Lapkričio 15 d. yra paskutinė diena sumokėti žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčius. Jei turite privačios žemės, esate žemės mokesčio mokėtojas. Šį mokestį administruoja ir žemės mokesčio deklaracijas parengia Valstybinė mokesčių inspekcija.
Žemės mokesčio tarifas gali svyruoti nuo 0,01 iki 4,0 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius tarifus nustato individualiai kiekviena savivaldybė ir tvirtina savivaldybės taryba, nes žemės mokesčio pajamos yra savivaldybės biudžeto sudedamoji dalis.
Žemės Mokesčio Tarifų Apžvalga Šiaulių Regione
Apžvelkime žemės mokesčio tarifus Šiaulių regione, palygindami skirtingų rajonų savivaldybes.
Kalbant apie žemės ūkio paskirties žemę, vieni mažiausių žemės mokesčio tarifų yra Šiaulių rajone: nuo 0,28 iki 0,68 proc., priklausomai nuo verčių zonos, kurioje yra žemės sklypas. Akmenės rajone tarifai svyruoja nuo 0,6 iki 1,2 proc., Joniškio rajone - 0,85 proc., Pakruojo rajone - 0,95 proc. Didžiausią - 1,0 proc. - žemės mokesčio tarifą yra patvirtinusios Kelmės ir Radviliškio rajonų savivaldybės. Šiaulių mieste šios paskirties žemei taikomas 0,1 proc.
Privačių namų valdų arba gyvenamųjų teritorijų paskirties žemės savininkai mažiausiai moka Kelmės rajono savivaldybėje - čia galioja 0,43 proc. tarifas. Akmenės rajone namų valdų žemė apmokestinama 0,6 proc., Joniškio - 0,68 proc., Radviliškio - 0,8 proc., Pakruojo - 0,9 proc.
Palankiausias žemės mokestis komercijai, pramonei bei sandėliavimui yra Radviliškio rajone: jie apmokestinami 0,8 proc. tarifu. Kelmės rajone nustatytas 1,0-1,1 proc., Akmenės - 1,2 proc., Pakruojo - 1,2-1,4 proc., Joniškio - 1,28-1,53 proc. tarifas. Šiaulių rajone tarifo intervalas svyruoja nuo 0,13 iki 3,76 proc. Šiaulių miesto gyventojai ir įmonės moka 0,4 proc.
Jeigu privatus žemės sklypas yra apleistas ir neprižiūrimas, visose savivaldybėse tokiu atveju taikomas maksimalus 4,0 proc.
Žemės mokesčio tarifų palyginimas
Šioje lentelėje pateikiami žemės mokesčio tarifai skirtingiems žemės tipams Šiaulių regione:
| Rajonas | Žemės ūkio paskirties žemė | Gyvenamosios teritorijos | Komercija, pramonė, sandėliavimas |
|---|---|---|---|
| Šiaulių rajonas | 0,28 - 0,68% | N/A | 0,13 - 3,76% |
| Akmenės rajonas | 0,6 - 1,2% | 0,6% | 1,2% |
| Joniškio rajonas | 0,85% | 0,68% | 1,28 - 1,53% |
| Pakruojo rajonas | 0,95% | 0,9% | 1,2 - 1,4% |
| Kelmės rajonas | 1,0% | 0,43% | 1,0 - 1,1% |
| Radviliškio rajonas | 1,0% | 0,8% | 0,8% |
| Šiaulių miestas | 0,1% | N/A | 0,4% |
Žemės Mokesčio Lengvatos
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas įpareigoja savivaldybes taikyti lengvatas senatvės pensininkams ir asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, bei nepilnamečiams vaikams.
Pačios savivaldybių tarybos nusprendžia, koks bus neapmokestinamasis sklypo dydis šiems asmenims. Šiaulių miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi 7 arų neapmokestinamąjį dydį. Šiaulių rajone taikomas bene didžiausias 1,5 ha neapmokestinamasis sklypo kaimo vietovėje dydis ir 0,10 ha Kuršėnų mieste. Joniškio rajono valdžia šalia 0,15 ha neapmokestinamojo dydžio nustatymo papildomai remia smulkiuosius ūkius.
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendime aiškiai reglamentuotas žemės mokesčio pajamų dalies panaudojimas: „300,00 tūkst.
Žemės Mokesčio Surinkimas Šiaulių Regione
Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia informaciją, kiek žemės mokesčio už 2024 m. apskaičiuota Šiaulių regiono gyventojams ir juridiniams asmenims.
Didžiausią sumą turėtų „sunešti“ Radviliškio rajono gyventojai, t. y. 1,2 mln. eurų. Nedaug atsilieka Šiaulių miestas: čia gyventojams apskaičiuotas žemės mokestis sudaro 1 mln. eurų. Trečiojoje vietoje yra Joniškio rajonas, kurio gyventojai turi sumokėti 956 tūkst. eurų žemės mokesčio, ketvirtojoje - Kelmės rajonas su 822 tūkst. eurų apskaičiuoto mokesčio. Pakruojo rajono gyventojai į savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti 778 tūkst. eurų už privačią žemę, o Šiaulių rajono - 721 tūkst. eurų. Akmenės rajonas atrodo kukliausiai šioje pozicijoje: gyventojams apskaičiuota 315 tūkst.
Verslui apskaičiuoto žemės mokesčio sumos žymiai kuklesnės. Čia lyderiauja Pakruojo rajonas, kurio įmonės į biudžetą turi sumokėti 331 tūkst. eurų. Beveik perpus mažiau žemės mokesčio apskaičiuota Šiaulių miesto juridiniams asmenims - 161 tūkst. eurų, Joniškio rajono - 140 tūkst. eurų ir Radviliškio rajono - 136 tūkst. eurų. Šiaulių rajono verslininkai turėtų sumokėti 86 tūkst. eurų, o Akmenės rajono - 68 tūkst. eurų. Lengviausia žemės mokesčio „našta“ teko Kelmės rajono įmonėms: tik 35 tūkst.
Valstybinės Žemės Nuomos Mokestis
Jei turite valstybinės žemės nuomos sutartį ar esate įsigiję nekilnojamąjį turtą, esantį „ant valstybinės žemės“, turite mokėti žemės nuomos mokestį. Šį mokestį jau nuo 2003 m. Nuomos mokestis už valstybinę žemę yra vienas iš savivaldybių biudžetų bendrų pajamų šaltinių.
LR finansų ministerijos teigimu, jis sudaro apie 0,64 proc. nuo visų savivaldybių pajamų. Nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės.
Pagal Finansų ministerijos atliktą pajamų iš žemės nuomos mokesčio surinkimą ir esamų tarifų dydžių įvertinimą, matyti, kad jeigu visos savivaldybės pakeltų mokesčius iki visų savivaldybių bendro vidurkio, šio mokesčio savivaldybės galėtų surinkti net iki 65 procentų daugiau, negu surenka dabar. Tokiu atveju pajamos iš valstybinės žemės nuomos taip pat galėtų būti net iki 65 procentų didesnės, o tai būtų apie 15 mln.
Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės nuomininkai mažiausiai moka Šiaulių, Akmenės ir Kelmės rajonuose. Šiaulių rajone, priklausomai nuo verčių zonos, tarifas svyruoja nuo 0,45 iki 1,17 proc., Akmenės - 1,2 proc., Kelmės - nuo 0,6 iki 1,9 proc., priklausomai nuo žemės naudojimo būdo ir pobūdžio. Pakruojo rajono ūkininkai moka 2,5 proc.
Valstybinė namų valdų žemė „švelniausiai“ apmokestinta Šiaulių mieste: 0,47 proc. tarifu. Joniškio ir Radviliškio rajonuose mokamas 1,5 proc.
Užsiimti komercija ar pramone valstybinėje žemėje palankiausia Akmenės rajone, kur šiai paskirčiai numatytas 1,5 proc. mokestis. Radviliškio rajone priimtas 2,0 proc.
Visose savivaldybėse maksimalus 4,0 proc.
Kaip ir skaičiuojant žemės mokestį, savivaldybės taiko neapmokestinamuosius dydžius valstybinės žemės sklypus nuomojantiems senatvės pensininkams, 0-40 proc.
Lapkričio 15-oji - paskutinė diena, kai gyventojai turi sumokėti žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčius. Tai rūpi tiek Šiaulių, tiek Radviliškio rajonų savininkams, kurie privalo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, o savivaldybėms - užtikrinti stabilias pajamas biudžetui.
Žemės ūkio paskirties žemei Šiaulių mieste taikomas itin žemas 0,1 proc. tarifas. Radviliškio rajone nustatytas 1,0 proc. Gyvenamųjų teritorijų žemei (namų valdoms) taikomi tarifai svyruoja nuo 0,2 proc. Šiaulių mieste iki 0,8 proc.
Komercinei ir pramoninei žemei Radviliškio rajone nustatytas palankus 0,8 proc. Tiems, kurie nesirūpina savo žeme - apleistiems sklypams taikomas maksimalus 4,0 proc.
Šiaulių ir Radviliškio savivaldybių tarybos rūpinasi socialiai pažeidžiamais gyventojais.
Šalia privataus žemės mokesčio, svarbu nepamiršti valstybinės žemės nuomos. Šio mokesčio surinkimą vykdo savivaldybės, ir jis tampa svarbiu savivaldybės biudžeto šaltiniu. Tarifo dydis gali skirtis priklausomai nuo nuomojamos žemės paskirties ir svyruoti tarp 0,1 proc.
Ūkininkų Nuogąstavimai Dėl Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio Radviliškio Rajone
Radviliškio rajono mero Kazimiero Račkauskio teiktas ir Tarybos valdančiosios daugumos priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio didinimo įplieskė visuomenės nepasitenkinimą. Radviliškio krašto ūkininkų sąjunga oficialiai įteikė net kelis raštus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariams.
Kreipimąsi ūkininkų vardu pateikė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Aivaras Rimkus. Kreipimesi prašoma sumažinti arba visiškai panaikinti valstybinės žemės nuomos mokesčius tiems, kurie pirmą kartą nuomoja apleistus sklypus, bei visiems ūkininkams sumažinti mokestį, t. y. padidintą 3,5 proc.
MUMS REIKIA PASIKALBĖTI: Keisti, juokingi ir despotiški vadovai
„Radviliškio krašto“ redakcija kreipėsi į Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininką Aivarą Rimkų, prašydama pakomentuoti rajono ūkio sektoriuje susidariusią situaciją. A. Rimkus teigė, kad šiuo metu ūkininkams taikomas valstybinės žemės mokesčio tarifas nėra konkurencingas, o valdininkai neatsižvelgia į tai, kad ūkininkai dažnai savo lėšomis prisideda prie apleistų ir mažaverčių valstybinių sklypų priežiūros:
„Rajono valdantiesiems teikėme prašymą peržiūrėti valstybinės nuomos mokesčio tarifus, taikomus mūsų rajone. Iki šiol jokios konkrečios informacijos nei iš mero K. Račkauskio, nei iš valdančiosios koalicijos taip ir nesulaukėme. Savivaldybės atstovai buvo pakvietę mus susitikimui, po kurio teigė, kad Radviliškio ūkininkų sąjungos prašymas bus pradėtas svarstyti komitetuose. Mūsų manymu, šiuo metu taikomi valstybinės žemės mokesčio tarifai yra per dideli ir tai skatina ūkininkus apsvarstyti galimybę iš viso atsisakyti nuomoti valstybinę žemę, kadangi kalba eina apie nedidelio ploto, dažnai apleistus ir neprižiūrimus sklypus“ - redakcijai teigė A.
Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas taip pat pridūrė, kad neslepia nusivylimo tuo, jog ir anksčiau ūkininkų teikti prašymai per metus laiko taip ir nebuvo išgirsti:
„Dar praėjusiais metais valdantiesiems buvome teikę prašymą atleisti pirmą kartą valstybinę žemę nuomuojančius ūkininkus nuo žemės mokesčio, tačiau be pažadų jokių konkrečių sprendimų nesulaukėme. Dažnai ūkininkai nusprendžia nuomotis valstybinės žemės sklypus tik dėl to, kad jie ribojasi su jų turima žeme, niekas šalia nenori augančių krūmynų ir neprižiūrimų žemės plotų. Ūkininkai savo lėšomis ne tik sutvarko teritorijas, bet ir apmoka geodezinių matavimų ir sklypų projektavimo kainas. Taigi papildomai apmokestinti tokius žemės sklypus atrodo nesąžininga ūkininkų atžvilgiu“ - teigė A. Rimkus.
Tarybai išsiųstame prašyme ūkininkai taip pat siūlo panaikinti mokestį penkeriems metams tiems, kurie pirmą kartą nuomoja sklypus. Pagal oficialius duomenis, Radviliškio rajone patvirtintas 3,5 proc. tarifas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Kaimyniniuose rajonuose taikomi gerokai mažesni tarifai: Šiaulių rajone 0,49-1,08 proc., Kėdainių rajone iki 1 proc. ir 2,5 proc. ypatingai vertingai žemei, Panevėžio rajone 0,1-0,3 proc., Raseinių rajone 1,6 proc., Pakruojo rajone 3 proc.
Ūkininkai siūlo:
- Sumažinti valstybinės žemės nuomos tarifą nuo 3,5 proc.
- Sumažinti gyvenamosios paskirties žemės mokestį nuo 1,5 proc.
- Sumažinti verslo žemės mokestį nuo 2 proc.
Opozicijos Pozicija ir Kritika Valdančiajai Daugumai
Paskutinio Tarybos posėdžio metu Tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius neslėpė susirūpinimo ūkininkų iškeltais klausimais. Pasak G. Lipnevičiaus, ūkininkams užkrauta finansinė našta yra neproporcingai didelė ir perteklinė.
Pasak G. Lipnevičius teigė: „Radviliškio rajono ūkininkai raštu kreipėsi į mane ir mano kolegas, prašydami pagalbos dėl drastiškai padidintų žemės mokesčių, kurie jau peržengia sveiko proto ribas. Ūkininkų reikalavimai visiškai pagrįsti - jie kelia tą pačią problemą, apie kurią mūsų Nepartinių frakcija įspėjo dar prieš metus. Ar teisinga, kad Radviliškio rajono žemdirbiai turi mokėti 5 kartus daugiau nei Šiaulių rajone? Mūsų balsus jau turite. Palaikome jus pilna apimtimi!“ - teigė G.
Tarybos narys G. Lipnevičius atkreipė dėmesį, kad žemės nuomos mokestį ūkininkams pakėlė rajono valdančioji dauguma:
- Socialdemokratai (K. Račkauskio komanda): S. Luščikas, L. Škemienė, J. Pravilonis, L. Brunius, J. Sprudzanienė
- „Valstiečiai“: A. Gaidžiūnas, J. Povilaitis, L. Krikščiūnas
- „Darbiečiai“: J. Baublys, Z. Žvikienė (susilaikė)
- „Vardan Lietuvos“: J. Malinauskas, E. Martynkinas
- Liberalai: A. Ruseckas, R. Vaičiurgis
- „Žaliasis“: V.
Žemės mokesčio tarifo didinimui nepritarė opozicijos nariai: tuometinis opozicijos lyderis G. Lipnevičius, V. Aleknienė, V. Bernotas; TS-LKD nariai: R. Kalvaitis, D. Jurėnas, J. Margaitienė, S. Dišlė, P. Kablys, I.
Klausimų dėl ūkininkų keliamos per didelių žemės nuomos mokesčio problemos prieš Tarybos posėdį G. Lipnevičius buvo uždavęs ir rajono savivaldybės merui Kazimierui Račkauskiui, kuris jau ir anksčiau žiniasklaidai buvo teigęs, kad jo manymu, Radviliškio rajone taikomas žemės nuomos mokesčio tarifas yra tinkamas ir nekelia ūkininkams perkeltinės mokestinės naštos.
Kadangi paskutinio Tarybos posėdžio metu paties mero nebuvo, į merui skirtus klausimus administracijos vardu atsakė vicemeras Alfredas Juozapavičius. „Informuoju Tarybos narius, kad ūkininkų iškelti klausimai bus dar tik svarstomi su ūkininkų sąjungos atstovais ir vienokie ar kitokie sprendimai bus priimti artimiausiomis savaitėmis“ - posėdžio metu teigė A.
Savo pasisakymais posėdžio metu išsiskyrė ir kiti Tarybos nariai, rajono valdančiajai daugumai priklausantys „valstiečių“ partijos atstovai. „Valstietis“ Aurimas Gaidžiūnas (balsavęs už žemės nuomos mokesčio didinimą) neslėpė kritikos patiems žemdirbiams, nes anot A. Gaidžiūno, ūkininkų siūlymai jo manymu, nėra konkretūs ir jam neaišku, ar patys ūkininkai žino, ko nori.
Dar įdomesnę poziciją išsakė „valstietis“ Jonas Povilaitis (taip pat balsavęs už žemės nuomos mokestį ūkininkams) teigęs, kad jo manymu žemės nuomos kaina yra tinkama, o dėl kilusio rezonanso kalti ne mokesčius didinę politikai, o žiniasklaida, kelianti mokesčių klausimo problemą į viešumą. Primename Tarybos nariams, kad žiniasklaida mokesčių nedidina ir Taryboje sprendimų nepriima.
Šiandienos situacija akivaizdžiai rodo gilėjantį atotrūkį tarp valdžios ir žemės ūkio bendruomenės. Ūkininkai, kurie kasdien rūpinasi maisto gamyba ir vietinių bendruomenių išlikimu, susiduria su biurokratiniu požiūriu ir nesupratimu.
Šiuo metu klausimas perėjo į mero Kazimiero Račkauskio ir jo komandos rankas - būtent jie turės atsakyti į klausimą, ar pasirengę išgirsti savo rajono žmones. Rajono ūkininkai savo žodį jau tarė - dabar eilė veiksmams.
Nepatikima Informacija Apie Nekilnojamojo Turto Mokestį
Pastaruoju metu Radviliškio rajono savivaldybėje kilo gyventojų nerimas dėl socialiniuose tinkluose plintančios nepatikimos informacijos apie neva įvestą visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.
Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą yra taikomas tik tuomet, kai jo mokestinė vertė viršija 450 tūkstančių eurų. Ši taisyklė užtikrina, kad nekilnojamojo turto mokestis 450000 eurų ribą viršijantiems objektams skirtas apmokestinti itin brangų turtą.
Pirminiais duomenimis, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje nėra privataus gyvenamojo būsto, kurio vertė viršytų minėtą 450 tūkst. eurų ribą. Tai reiškia, kad rajono gyventojams mokesčio už pagrindinį būstą mokėti nereikės.
„Suprantame žmonių nerimą. Kai viešojoje erdvėje pasirodo daug prieštaringos informacijos, natūralu, kad kyla baimė dėl savo ateities ir finansinio saugumo. Rajono vadovas ragina gyventojus pasikliauti tik oficialiais šaltiniais. Pagrindinė žinia yra ta, kad Radviliškio rajono gyventojams neteks mokėti nekilnojamojo turto mokesčio už pagrindinį būstą, kuriame jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.
Savivaldybės administracija patikino, kad socialinėje erdvėje plintanti informacija apie neva įvestą visuotinį NT mokestį yra nepatikima. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, pagrindinis gyvenamasis būstas neapmokestinamas, jei jo mokestinė vertė neviršija 450 000 eurų. Ši riba yra labai svarbi, nes savivaldybės negali jos mažinti. Kitas nekilnojamasis turtas, pvz., sodybos, komercinės paskirties pastatai ar investiciniai butai, apmokestinami pagal kitas taisykles. Jiems taikomi savivaldybių tarybų nustatyti tarifai.
Šiandienos situacija akivaizdžiai rodo gilėjantį atotrūkį tarp valdžios ir žemės ūkio bendruomenės. Ūkininkai, kurie kasdien rūpinasi maisto gamyba ir vietinių bendruomenių išlikimu, susiduria su biurokratiniu požiūriu ir nesupratimu.
tags: #radviliskio #savivaldybes #sprendimas #del #atleidimo #nuo