Lietuva - tai šalis, kurioje gamtos grožis ir kultūros paveldas susipina į harmoningą visumą. Nuo smėlėtų Baltijos jūros krantų ikiTankūs pušynai, nuo istorinių pilių iki modernių meno instaliacijų - Lietuva turi ką pasiūlyti kiekvienam keliautojui.
Nuo Nemuno deltos iki Kuršių nerijos
Atvykę į Pamario kraštą išvysite unikalią Nemuno deltą su savo pagrindinėmis atšakomis Atmata ir Skirvyte ir jų apsupta sala Rusne. Smiltynė - tai puiki vieta viešintiems Klaipėdoje ir norintiems pasimėgauti gaivia Baltijos jūra ir švelnaus smėliuko kopomis vos keliolika minučių nuo Klaipėdos senamiesčio - tereikia sėsti į keltą, keliantį į Kuršių neriją. Nuo senosios Smiltynės perkėlos iki Smiltynės paplūdimio galima nueiti pėsčiomis ar nuvažiuoti dviračiu, tam įrengti takai driekiasi per kvepiančius Kuršių nerijos pušynus. Dviračiams įrengtos specialios parkavimo vietos. Smiltynės paplūdimys 2020 m.
1929 m. vasarą pirmą kartą Nidoje apsilankęs Thomas Mannas su žmona Katia buvo, anot paties rašytojo, "pagauti neapsakomo tos gamtos savitumo ir grožio, fantastinio klajojančių kopų pasaulio" ir greitai apsisprendė čia "įsigyti nuolatinę buveinę".
Istorijos pėdsakai: pilys, muziejai ir paminklai
Šiuo metu, XVI amžiaus pabaigoje pastatytoje, Raudonės pilyje įsikūrusi Raudonės pagrindinė mokykla. Restauruotas 33,5 m aukščio pilies bokštas kviečia turistus pasigrožėti nuostabiomis apylinkėmis ir Nemuno vingiais. Pilį supa senas parkas, kuriame auga ištisos alėjos retų medžių.
Biržų pilis yra įsikūrusi Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Priešpilio g. Šis nedidelis muziejus yra įsikūręs Klaipėdos senosios, vandens griovių apsuptos, XIII a. pilies griuvėsių viduje. Autentiškose XVI-XVIII a. poternose susipažinsite su pilies ir miesto raida. Pamatysite piliavietėje ir senamiestyje rastus ir eksponuojamus archeologinius radinius, dokumentus, Klaipėdos miesto antspaudus, rekonstruotus XVII a. kostiumus. Išvysite Renesansinės Klaipėdos simbolį - pilyje rastą XVI a. vidurio auksinį žiedą su brangakmeniu bei XVII a.
Muziejus duris atvėrė 1984 m. ir nuo to laiko jis tapo žinomas ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje. Smalsuoliai čia gali sužinoti apie Lietuvos bitininkavimo istoriją ir bitučių gyvenimo ypatumus, o smaližių čia laukia saldžios pramogos. Vienas unikaliausių muziejų Šiaurės Europoje, įkurtas 1984 m. restauruotame XIX a. pastate. Jame eksponuojami senovinių kalendorių, saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžių originalai, modeliai ir kopijos-rekonstrukcijos, XVII-XX a. mechaninių laikrodžių originalai. Laikrodžių muziejaus ekspoziciją sudaro dvi dalys. Antrame aukšte atskleistas mechaninių laikrodžių formų ir dizaino kitimas nuo renesanso iki moderno stilių (XVI-XX a.).
Nemuziejuje istorija nesislepia už stiklo, daugiasluoksnės kompiuterinės grafikos, lazerių ir projekcijų pagalba atkurta 700 metų Lietuvos istorijos, kuri palieka įspūdį ir ilgam išlieka atmintyje. Atvykę į Žuvintą, turite galimybę iš arčiau pažvelgti į natūralios gamtos pasaulį. Pavasarį čia girdisi praskrendančių ir perėti suskridusių paukščių šurmulys, vasarą matyti jauniklius auginanti vandens sparnuočių karta, rudenį Žuvinte apsistoja didžiuliai išskridimui pasiruošusių gervių būriai.
Kryžiaus kelias atkuria visą Kristaus Sugavimo istoriją ir Kančios kelią, jame siekta kuo tiksliau atkartoti Jėzaus laikų Jeruzalės topografiją, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Šiaulių-Rygos geležinkelio linijos, laukuose stovi nelabai didelis, pailgas, per vidurį įdubęs kalnas, visas tankiai nustatytas kryžiais. Tai garsusis Kryžių kalnas, liudijantis pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai, per kurią Kristus išgelbėjo visų laikų ir kartų žmones. Kryžių kalnas primena ne tik Atpirkėjo kančią bei mirtį, bet ir Jo prisikėlimą ir išaukštinimą, sykiu ir kiekvieno žmogaus išaukštinimą per Kryžiaus slėpinį.
Gamtos oazės: parkai, slėniai ir apžvalgos bokštai
Dainuvos Slėnis, Vilniaus g. "Dainuvos Nuotykių Slėnis", įsikūręs Anykščių šilelio prieglobstyje, ant Šventosios upės kranto, kviečia į aktyvaus laisvalaikio ir pramogų parką. Parke auga apie 100 įvairių veislių medžių ir krūmų. 2012 metų rudenį baigti parko rekonstrukcijos darbai. Tai moderniosios lietuvių skulptūros galeriją po atviru dangumi, įkurta dar 1977 m. Šiandien 12 ha ploto parke eksponuojama 116 skulptūrų, kurias sukūrė 67 Lietuvos menininkai-skulptoriai. 1820 m. šioje teritorijoje buvo atidarytos centrinės miesto kapinės, tad parke galima pamatyti paminklą tiems, kurie buvo palaidoti iki 1944 m. Čia palaidoti sukilėliai žuvę Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos mūšyje. Parke taip pat rasite paminklą-obeliską, kuris buvo pastatytas 1925 m. ir yra autentiškas damarkacinis (pasienio) stulpas, skyręs Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios.
Kadagių slėnis - 5 ha ploto savaiminės kilmės paprastaisiais kadagiais apaugęs Kauno marių šlaitas. Kadagių slėnis priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Tai - valstybinės reikšmės gamtos paminklas. Kadagių slėnio viršutinėje dalyje, ant skardžio krašto 2010 m. įrengtas 1,3 km pažintinis pėsčiųjų takas, nuo kurio atsiveria išplatėjusio Nemuno, Dabintos salos panorama ir kerinčios atodangos. 2016 m. Kadagių slėnio takas pripažintas gražiausiu Lietuvoje.
Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis - beveik 32 metrai. 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas - beveik 30 kvadratinių metrų. Apžvelgti Nemuną galima nuo 30 iki 70 metrų virš upės pakilusių šlaitų. Tokie aukščių skirtumai Lietuvoje gana reti ir reginiai nuo jų kartais užgniaužia kvapą savo žavesiu bei palieka neišdildomą įspūdį. Vis tik visada kyla klausimas: „Kaip pamatyti kraštovaizdį neskridus, kaip pasijausti tarp dviejų Nemunų?“. Dvaronių k. 5, 29168 Anykščių r. Tai pirmasis toks takas Baltijos šalyse. Takas medžių lajų viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų ir tolygiai kyla aukštyn iki 21 m aukščio. Keliaujant taku grožėsitės kvapą gniaužiančiais vaizdais.
Vingio parkas - vilniečių mėgstama pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų dviračiais ar riedučiais vieta. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs renginiai: koncertai, minimos šventės. 1988 m. stadione, prie estrados, vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m. Parke, gamtos apsuptyje, taip malonu atsipalaiduoti ir pasinerti į koncertų metu skambančios muzikos garsus arba praleisti laiką su draugais.
Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja 1,9 km. ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais 8 informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su vietovės floros ir faunos ypatybėmis.
Kultūrinis gyvenimas ir pramogos
Pakruojo dvaras - vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys ir didžiausias išlikęs 26 dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje. Dauguma dvaro pastatų komplekso objektų yra XVIII a. pabaigos - XIX a. pradžios. Paežerių dvaras garsėja klasikinio pobūdžio muzikiniais vakarais, edukacinėmis programomis, Sūduvių amatų švente, Paežerių dvaro festivaliu, Dvarų senovinės muzikos festivaliu "Viva la musica" ir kitais renginiais. Rūmų aplinką pagyvina naujai įrengti pasivaikščiojimo takai parke, specialistų priežiūros sulaukęs senasis dvaro ąžuolas.
Mykolo Oginskio rūmuose nuo 1994 metų veikiančiame Žemaičių dailės muziejuje kaupiamos ir eksponuojamos muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę įvairovę, saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos. Ekspozicijose siūloma susipažinti su XX-XXI a. Lukiškių kalėjimą 115 metų saugojo aukštos sienos ir spygliuota viela, tačiau šiandien ši teritorija laukia smalsių lankytojų. Šimtametis kalėjimas virto meno erdve „Lukiškių kalėjimas 2.0“, kurioje dirba net 250 kūrėjų ir menininkų. Prisėskite, atsigaivinkite gėrimu, mėgaukitės koncertu arba leiskitės į ekskursiją, kurios metu sužinosite apie gyvenimą kalėjime. Ši ypatinga erdvė jau spėjo pasirodyti ir kine.
Miesto centre yra dviejų mūrinių XIX a. sinagogų kompleksas. Jį sudaro įspūdingų vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo formų vasarinė „Baltoji“ sinagoga ir istorizmo laikotarpio, su neogotikos architektūros elementais, žieminė „Raudonoji“ sinagoga (Miesto a. 4B). Restauruotos sinagogos tapo svarbiais miesto kultūriniais ir reprezentaciniais centrais. Jose vyksta Europos žydų kultūros dienų renginiai, konferencijos ir seminarai, menininkų kūrybos pristatymai ir koncertai, leidinių ir parodų pristatymai. Raudonojoje sinagogoje yra atkurtas ir restauruotas unikalus interjeras - lubų puošyba, sienų tapyba, aron kodešas (hebr.
Žodis „kùrhauzas“ yra kilęs iš vokiečių kalbos. Tai poilsio namų koncertų, šokių salė su bufetu (Tarptautinių žodžių žodynas). Birštono kurhauzas yra vienas iš nedaugelio išlikusių tokio tipo pastatų Lietuvoje, 2006 m. įrašytas į architektūros paveldo objektų sąrašą. Visai šalia Vytauto parko stovi vienas iš seniausių išlikusių medinių kurhauzų Lietuvoje. Nuo pat atidarymo 1855 m. jis skyrėsi nuo kitų panašių įstaigų. Jame nebuvo lošimų namų, banko, tačiau vyko rimtosios muzikos koncertai.
Vandenlenčių parkas Kaune, su viena ilgiausių trasų Europoje (287 m). Parke įrengta WAKE LINE 3 - dviejų, 12 metrų aukščio, bokštų sistema su automatiniu įtempimu. Dino pramogų parkas yra orientuotas į šeimos pramogas. "Jono Gižo etnografinė sodyba" įsikūręs Drevernoje (Žvejų g. 13) yra vienintelė Lietuvoje išlikusi laivadirbio sodyba, kurioje pristatoma pamario krašto laivadirbystės bei žvejybos tradicijos. XX a. pr. čia gyveno garsiausias pamario laivadirbys Jonas Gižas (1867-1940). 2010 m. rekonstravus sodybą joje įkurta interaktyvi ekspozicija „J. Gižas. Pirmoji skirta Kuršių marių laivų statybai. Joje pristatomi laivadirbystės technologijos procesai bei amato ypatybės - kruopštus medžiagų pasirinkimas, medienos paruošimas, valties formavimas.
Vienintelis Pabaltijo šalyse Arklio muziejus yra įsikūręs Niūronių kaime netoli Anykščių. Čia saugomos ir eksponuojamos gausios Lietuvos arklininkystės istoriją menančios eksponatų kolekcijos. Teritoriją sudaro net šešiolikoje pastatų išsidėsčiusios ekspozicijos, amatų centras, aukštaitiškos sodybos.
Gydomosios galios: kurortai ir sanatorijos
Druskininkai - miestas-kurortas pačiuose Lietuvos pietuose. Druskininkai yra seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias, visus metus veikiantis Lietuvos balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas. Druskininkų senamiestis yra urbanistikos paminklas. Birštonas - jaukus kurortinis miestas Lietuvos pietuose (Kauno apskrityje). Daugelis žino, kad šioje unikalioje oazėje pailsės bei atsipalaiduos. Vieni čia atvyksta dėl gydomųjų ir SPA procedūrų, kurios tampa atgaiva kiekvieno kūnui.
„Vanduo gydo viską, vanduo daro stebuklus, profilaktika geriau nei gydymas“ - tai unikali sveikatos filosofija, kurią XIX a. sukūrė ir ištobulino vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas. Garintuvo skleidžiamas „jūrinio efekto“ oras leidžia kompleksiškai suderinti Birštono sanatorijose atliekamas reabilitacijos procedūras ir sveikatinimą natūraliais gamtos veiksniais, kurie tik dar labiau sustiprins gydymo efektą, sergantiesiems greičiau padės atsistoti ant kojų.
Elektromobilio darbo laikas: III-VII 11:00 - 20:00 Ekskursija elektrobusu į apžvalgos bokštą: III, IV, VI 16:00 val. Elektromobilis kelionę pradeda nuo „Eglės sanatorija“ A korpusas, Tulpės sanatorija „Baltoji vila“ ir „Versmės“ sanatorija C korpusas. Trukmė 45 min. Tai 14 vietų elektra varomas elektromobilis, ekologiškoje transporto priemonėje yra įrengta audijo gido sistema, kuri leis keliaujantiems susipažinti su Birštono istorija.
Kiti įdomūs objektai
Klaipėdos uosto vartai, kuriuos sudaro pietinis ir šiaurinis molai, saugantys uostą nuo bangavimo, ledonešio ar sąnašų užnešimo. Tai ne tiesiog funkcinis uosto statinys, bet ir uostamiesčio gyventojų bei turistų pamėgta vieta. Šiaurinis molas tarp uostamiesčio gyventojų ir miesto svečių yra puikiai vertinama teritorija pasivaikščiojimams prie jūros, stebėti saulėlydžių bei atvykstančių ir išvykstančių laivų.
Kernavė - Lietuvos Troja. Čia, vaizdingoje Neries pakrantėje Pajautos slėnio amfiteatre, stūkso piliakalniai, šalia kurių nuo neatmenamų laikų kūrėsi senovės gyvenvietės ir buvo laidojami žmonės. Nedideliame 194 hektarų žemės lopinėlyje išlikusios kultūros vertybės, gausūs archeologiniai radiniai, istorijos tėkmėje susiformavęs kraštovaizdis mums byloja apie kultūras, gyvavusias šiame areale 11 tūkstančių metų - nuo vėlyvojo paleolito laikų (IX tūkstm. pr.
Vilniaus TV bokštas yra aukščiausias statinys šalyje ir teisėtai užima garbingą vietą tarp aukščiausių pasaulio televizijos bokštų. Pagal aukštį jis yra 8-as Europoje ir 26-as pasaulyje. Dangų remiantis statinys yra ne tik vienas žymiausių Lietuvos objektų, bet yra tapęs ir mūsų šalies kovotojų už laisvę simboliu.
Vaclovo Into akmenų muziejus ir parkas - tai unikalus muziejus, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Visa parko teritorija yra rekreacinė zona. Slėnyje - akmenų lauko ekspozicija su retų medžių ir augalų kolekcija bei nedidelėmis poilsio aikštelėmis. Kalnelyje - akmeninių skulptūrų skveras. Muziejuje yra nemažai uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu. Šia pristatomos Lietuvos naudingosios iškasenos.
Tai vienas iš įspūdingiausių ir labiausiai lankomų Panevėžio girių turtų. Stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai - Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Šiuo metu aptvare gyvena 15 stumbrų, laisvėje maždaug 30-40 km spinduliu aplink stumbryną klajoja apie 50 stumbrų.
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus.
Anykščių klebonas 1500 m. bylinėjosi su dvaro vietininku dėl dešimtinės iš Kavarsko dvaro. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. XVI a. viduryje Anykščių bažnyčia buvo viena turtingiausių Vilniaus vyskupijoje. Klebonijos valdose būta 100 kiemų. Per 1566 m. 1671 m. vėl sudegė, iki 1677 m. atstatyta. Anykščių klebonijai 1673 m., be jurisdikos miestelyje, priklausė Elmininkų palivarkas, Kalvelių, Liudiškių, Medžiuolių, Migonių, Miliūnų, Papiškių kaimai. Kunigo Jono Domininko Lopacinskio (1762-1778 m.
Esame nedidelė, bet nuoširdi ir kartu ambicinga kelionių organizavimo Lietuvoje kompanija. Mylim savo šalį ir sostinę, norime, kad ją pamiltumėte ir Jūs. Organizuojame keliones atvirais, uždarais, mikroautobusais grupėms, automobiliu ir pėsčiomis privatiems asmenims.
Telšiai - Žemaitijos sostinė, apskrities bei vyskupijos, kultūros ir švietimo centras.
tags: #pusimis #apsodintos #sodybos