Vartojimo Rangos Sutartis: Samprata, Ypatumai ir Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame sparčiai vystosi ekonomika ir kyla nauji poreikiai, rangos sutartys tampa vis svarbesnės. Jos naudojamos įvairiose srityse - nuo gamybos ir statybos iki projektavimo ir mokslinių tyrimų. Vartojimo rangos sutartys, kurių nemaža dalis sudaroma pagal rangovo parengtas standartines sąlygas, užima svarbią vietą tarp jų. Deja, vartotojai dažnai nežino savo teisių ir kaip jas apginti, jei sutartyje yra nesąžiningų sąlygų.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK), įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d., įtvirtino naują rangos sutarties rūšį - vartojimo rangą. Ši sutarties rūšis yra gana nauja Lietuvos teisinėje sistemoje ir nebuvo žinoma pagal 1964 m. redakcijos CK. Vartojimo sutartys pasižymi vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, gynimu. Todėl vartotojų teisės yra reguliuojamos ne tik CK, bet ir viešosios teisės normomis, pavyzdžiui, Vartotojų teisių apsaugos įstatymu.

Nors naujasis LR CK taikomas civiliniams teisiniams santykiams jau daugiau nei 7 metus, vis dar iškyla daug probleminių aspektų, susijusių su vartojimo rangos sutarties taikymu ir identifikavimu. Šios problemos praktiškai nėra išanalizuotos, todėl šios srities problematika yra aktuali tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu, o temos aktualumas yra neabejotinas, nes Lietuvoje nebuvo atlikta nuodugnių mokslinių tyrimų šia tema.

Šiame straipsnyje remiamasi lyginimo ir sisteminės analizės metodais, siekiant išnagrinėti atskirus vartojimo rangos sutarties ypatumus, jų tarpusavio ryšius ir vietą civilinės teisės sistemoje. Taip pat analizuojamos teisės normos, atsižvelgiant į jų ryšius su kitomis CK normomis.

Vartojimo sutartys turi tik joms būdingų bruožų, t. y. jose yra nustatytas silpnesniosios šalies - vartotojo - gynimas. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 dalyje aiškiai fiksuojama valstybės pareiga ginti vartotojų interesus. Konstitucinio Teismo praktikoje vartotojų teisių apsaugą garantuoja konstitucinis socialinės valstybės principas. Vartotojų teisės ginamos ir Europos Sąjungos lygmeniu, o Lietuva, tapusi ES nare, įsipareigojo perkelti ES vartotojų teisę į Lietuvos teisę.

Siekiant atskleisti vartojimo rangos sutarties sampratą, pirmiausia reikėtų apibrėžti, kaip yra suprantama pati sutartis. CK 6.154 str. nurodyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Vartojimo sutarties sąvoka pateikta CK 1.39 str. Jame nurodyta, jog vartojimo sutartimi laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių arba paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo profesija, verslu nesusijusiu tikslu, t.y. asmeniniams vartotojo poreikiams tenkinti. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1d.).

Vartojimo rangos sutartis - tai rangos sutarties rūšis, kuria verslu užsiimantis asmuo įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Ši samprata atskleidžia vartojimo rangos teisinį charakteristiką, t. y. aptariama sutartis yra konsensualinė (rangovo bei užsakovo teisės ir pareigos atsiranda nuo jų susitarimo momento), atlygintinė (užsakovas turi sumokėti už rangovo atliktus darbus), dvišalė (pvz.: užsakovo pareiga priimti atliktą darbą atitinka rangovo pareiga jį perduoti). Tai yra asmens valios išraiška.

Pagal bendrąją taisyklę, sutarties forma nėra būtinas sutarties galiojimo elementas, nes tam, kad sutartis galiotų, pakanka veiksnių šalių susitarimo dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.159 str., 6.181 str. 1 d.). Tai reiškia, kad vartojimo rangos sutartys gali būti sudaromos tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek paprasta rašytine forma, išskyrus tuos atvejus, kai privalomą rašytinę formą nustato įstatymas. Šis tvirtinimas nėra privalomas. Praktikoje šalys paprastai pasirenka vienokią ar kitokią vartojimo rangos sutarties formą priklausomai nuo atliekams darbų pobūdžio, darbų atlikimo laikotarpio, darbų kainos ar apimties.

Toliau aptariant vartojimo rangos sutarties ypatumus, derėtų išskirti požymius, kuriais pasižymi šios sutarties šalys. Bendra taisyklė, jog rangos sutarties šalimis, rangovu ir užsakovu, gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas, t.y. tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Tačiau vartojimo rangos sutarties šalys pasižymi tam tikra specifika. Šios sutarties šalimis gali būti ne visi teisinis santykis subjektai ar dalyviai. Tokia sutartis gali būti sudaryta tik tarp vartotojo ir rangovo.

JAV prezidentas Džonas Kenedis 1962 m. kovo mėnesio 15 d. deklaracijoje nurodė: "Vartotojai pagal apibrėžimą - tai mes visi." Vartotojas - tai fizinis asmuo, kuris šiame vartojimo rangos teisiniame santykiui tenkina savo asmeninius poreikius, nesusijusius su verslu ar profesine veikla. Tai galima išvesti iš atitinkamų CK normų, pvz., iš CK 6.350 str. 1 dalies, 6.672 str. 1 dalies išplaukia, kad vartotojas yra fizinis asmuo, sudarantis sutartis su jo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu t.y. tenkinti asmeninius, šeimos, namų ūkio poreikius.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme vartotojo sąvoka pateikiama tiesiogiai 2 str. 1 dalyje: "tai fizinis asmuo, kuris pareiškia norą pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą su verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. tenkinti vartotojo asmeninius, šeimos, namų ūkio poreikius".

Kita vartojimo rangos sutarties šalis yra rangovas. Juo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris veikia su verslu ar su profesija susijusiu tikslu. Taigi asmuo, parduodantis paslaugas vartotojui siekia ne asmeninės, o komercinės (profesinės) naudos, t.y. turi tikslą gauti pelną. Trumpai tariant, rangovas - tai verslininkas. CK 2.4. str. apibrėžia, kad verslininkas yra asmuo, užsiimantis ūkine - komercine veikla. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. nurodoma, kad pardavėjas (paslaugų teikėjas) - tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris sudarydamas ir vykdydamas sutartis šiuo atveju atstovauja verslui, užsiėmimui ar profesijai, nesvarbu ar tai būtų viešoji ar privati nuosavybė.

Turint omenyje vartojimo rangos sutartį, ūkinę komercinę veiklą būtų galima apibrėžti kaip nuolatinę savarankišką, t.y. savo rizika plėtojamą, asmens veiklą siekiant pelno, susijusią su paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą. Tai veikla, kuria siekiama gauti pelno. CK 6.676 str. numato, kad rangovas privalo gauti licenciją, jei tam tikrai veiklai reikalinga licencija. Šie požymiai būdingi ir profesinei veiklai, t.y. teikimui tam tikrų profesinių paslaugų, kurias turi teisę teikti tik asmenys, turintys specialų išsilavinimą.

Dėl naujų ekonominių sąlygų atsiradimo, ūkinio gyvenimo intensyvaus vystymosi, Lietuvoje išaugo rangos sutarties pagrindu vykdomų gamybos, statybos, projektavimo darbų vaidmuo. Technikos pažanga išplėtė rangos sutarties dalyko požymius ir galbūt net pakito rangos sutarties paskirtis. Tarptautiniai statybos rangovai susiduria su sudėtinga situacija dirbdami „neapibrėžtoje“ teisinėje vykdomų rangos darbų aplinkoje.

Mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė. Straipsnyje siekiama atskleisti rangos sutarties sudarymo ir vykdymo srities poreikius bei išnagrinėti rangos sutarties aspektus, kurie dažniausiai apsiriboja tik kai kuriais rangos sutarties aspektais analizėje kitų civilinės teisės institutų tyrimo kontekste. Taip pat siekiama išanalizuoti rangos sutarties šalis teises ir pareigas.

Vadovėlyje "Civilinė teisė" analizuojamos bendrosios rangos sutarties nuostatos: rangos sutarties požymiai, dalykas, sutarties sudarymo ypatumai, rangos sutarties šalis teisės ir pareigos, šalis atsakomybė bei atskirų rangos sutarties rūšių ypatumai. Ypatingai išsamią rangos sutarties sampratos, šios sutarties šalis, jų teisių ir pareigų teisinio reguliavimo analizę išdėsto žinomi rusų civilinės teisės autoriai - V. V. Vitrianskis ir M. I. Braginskis. Statybos rangos sutarties sąlygas aptaria L. Mikelenas.

Be šios teisinės literatūros, taip pat rašant darbą buvo remtasi VGTU leidžiamo periodinio leidinio "Įrenginių technologinis ir ekonominis vystymas" 2005 m. 1 numeryje publikuoto straipsnio "Inžinerinis ir statybos projektavimo darbų sandoris verbalinė analizė" samprotavimais. Šis straipsnis analizuoja rangos sutartį ne tiek teisiniu, kiek statybos rangos sandorių sudarymo, efektyvių sąlygų nustatymo, projektų valdymo aspektu.

Šiame straipsnyje atskleidžiama rangos sutarties samprata, šios sutarties subjektinė sudėtis bei šalis teisių ir pareigų įgyvendinimo tiek teorinius, tiek praktinius klausimus. Darbo tikslas - išanalizuoti rangos sutarties teisinio reguliavimo, sprendimus, problemas ir jų sprendimo būdus. Taip pat siekiama išanalizuoti, kaip rangos sutarties šalys įgyvendina savo teises ir pareigas bei kokios praktinės problemos kyla.

Rengiant straipsnį, buvo kompleksiaškai naudojami teoriniai sisteminės analizės, lyginimo, apibendrinimo bei kiti metodai, o iš empirinių metodų iš esmės remiamasi dokumentų analizės metodu. Sisteminės analizės tyrimo metodas buvo naudojamas tiriant atskirus rangos sutarties elementus (šalių teises ir pareigas, atsakomybės sąlygas ir t. t.) ir pasireiškiant įvairiais jų tarpusavio ryšiais (rangos sutarties šalis pareiga bendradarbiauti ir kt.).

Dokumentų analizės metodas rengiant straipsnį naudojamas siekiant atlikti valstybės institucijų priimtų oficialių teisės aktų analizę bei išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su rangos sutarties šalis teisių ir pareigų reguliavimu. Lyginimo metodas rengiant straipsnį naudojamas, todėl kad įgalina atskleisti ir įvertinti skirtingų teisės mokslininkų (V. V. Vitrianskio ir M. I. Braginskio, V. Mikelėno ir kt.) išreikštą požiūrį, pateiktas rangos sutarties šalis teisių ir pareigų teisinio reguliavimo doktrinas, palyginti panašias teisės normas, apibrėžiamas ir aiškinamas kitos valstybės teisės aktuose ir doktrinoje.

Rangos sutarties požymiai

Rusų civilinės teisės mokslininkai M. I. Braginskis ir V. V. Vitrianskis išskiria tris būtinus ir pakankamus rangos sutarties požymius:

1. Užsakovo užduotis atlikti darbus.
2. Rangovo pareiga įvykdyti darbus ir perduoti rezultatą užsakovui, o taip pat atitinkamai užsakovo pareiga - priimti rezultatą ir sumokėti už jį.

Kiti rusų autoriai išskiria kitus konstitutyvinius rangos sutarties požymius:

1. Rangovas vykdo darbus pagal užsakovo užduotį.
2. Rangovas įsipareigoja sukurti naują daiktą arba perdirbti jau esantį.
3. Pagal rangos sutartį sukurtas daiktas iki jo perdavimo užsakovui momento yra rangovo nuosavybė.
4. Rangovas savarankiškai renkasi darbų atlikimo būdus ir priemones.
5. Rangovas įsipareigoja atlikti darbus savo rizika.
6. Rangovas atlieka darbus už atlyginimą.

Sutartis, kurios sąlygos atitinka šiuos požymius, gali būti pripažįstama rangos sutartimi.

Kiti požymiai:

• Rangos sutartis yra konsensualinė - tai tokia sutartis, kurios šalis teisės ir pareigos atsiranda nuo šalis susitarimo, o ne nuo tam tikrų veiksmų atlikimo momento, t. y. sutarties sudarymas ir įvykdymas niekada nesutampa.
• Atsižvelgiant į tai, jog rangos sutarties šalis sieja priešpriešinės teisės ir pareigos, t. y. rangovas turi pareigą atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o savo ruožtu užsakovas turi pareigą priimti rangovo atliktą darbą ir už jį sumokėti.
• Rangos sutartis yra atlygintinė, kadangi užsakovas turi pareigą sumokėti už rangovo pagal jo užsakymą pagamintą darbo rezultatą.
• Rangos sutartis yra kompleksinė ir daugiapakopė. Ranga dažnai užtikrinama įvairiais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais: įkeitimu, garantijomis ir laidavimo sutartimis. Rangą lydi ne tik subrangos, bet ir kreditavimo bei draudimo sutartys, skolos perkėlimo ir reikalavimo perleidimo sutartys ir kiti sudėtingi sutartiniai santykiai.
• Rangos sutartis skiriama į komercinę ir vartojimo rangą. Vienu atveju rangos sutartis laikoma komercine, nes jos šalys (juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys - verslininkai) sudaro šią sutartį verslo ar profesinės veiklos tikslu.

tags: #rangovas #isiparejgoja #susitvarkyti #sklypa #surinkti #siuksles