Kaip Užtikrinti, Kad Žemės Sklype Nebūtų Atliekami Jokie Darbai: Įstatyminiai ir Praktiniai Aspektai

Norint užtikrinti, kad žemės sklype nebūtų atliekami jokie darbai, būtina laikytis įvairių įstatyminių ir praktinių reikalavimų. Tai apima žemės naudojimo paskirties nustatymą ir keitimą, statybos reikalavimus, aplinkosaugos standartus ir kitus svarbius aspektus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žingsnius ir nuostatas, kurių laikantis galima užtikrinti, kad jūsų žemės sklypas būtų apsaugotas nuo neteisėtos veiklos.

Žemės Naudojimo Paskirties Nustatymas ir Keitimas

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymo projekte turėtų būti aiškiai nustatyta, ar teisės norma reguliuoja statiniais jau užstatytų ar dar neužstatytų aukcione išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimą. Taip pat nėra aišku, ar Įstatymo projektu siekiama nustatyti galimybę keisti kitos paskirties statiniais neužstatytą bet kurios paskirties žemės sklypą.

Pagal Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat įstatymų įgyvendinamuosius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų ar įrenginių buvimas žemės sklype, žemės naudojimas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius ar įrenginius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Valstybinės Žemės Nuomos Sutarties Nutraukimas

Jeigu per dvejus metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą priėmimo valstybinės žemės nuomininkas nepradeda naudoti valstybinės žemės sklypo pagal pakeistus paskirtį ir naudojimo būdą, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Tačiau pagal esamą situaciją pasitaiko nemažai atvejų, kai pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės sklypo nuomininkas delsia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (pvz., motyvuodamas lėšų, darbuotojų trūkumu), valstybinės žemės sklypai bei apgriuvę, sunykę pastatai nėra tvarkomi.

Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas aukciono būdu naudingas valstybei, visuomenei.

Statybos Reikalavimai

Statyba vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir ji, inter alia, turi atitikti toje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatas žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose - ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Tačiau valstybinėje žemėje yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, kurie neatitinka statinio sąvokos, kadangi yra sunykę, apdegę, neturi stogo, langų, durų, pažeistos konstrukcijos.

Sunykęs, sudegęs, seniai apleistas, be stogo ir nenaudojamas statinys nesuteikia teisės į valstybinės žemės sklypą, nes neatitinka statinio sąvokos pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, taip pat nėra eksploatuojamas ir žemės sklypas. Išlikę apleisti, apdegę, be stogo statiniai neturi jokių naudingų savybių, todėl valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal savo tikslinę paskirtį ir valstybinės žemės nuomos sutartys, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalimi, nuomotojo reikalavimu nutraukiamos prieš terminą.

Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami (CK 4.105 straipsnio 3 dalis).

Valstybinės žemės atlaisvinimo nuo statinių ar įrenginių procedūros, t. y. teisminiai ginčai dėl statinių ar įrenginių nukėlimo, jų nugriovimo, atlyginimo sumokėjimas, reikalauja valstybės biudžeto lėšų, tačiau tokiu būdu yra siekiama atlaisvinti valstybinį žemės sklypą ir jį išnuomoti aukciono būdu.

Aplinkosaugos Reikalavimai

Aplinkosaugos reikalavimų laikymasis yra būtinas, siekiant užtikrinti, kad jūsų žemės sklype nebūtų vykdomi jokie darbai, pažeidžiantys aplinką. Tai apima atliekų tvarkymą, teršalų kontrolę ir kitas svarbias priemones.

Patalpos privalo būti tik paslaugų teikimo (autoservisų), garažų, gamybos ar pramonės (gamyklos ar dirbtuvių) paskirties. Grindinys būtinai turi turėti tokią skysčių surinkimo sistemą, kuri nebūtų sujungta su jokiu nuotakynu, išskyrus su patalpų, skirtų kėbulų plovimui.

Jei darbai atliekami lauke, tai leidžiama tik po sandaria stogine, kuri apsaugo darbo zoną nuo lietaus ar sniego. Taip pat privaloma, kad po stogine būtų sandarus paviršius.

Atkreipiame dėmesį, kad projektinių sprendinių ir (ar) numatomų veiklų derinimas su ESO privalomas žemės savininkams ir kitiems asmenims, vykdantiems darbus dujotiekių apsaugos zonose, elektros tinklų apsaugos zonose ir (ar) ESO ryšių tinklų infrastruktūros apsaugos zonose.

Gavus ESO sutikimą žemės kasimo darbams, registruoti ESO atstovo iškvietimą, užpildžius tinklų rodymo rezervavimo formą arba skambinant telefonu +37069761852 , nurodant tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą, bei išduoto sutikimo žemės kasimo darbams numerį.

Pateikdami savo asmens duomenis, jūs patvirtinate, kad esate susipažinę su Bendrovės interneto svetainėje www.eso.lt skelbiamomis jūsų asmens duomenų tvarkymo sąlygomis (daugiau informacijos yra skelbiama Bendrovės Privatumo politikoje). Jūsų asmens duomenys bus tvarkomi vykdant Bendrovės, kaip skirstomųjų tinklų (sistemos) operatoriaus funkcijas ir pareigas, sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose išdavimo tikslu bei jūsų pateiktų klausimų, prašymų ir skundų sprendimo tikslu.

Bendrovė, kaip skirstomųjų tinklų operatorius, privalo užtikrinti tinkamą skirstomųjų tinklų (sistemos) priežiūrą ir saugų naudojimą, ir šiuo tikslu Bendrovė gali tvarkyti jūsų asmens duomenis teikdama jums informaciją apie saugų darbų vykdymą dujotiekių, elektros ar ryšių tinklų apsaugos zonose.

Nuosavybės Teisės Apsauga

Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja. Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, inter alia, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.

Tuo atveju, kai teisėtai nutraukus žemės nuomos sutartį, pastatų, statinių ir įrenginių savininkas įpareigojamas savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, būtų paneigiama pastatų, statinių ir įrenginių nuosavybės teisės esmė - šie teisėtai suformuoti ir įregistruoti nuosavybės teisės objektai nustotų egzistavę, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat ir Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog pastatų ar įrenginių savininkui, pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių verte, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu (CK 4.105 straipsnio 1 dalis). Ši žemės savininko pareiga vykdytina nustatant statinių vertę ir atlyginant ją statinių savininkui.

Svarbu: Jei sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti.

Valstybinės žemės atlaisvinimo nuo statinių ar įrenginių procedūros, t. y. teisminiai ginčai dėl statinių ar įrenginių nukėlimo, jų nugriovimo, atlyginimo sumokėjimas, reikalauja valstybės biudžeto lėšų, tačiau tokiu būdu yra siekiama atlaisvinti valstybinį žemės sklypą ir jį išnuomoti aukciono būdu.

Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas aukciono būdu naudingas valstybei, visuomenei.

Laikantis šių reikalavimų ir nuostatų, galima užtikrinti, kad jūsų žemės sklype nebūtų atliekami jokie neteisėti ar nepageidaujami darbai, apsaugant jūsų nuosavybės teises ir aplinką.

tags: #prsau #uztikrinti #kad #zemes #sklype #nebutu