimybė bei sumažinamos įtempimų gradientų reikšmės.

1.4. Vengtini elementai

• Vieliniai ir kiti lankstūs mechaniniai komponentai sukelia sunkumų juos orientuojant atliekant surinkimo operacijas.
• Koregavimo būtinybė didina gamybos kainą ir gali sukelti rinkimo, testavimo bei patikimumo problemas.
• Vengti aštrių kampų, siauriems, strėktiems, įvairiems grioveliams, spyruokliniams elementams ir kt.

2. Konstravimas rinkimui lengvinti

Pagrindinis konstravimo rinkimui lengvinti tikslas yra maksimaliai supaprastinti gaminio konstrukciją tam, kad jo surinkimas taptų kiek galima lengvesnis ir paprastesnis. Būtent šie pasiekimai įgalina gamintojus sumažinti surinkimo operacijos kainą. Konstravimo rinkimui lengvinti metodas pagrįstas gaminio gamybos laiko analize. Juo siekiama minimizuoti gaminio rinkimo kainą, ieškant racionalios konstrukcijos alternatyvos. Labiausiai paplitusi alternatyva - gaminio dalių mažinimas, siekiant likusių dalių lengvo rinkimo.

Per 1960 ir 1970-uosius metus buvo paskelbta įvairių rekomendacijų, patarimų bei taisyklių, siekiant padėti projektuotojams numatyti surinkimo proceso problemas. Daugelis šių nurodymų buvo pateikti kartu su praktiniais pavyzdžiais, parodyta, kaip galėtų būti pagerintas surinkimo procesas.

Pirmasis analizinis metodas buvo sukurtas Hitachi aukštųjų technologijų kompanijoje ir pavadintas Surinkimo analizės metodu (angl. Assembly Evaluation Method (AEM)). Šis metodas remiasi principu - vienai detalei vienas judesys. Sudėtingesniems judesiams yra naudojamas Taško nuostolio (angl. „point - loss“) metodas.

Masačiuseto universitete, JAV, sukūrė konstravimo rinkimui lengvinti metodą (angl. Design for Assembly (DFA)) skaičiavimui. Pastebėta, kad norint sumažinti surinkimo kainą, reikia mažinti surenkamų detalių kiekį. J. Belova pasiūlė tris paprastus kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti ar yra galimybė eliminuoti kai kurias gaminio atskiras detales, ir ar galima tas atskiras detales jungti į junginius gamybos, o ne rinkimo metu.

Vėliau pasirodė įvairios AEM ir DFA metodų variacijos: GE Hitachi, Lucas, Westinghouse bei kt. Galiausiai 1981 metais G. Boothroyd'as ir P.

Yra paskelbta daugybė mokslinių publikacijų apie DFA teikiamą naudą. Daugybė įvairių pramonės šakų įmonių pasiekia ženklų surinkimo proceso pagerėjimą panaudojant DFA. Dar 1981 metais Xerox kompanija, paskelbė sutaupiusi šimtus milijonų dolerių pradėjus naudoti DFA metodologiją.

3. Surinkimo metodai

3.1. Rankinis surinkimas

Dalys yra pernešamos ant darbastalio, kur darbininkai rankiniu būdu renka gaminį ar gaminio komponentus. Rankiniai įrankiai paprastai naudojami kaip pagalbinė priemonė. Šis metodas labiausiai tinkamas mažoms gamybos apimtims. Tačiau didžiausias apribojimas yra gamybos apimtis ir darbo kainos (apimant išmokas, kompensacijų išmokėjimas susižeidimų atvejais, pridėtinės išlaidos avarinėms situacijoms, nekenksmingai aplinkai ir t.t.) yra didesnės.

3.2. Fiksuota automatizacija

Fiksuota automatizacija yra charakterizuojama kaip pagamintas pagal užsakymą mechanizmas, kuris renka vieną ir tik vieną specifinį gaminį. Akivaizdu, kad šios rūšies mechanizmas reikalauja didelių investicijų. Kai gamybos apimtys auga, dalis investicijų sulyginama su bendru gamybos kainos sumažėjimu.

3.3. Lanksti automatizacija arba surinkimas robotu

Nors šio tipo surinkimo metodas taip pat gali turėti dideles pradinio kapitalo kainas, jo lankstumas dažnai padeda padengti išlaidas per didelius gaminių skirtumus.

Ieškant ekonomiškiausio rinkimo proceso, kiekvienai alternatyvai sudaromos rinkimo schemos. Jose nurodomas kiekvienos operacijos rinkimo operacinis laikas.

4. Gamybos savikainos skaičiavimas

Skaičiavimas vykdomas vertinant visas išlaidas, susijusias su gaminio projektavimu, gamyba ir pardavimu. Skaičiavimas reiškia, kad į jį įtraukta ne tik pagaminimo (įsigijimo) savikaina, bet ir kitos sąnaudos, susijusios su gaminio realizavimo organizavimu (pvz.: transportavimu), bendrosios ir administracinės sąnaudos.

Skaičiavimai nebūtinai turi sutapti su realiais įmonės gamybiniais ar rinkodaros sprendimais. Šios įmonės gamybinis privalumas ar trūkumas. Gaminio savikainos nustatymo straipsniai rodo, kiek ir kokios išlaidos reikalingos gaminiui pagaminti.

Išlaidos skirstomos į tris stambias grupes: 1) tiesiogines išlaidas; 2) netiesiogines išlaidas; 3) veiklos sąnaudas.

• Tiesioginių išlaidų struktūra yra pastovi ir nekintama, joms priskiriamos tiesioginės medžiagos ir tiesioginės darbo išlaidos.
• Netiesioginės išlaidos apima visas su gamyba susijusias išlaidas (išskyrus tiesiogines) ir priklauso nuo įmonės veiklos specifikacijos.
• Veiklos sąnaudos apima pardavimo, atidėjimus ir finansinės veiklos sąnaudas.

4.1. Projektavimo darbų sąnaudos

Projektavimo darbų trukmė priklauso nuo gaminio sudėtingumo ir naujumo. Projektavimo darbai apmokami taikant laikinę darbo apmokėjimo formą, t. y. darbo užmokestį lemia dirbtas laikas ir darbo valandomis įkainis. Projektuotojo atlyginimą reikia diferencijuoti, įvertinant atliekamų darbų sudėtingumą, t. y. taikyti koeficientus.

Skaičiuojame bendras gaminio projektavimo sąnaudas (žr. 5.4 lent.). Medžiagų sąnaudas sudaro išlaidos, susijusios su medžiagų, reikalingų projektavimo darbams atlikti, įsigijimu.

4.2. Technologinis gamybos paruošimas

Projektuojant reikia numatyti visus gaminio pagaminimo etapus, t. y. Pradedant technologiniu gamybos paruošimu, būtina nustatyti technologijos darbo apmokėjimo išlaidas.

4.3. Tiesioginės medžiagų sąnaudos

Skaičiuojamos išlaidos medžiagoms ir žaliavoms įsigyti. Skydo gamybai naudojami šaltai valcuoto anglinio konstrukcinio geros kokybės plieno lakštai. Perkamų lakštų matmenys 0,8 x 1250 x 2000 mm. Skaičiavimo metu minėto plieno kaina - 2100 Lt/t. Šiuo atveju iš vieno lakšto galima pagaminti du gaminius.

Šios medžiagos ar žaliavos kainos gali skirtis, nes joms turi įtakos sezonas, perkamos medžiagos kiekis, tiekimo dažnis, tiekėjo lojalumas, gamintojo įtakingumas ir kiti veiksniai. Skydo gamybos proceso metu sunaudojamos įvairios pagalbinės medžiagos. Šios medžiagos kiekiai bei kainos pateikti 5.7 lentelėje.

4.4. Gamybos atliekos

Gamybos proceso metu susidariusios atliekos skirstomos į grąžtamasias ir negrąžtamasias. Negrąžtamosios atliekos neturi realizacinės vertės. Kaip jau minėta, iš vieno lakšto galima pagaminti du skydus. Tai yra bendra atliekų masė liekanti pagaminus du gaminius iš vieno ruošinio.

Grąžtamųjų atliekų vertė atimama iš pagrindinės medžiagos vertės. Skaičiavimo rezultatai pateikiami 5.8 lentelėje. Išanalizuojamos medžiagos kainos lygį, atskaitant papildomas išlaidas atliekoms paruošti.

4.5. Transportavimo ir sandėliavimo išlaidos

Prie tiesioginių gamybos sąnaudų priskiriamos medžiagos, pakrovimo ir iškrovimo, transportavimo, draudimo, saugojimo sandėliuose išlaidos. Brangstant kurui ir transporto paslaugoms, vežant medžiagas dideliais atstumais, tarnsportavimo paslaugos gali turėti įtakos medžiagos kainai ir gaminio savikainai. Todėl medžiagos atsigabenimo ir parengimo naudojimui išlaidos įtraukiamos į jos savikainą, jos gali sudaryti apie 10 % įsigyjamos medžiagos vertės.

4.6. Gamybos įrenginių vertė ir nusidėvėjimas

Pagal parengtą apdirbimo technologiją nustatomas reikalingas įrengimų kiekis, jų modeliai. Po to įvertinama, koks reikėtų kito įrengimo, kad gaminys įgautų reikiamą formą bei savybes. Kitas įrengimų kiekis ir modeliai nustatomi apytiksliai.

Įmonė nuolat kontaktuoja su aplinka, todėl išskiriami į įmonę patenkantys išoriniai ir įmonėje judantys vidiniai krovinių srautai. Įmonė naudojasi logistikos bendrovės paslaugomis, todėl išorinis krovinių srautų aptarnavimui transporto priemonės nėra įsigijusi. Nuosavo transporto priemonės skirtos ruošiniams, pusgaminiams ir gatavomoms detalėms atgabenti į cechą (barą) ir išvežti iš jo pateiktos 5.9 lentelėje.

4.7. Elektros energijos sąnaudos

Skaičiuojamas įrengimų nusidėvėjimas. Taikant šį metodą, turto nusidėvėjimo išlaidos suma kiekvienais metais vienoda.

Skaičiuojame įvertindami faktinę jo naudojimo trukmę. Šios išlaidos apibūdinamos, kaip pagrindinis darbininkas, tiesiogiai susijęs su gaminama detale, kuriai nustatytas technologinis maršrutas, darbo apmokėjimo išlaidos.

4.8. Darbo užmokesčio planavimas

Skaičius svarbu tiksliai apspręsti darbininkų efektyvaus darbo laiko fondą. Darbo laiko balansas sudaromas naudojantis planiniu metų kalendoriumi.

Neturintiems specialaus pasirengimo darbininkams už valandą mokamas minimalus atlyginimas. Kitiems darbuotojams minimalus valandinis įkainis koreguojamas įmonėje nustatytais koeficientais, kurie didėja kylant kvalifikacinei kategorijai. Gamybos darbininkų papildomas užmokestis apima apmokėjimą, kurį numato darbo įstatymai, darbo ir kolektyvinės sutartys.

4.9. Netiesioginės gamybos išlaidos

Netiesioginės gamybos išlaidos - tai visos gamybos išlaidos, išskyrus tiesiogines darbo ir pagrindinės medžiagos išlaidas. Netiesioginio darbo išlaidos yra susijusios su pagalbiniais darbininkais, t. y. Šiems darbininkams yra taikoma laikinė darbo apmokėjimo forma. Jų darbo užmokestis priklauso nuo kvalifikacinės kategorijos ir atidirbto laiko.

1 lentelė. Pavyzdys, kaip gali atrodyti netiesioginės gamybos išlaidos:

tags: #projekto #gamybines #patalpos #skaiciavimas