Šiandien įmonių valdybos veikia itin sudėtingoje aplinkoje, kur kiekvieno sprendimo kaina nuolat auga - tiek finansine, tiek reputacine prasme.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją.
Įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti tiekėjų patikimumą suponuoja reikalavimą, kad perkančiosios organizacijos būtų aktyvios ir kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamos pirkimo objektą ir kitas sąlygas, parinktų adekvačius ir VPĮ tikslus įgyvendinančius kvalifikacijos patikrinimo kriterijus.
Tiekėjų kvalifikacija yra suprantama kaip tiekėjų teisė verstis atitinkama sutarties įvykdymui reikalinga veikla ir (ar) tiekėjų finansinis bei ekonominis pajėgumas, ir (ar) techninis ir profesinis pajėgumas. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dalimi taip pat yra ir kokybės vadybos sistemos bei aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymasis.
Viešųjų pirkimų tarnyba su pažeidėjais kovos meduolio ir botago principu
Kvalifikacijos reikalavimai
Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.
Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje.
Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis.
Perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą.
Tačiau tiekėjo kvalifikacija (kvalifikacijos reikalavimai) ir kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai (informacija) nėra tapatūs. Kvalifikacija - objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pavyzdžiui, veiklos pelningumas) ar dabarties (pavyzdžiui, įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą.
Tuo tarpu tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai - tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus.
Perkančiosios organizacijos pareigos
Atsižvelgiant į kvalifikacijos kaip objektyvios kategorijos vertinimą, VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga (tiekėjo teisė), nustačius, kad tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus, duomenis apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams arba šių dokumentų, duomenų apskritai nepateikė, kreiptis į tiekėją dėl dokumentų, duomenų paaiškinimo, patikslinimo, pateikimo.
Analogiškai perkančiajai organizacijai pareiga atmesti tiekėjo pasiūlymą kyla ne dėl duomenų apie kvalifikaciją formos, o dėl jos turinio. Tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, kai tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų arba kai jis paprašytas nepatikslina duomenų apie kvalifikaciją.
VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju - tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) - jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį.
VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka būtini kvalifikacijos reikalavimai suponuoja perkančiųjų organizacijų teisę viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Taigi tokios teisės įgyvendinimas nėra absoliuti perkančiųjų organizacijų diskrecija, ji ribojama, atsižvelgiant į realų atitinkamo reikalavimo poreikį ir santykį su pirkimo objektu.
VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė nustatyti tik būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus yra detalizuota kitose VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatose, kuriose nurodyta, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.
Pabrėžtina, kad kaip neatitinkantys VPĮ 47 straipsnio reikalavimų gali būti vertinami ne tik per aukšti, konkurenciją nepagrįstai ribojantys kvalifikacijos reikalavimai, tačiau ir per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai.
Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose nustato alternatyvius kvalifikacijos reikalavimus (alternatyvūs kvalifikacijos reikalavimai šiame kontekste suprantami kaip reikalavimai, kuriuos tiekėjai gali atitikti pasirinktinai vienu iš kelių būdų, pavyzdžiui, visi jungtinės veiklos partneriai atskirai arba bent vienas ar keli iš jų) arba reikalavimą pateikti vieną iš kelių galimų (alternatyvių) atitiktį įrodančių dokumentų, tokie reikalavimai turi būti lygiaverčiai.
Tam tikrų prekių tiekimo, darbų atlikimo ir (ar) paslaugų teikimo poreikio galimybė, nurodyta pirkimo dokumentuose, reiškia, kad perkančioji organizacija vykdydama sudarytą sutartį turės teisę pareikalauti atitinkamų veiksmų iš tiekėjo, o tokiu atveju tiekėjas privalės šiuos veiksmus atlikti. Dėl to tokios pirkimo sąlygos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę perkančiajai organizacijai nereikalauti iš tiekėjo ar jo pasitelktų subrangovų įrodymų, patvirtinančių jų teisę (ar kitą pajėgumą) tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas, kurių galbūt reikės.
Perkančiosios organizacijos turi itin atidžiai įvertinti visų ketinamų kelti reikalavimų svarbą ir reikšmę, tikimybę, kad kai kurių reikalavimų gali neatitikti iš tiesų pajėgūs tiekėjai.
Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose.
Tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama atsižvelgiant į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.
Kasacinio teismo praktikoje konkrečiai išaiškinta, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams.
Vienas iš kvalifikacijos reikalavimų (kaip ir kitų) teisėtumo vertinimo pagrindų - poreikis užtikrinti viešąjį interesą. Vis dėlto šiuo pagrindu negali būti piktnaudžiaujama, juolab kad iš esmės visos viešojo pirkimo sutartys tam tikra dalimi prisideda prie viešojo gėrio kūrimo, sukurtų visuomeninių gėrybių užtikrinimo ar visuotinų interesų apsaugos.
Statybos rangos sutartis
Vykdant statyb statybos organizavimo rangos bkdu atsiranda sutartiniai teisiniai santykiai tarp statytojo (u~sakovo) ir rangovo. `ie sutartiniai teisiniai santykiai reglamentuojami LR CK. is taikymo sritis yra veikla, susijusi su statybomis, rekonstrukcija, gamybinis ir negamybinis bei kits pastats modernizavimu.
Statybos rangos sutartimi rangovas /sipareigoja per sutartyje nustatyt termin pastatyti pagal u~sakovo u~duot/ statin/ arba atlikti kitus statybos darbus, o u~sakovas /sipareigoja sudaryti rangovui bktinas statybos darbams atlikti slygas, priimti darbs rezultat ir sumokti sutartyje nustatyt kain.
Literatkroje da~nai nurodoma, kad statybos rangos sutartis turi nema~ai panaais bruo~s su pirkimo pardavimo bei paslaugs teikimo sutartimis. Visu pirma, pirkimo pardavimo sutarties atveju viena aalis (pardavjas) /sipareigoja perduoti daikt (prek) kitai aaliai (pirkjui).
Nuo paslaugs sutarties rangos sutartis skiriasi tuo, kad pagal paslaugs sutart/ viena aalis (paslaugs teikjas) /sipareigoja pagal kitos aalies (kliento) u~sakym suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobkd~io (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukkrimu.
Remiantis teiss akts analize, galima pasakyti, kad pirkimo pardavimo sutarties dalyku yra daiktas, rangos sutarties dalyku darbs rezultatas, paslaugs sutarties paslaugos, nesukuriant materialus objekto.
Statybos rangos sutarties dalykas ir objektas. Tiksliai apibr~ti ir /vardinti statybos rangos sutarties dalyk kartais gali bkti sunkiau nei galvojama. Viss pirma reikts atkreipti dmes/ / LR CK 6.681 str. 1 dal/, kur nurodoma, kad u~sakovas /sipareigoja priimti darbs rezultat . Todl statybos rangos sutarties dalyku, turts bkti laikomas bktent darbs rezultatas.
Jei sulygintume LR statybos /statyme numatytas statybos rkais, bei LR CK nustatyt statybos rangos sutarties dalyko sudedamsias dalis, pastebtume, kad jos nesutampa.
LAT apžvalga statybų rangos klausimais
Šių metų vasarą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė praktikos Statybų rangos klausimais apžvalgą. Nors teismų praktikos statybų rangos klausimais buvo apstu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad statybų sektorius nuolat kintantis ir iš savęs yra pakankamai probleminis, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, jog ši LAT apžvalga svarbi tuo, kad susistemintai pateikia pagrindinius statybos rangos teisės aspektus ir teismų praktikos pavyzdžius.
Visų pirma, LAT atkreipė dėmesį į Statybos rangos sutarties sampratą ir požymius, apžvalgoje išdėstyta statybos rangos sutarties reikšmė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Apžvalgoje aptariama teismų praktika, kaip atriboti Statybos rangos sutartis nuo kitų civilinės teisės sutarčių, tokių kaip pirkimo-pardavimo, paslaugų, tiekimo ar pavedimo, nuomos ir kt. Pavyzdžiui, aiškiai išskirtas kriterijus, kuriuo atribojamos tokios kaip Statybos rangos ir būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis.
Advokatas Gilbertas Kinderevičius pabrėžia, kad šioje LAT apžvalgoje pakankamai dėmesio skirta ir Statybos rangos teisinių santykių subjektų (užsakovo ir rangovo) teisėms ir pareigoms. Be šių „klasikinių“ rangos teisinių santykių dalyvių LAT išplėtojo ir su techniniu prižiūrėtoju susijusius klausimus. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius atkreipia dėmesį, kad dar viena iš šios LAT apžvalgos temų, kuri buvo paliesta - statybos darbų kainos nustatymo metodai bei galimybės ją keisti, jei darbų metu atsiranda papildomų darbų poreikis ar statybos kainos padidėja dėl nenumatytų aplinkybių.
LAT akcentavo, kad darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Atsižvelgiant į tai, kad šios normos yra dispozityvios, šalys, kaip minėta, turi teisę sureguliuoti tarpusavio santykius ir kitaip nei yra nustatęs įstatymų leidėjas (tiek, kiek šalių pasirinkimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms).
Statybos rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra ir ši teisė yra plati - ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos.
Kitas aspektas, kuris detaliai apžvelgiamas, tai kainos keitimas statybos rangos santykiuose. Kasacinis teismas, aiškindamas su darbu kainos keitimu susijusias teisės normas pabrėžė, kad rangos sutartyje nustatyta konkreti darbų kaina prievolių vykdymo metu gali būti keičiama tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) ir specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje).
Taip pat LAT apžvalgoje skirta pakankamai dėmesio šalių nustatytos kainos pakeitimui, atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus ar statybos kainai padidėjus dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių.
Teismas šioje dalyje aptarė problematiką dėl atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo bei faktinio statybos rangos darbų priėmimo nepasirašius darbų perdavimo-priėmimo akto. Taip pat teismas pateikė praktikos pavyzdžius, kuriais turėtų būti remiamasi dėl perduodamų darbų rezultatų kokybės reikalavimų bei akivaizdžių ir neakivaizdžių darbų trūkumų statybos rangoje.
Be minėtų temų LAT apžvalgoje taip pat išsamiai išnagrinėti ir statybos darbų garantinių terminų klausimai ir statybos rangos darbų rezultato garantijos. Subrangos teisiniams santykiams LAT taip pat skyrė dėmesio ir aktualius klausimus aptarė atskiroje apžvalgos dalyje.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius apibendrina, jog ši LAT apžvalga yra labai vertinga tiek teisės profesionalams, tiek verslo atstovams, padedanti suprasti statybos rangos teisinius santykius ir LAT praktiką jų sprendime.
Viešieji pirkimai
Statybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio sričių, o statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje kasmet vidutiniškai skiriama apie 2 mlrd. Eur.
LSA siūlo viešuosiuose pirkimuose vertinti konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių mokamą darbo užmokesčio vidurkį, taip pat ar įmonė turi kompetetingų darbuotojų atlikti numatytus darbus.
BIM sudaro prielaidas didinti projektavimo kokybę, sąmatų išsamumą ir tikslumą, statybos procesų valdymo kokybę, o visa tai kartu didina statybos skaidrumą, sumažina manipuliacijų su sąmatomis, kainomis ir papildomais darbais galimybę.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti tiekėjo kompetenciją? | Taip, pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį. |
| Ar kvalifikacijos reikalavimai gali riboti konkurenciją? | Ne, jie turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. |
| Ar LAT apžvalga yra svarbi statybų rangos klausimais? | Taip, ji susistemintai pateikia pagrindinius aspektus ir teismų praktikos pavyzdžius. |