Rasa Beskajevienė: Robotizacijos tendencijos ir automatizavimas logistikos sektoriuje

Visgi logistikos optimizavimo srityje Lietuvoje veikiančios bei robotizacijos ir automatizacijos sprendimus diegiančios įmonės „Equinox Europe" vadovė Rasa Beskajevienė mano, kad situacijos dėl robotų, užimsiančių žmonių darbo vietas, dramatizuoti nevertėtų.

Rasa Beskajevienė, UAB "Equinox Europe" direktorė. Šaltinis: Verslo žinios

Pasak „Equinox Europe“ direktorės, kol kas robotai daugiausia buvo naudojami gamybos sektoriuje. Jame robotizacija plėtojasi dešimtmečius ir toliau šis procesas judės į priekį tol, kol kils šalių ekonomikos, vyks finansinis pakilimas. Vienintelis pasikeisiantis dalykas - atsiras pažangesni robotai.

Lietuva neatsilieka nuo Europos. Paklausta, ar pasaulinės tendencijos sutampa su tuo, ko galime laukti Lietuvoje, R. Beskajevienė tikino, kad mūsų šalis nei kiek neatsilieka nuo likusios Europos. „Manau, kad mes būsime tame pačiame lygyje, kaip ir kitos išsivysčiusios šalys. Turime puikių specialistų, ryšiai su užsienio įmonėmis išlieka aktyvūs, daug lietuvių mokslininkų yra išvažiavę dirbti kitur. Tad robotizacija ateis ir ateis gal netgi sėkmingiau nei kitur", - sakė Kaune įsikūrusios JAV kapitalo įmonės „Equinox Europe" direktorė Rasa Beskajevienė.

Automatizavimas mažina nelaimių skaičių. Vienas iš sprendimų - į sandėlį įsileisti protingus mechanizmus ir kitą automatiką“, - sako Kaune įsikūrusios JAV kapitalo aukštųjų technologijų įmonės „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė. Pasak jos, užsienio šalių patirtis rodo, kad sandėlių ir paskirstymo centrų automatizavimas ir robotizavimas padeda ne tik greičiau suvaldyti daug didesnius prekių srautais, bet ir mažina nelaimingų atsitikimų skaičių.

Jei pažvelgtume į 2015 metų Europos Sąjungoje mirčių darbe statistiką, pastebėsime, kad kukliausiais skaičiais gali pasigirti tokios išsivysčiusios valstybės kaip Nyderlandai, Švedija, Didžioji Britanija bei Vokietija. Čia šimtui tūkstančių dirbančiųjų tenka mažiau nei viena mirtis darbo metu. Deja, bet Lietuva (3,84) šiame reitinge yra antra nuo galo, tarp Rumunijos ir Bulgarijos. Viena iš tokios padėties priežasčių - į Vokietijos, Nyderlandų ar Jungtinės Karalystės įmonių sandėlius rankinio darbo mažinimo technologijos atėjo kur kas anksčiau negu į Lietuvą. Taip atsitiko dėl to, kad Vakaruose yra turtingesnis verslas, brangūs darbuotojai ir kur kas didesni krovinių srautai.

Automatizavimas JAV tyrimų bendrovės „Tractica“ duomenimis, pasaulio verslas įvairiems sandėliavimo ir logistikos automatizavimo sprendimams 2016 metais išleido 1,9 mlrd. JAV dolerių, o 2021 m. ši suma išaugs net iki 22,4 milijardo. Tarp investavusių į automatizavimą daugėja ir lietuviškų bendrovių, tai - siuntų pristatymo įmonė „DPD Lietuva“, sandėliavimo bendrovė „Rivona“, logistikos sprendimų įmonė „Hegelmann transporte“, logistikos ir skubių siuntų įmonė„Omniva LT“, internetinė parduotuvė „Pigu.lt“ ir kitos.

„Per tą patį laiką galime suruošti daugiau siuntų, kas mums yra itin svarbu, nes siekiame įvykdyti įsipareigojimus klientams ir prekes pristatyti laiku“, - inovatyvių sprendimų nauda neabejoja internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ vadovas Dainius Liulys.

Sandėlių aukštėjimo tendencija

Kaip rodo nelaimingų atsitikimų statistika, dažniausia darbe žūstama nukritus iš didelio aukščio ar ant darbuotojo užvirtus kroviniui. Tačiau, anot ekspertų, net 43 proc. pasauliniame sandėliavimo ir paskirstymo sektoriuje dirbančių bendrovių susiduria su vietos sandėliuoti trūkumu. Dėl šios priežasties ir Lietuvoje pastebima sandėlių aukštėjimo tendencija. Tačiau su dideliame aukštyje saugomomis prekių paletėmis saugiai gali dirbti tik automatizuoti krautuvai.

„Svarbu ir tai, kad inovatyvios technologijos priverčia įmones įvesti daugiau tvarkos savo sandėliavimo patalpose, nes ten, kur prekės saugomos netvarkingai, praėjimai užgriozti, kroviniai sudėti kreivai, nesilaikant saugos normų, automatiniai pakrovėjai, konvejeriai, rūšiavimo sistemos ir kita išmani technika tiesiog negali tinkamai veikti“, - teigė logistikos sprendimų optimizavimo bendrovės „Equinox Europe“ vadovė.

„Sandėlių, kurie veikia be žmonių, pasaulyje kol kas santykinai nėra daug, mat visiškas automatizavimas gerokai apriboja lankstumą ir nemažai kainuoja. Pradėjus gaminti naują prekę, paleidus naują pakuotę ar atliekant dar didesnius pakeitimus dažnai reikia pakeitimų ir sistemoje, o tai brangu ir užima laiko“, - sako Kaune veikiančios JAV kapitalo aukštųjų technologijų įmonės „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė.

Visiškai automatizuotų sandėlių, priklausančių mažesniems prekybos ir sandėliavimo sektorių žaidėjams, galima laukti tik dar labiau ištobulėjus ir atpigus daiktų interneto ir dirbtinio intelekto sprendimams. Tuomet pačios sandėlio mašinos galės sąveikauti viena su kita ir savarankiškai priimti sprendimus priklausomai nuo besiklostančios situacijos, rašoma „Equinox Europe“ pranešime.

Sandėlių automatizavimas. Šaltinis: Supply Chain Dive

„Robotai ir automatizavimas sparčiai keliasi ir į Lietuvos įmonių sandėlius. Pastebime, kad klientai aktyviai stato ar modernizuoja sandėlius, plečia jau esamus. Sulaukiame daug užklausų ir užsakymų modernioms technologijoms diegti. Kone kiekvienas užsakovas pageidauja, kad jo sandėlyje būtų vienokio ar kitokio lygio automatizavimas. Be to, jei prieš kelerius metus sandėlių išmanizavimas buvo tik didelių įmonių vadovų lūpose, dabar tokie sprendimai rūpi ir vidutinėms ar netgi mažoms bendrovėms, kurių sandėliuose dirba tik keletas žmonių, o ne dešimtys ir šimtai kaip pas didžiuosius“, - sakė „Equinox Europe“ vadovė.

Išaugęs susidomėjimas automatizavimu

Kaip sutaria ekspertai, toks susidomėjimas ateityje tik didės. R. Beskajevienė teigia, kad ne tik kaina lemia išaugusį mažųjų ir vidutinių verslų susidomėjimą sandėlio automatizavimu. Verslą, ypač mažesnį, dar stipriau nei stambiuosius spaudžia darbuotojų deficitas, tad galimybė išauginti prekių srautus, kad ir du kartus, nedidinant sandėlio darbuotojų skaičiaus, atrodo tikrai patraukli.

Antra, miestuose ir priemiesčiuose brangstant žemės sklypams, o taip pat jau kelintus metus, nors lėtai, bet užtikrintai, augant sandėliavimo patalpų nuomos kainoms, verslininkai noriau investuoja į aukštesnius sandėlius, kuriuose be automatinių sprendimų sunkiai galima išsiversti. Trečia, ne vienas lietuvis verslininkas automatizavimu „suserga“ apsilankęs išmaniuose savo užsienio partnerių ar kolegų sandėliuose.

„Dėl šių priežasčių lietuviški sandėliai pagal modernumą pastaruoju metu sparčiai vejasi, tarkim, Olandijos sandėlius ir pavys juos per artimiausius pora metų. Panašu, kad su sandėliais pas mus atsitiko panašiai kaip su internetu. Anksčiau neturėję reikiamos infrastruktūros ją iškart sukūrėme modernią, o Vakarai negali greitai modernizuotis, nes yra saistomi jau esamos infrastruktūros, turi palaukti, kol ji atsipirks, be to, privalo užtikrinti, kad tiek nauja, tiek sena įranga susikalbėtų tarpusavyje. O tai gerokai stabdo atsinaujinimą“, - įsitikinusi „Equinox Europe“ direktorė.

Lietuvos verslininkai paprastai renkasi hibridinius automatizavimo sprendimus, kuomet automatika pakeičia žmones tik sudėtingiausiose veiklos srityse. Dažnai automatizuojamas prekių pakrovimas ar iškrovimas, paskirstymas. Visiškai automatinių sandėlių, kurie veikia be žmonių, Lietuvoje dar nėra.

Robotizavimo flagmanė - „Amazon“. Pradžią sandėlių robotizacijai pasaulyje padarė JAV kompanija „Amazon“, valdanti didžiausią pasaulyje internetinę parduotuvę. „Amazon“ siuntų skirstymo centruose Europoje, Azijoje ir Amerikoje, šių metų birželio duomenimis, dirbo apie 100 tūkst. robotų (2016-aisiais jų buvo tik 45 tūkstančiai). Sandėlių išmanizavimo flagmanų yra ir Europoje. Didžiosios Britanijos internetinis supermarketas „Ocado“ savo klientų aptarnavimo centre, Andoverio mieste, yra įdarbinęs per 1100 robotų.

Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2023 m. bendras sandėlių robotų kiekis visame pasaulyje pasieks 600 tūkstančių. Prie konvejerių taip pat dirba robotizuotos „rankos“, jau atsirado ir lentynomis aukštyn žemyn vikriai laipiojančių robotų.

Išmanieji sandėliai, pažvelgus į juos iš šono, iš pirmo žvilgsnio primena chaotiškai judantį didžiulį įvairių mechanizmų skruzdėlyną. Tačiau visi robotų judesiai iš tikro yra gerai pamatuoti ir optimalūs. Kaip rodo JD pateikiami duomenys, išmanus sandėlis 5 kartus efektyvesnis nei tradicinis, efektyviau išnaudojamas ir tokio sandėlio plotas. Protingi įrengimai išmaniajame sandėlyje sugeba išrūšiuoti 40 tūkst. prekių net 99,99 proc. tikslumu, o tai 10 kartų daugiau negu rūšiuojant rankomis.

„Esame amerikietiško kapitalo įmonė. Rūpinamės visais sandėlio procesais: technologijomis, IT sprendimais, įranga. Pernai įmonės apyvarta buvo apie 4 mln. Eur, o šįmet planuojama pasiekti 7 mln. Eur. Vadovė tokį apyvartos šuolį aiškina tuo, kad šiais metais bus įgyvendinta nemažai projektų vietos rinkoje.

„Kai 1995 m. pradėjome veiklą, dirbome tik su užsienio klientais Amerikoje, Australijoje, Vakarų Europoje ir šiek tiek Azijoje. Nuo 2001 m. ėmėmės projektų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Iš pradžių buvo sudėtinga užsakovus įtikinti, kad verta investuoti į sandėlio automatizavimą. Būtent todėl teko supaprastinti jau sukurtus sprendimus ir pritaikyti prie klientų poreikių. Pastaraisiais metais Lietuvoje įmonės noriai diegiasi naujausias sistemas, kurios pritaikytos dirbti su automatizuota įranga“, - nurodo p.

Bendrovėje dirba 72 darbuotojai: IT, elektronikos, mechanikos specialistai. Pasak pašnekovės, beveik pusė komandos narių dirba nuo įmonės įkūrimo. „Mūsų pagrindinis turtas - žmonės. Manyčiau, kad darbuotojų lojalumas yra atsiradęs dėl bendros darbo istorijos. Juk pradėjome dirbti čia dar būdami studentais. Darbuotojų branduolys yra mano draugai. Aišku, pasitaiko, kai ilgamečiai darbuotojai išeina. Pavyzdžiui, neseniai vienas žmogus išėjo ir kaip priežastį nurodė, kad jam tiesiog trūko dėmesio. Ir aš su tuo sutinku. Taigi stengiuosi daugiau bendrauti su darbuotojais. Žinau, kaip gyvena jų vaikai, kieno mama serga“, - pasakoja p.

Draugiški santykiai su darbuotojais ypač praverčia, kai tenka spręsti netikėtas situacijas. „Einu pas draugą ir klausiu per kiek laiko jis galėtų padaryti mėnesio darbą. Jis sako - per savaitę. O projektą priduoti reikia rytoj.

Vadovė sako nesuprantanti kalbų apie kartų skirtumus. Anot jos, į įmonę dirbti ateina motyvuoti, viskuo besidomintys jauni žmonės, kurie ir išsklaido vyraujančius stereotipus. „Aktyviai dalyvauju darbuotojų atrankos procese. Pirmiausia todėl, kad baiminuosi ne todėl, kad į darbą priimsime ne tokį žmonų, o kad nepriimsime to, kurio reikia.

Kartą per metus darbuotojo darbas įvertinimas. „Dažniausiai įvertinimas baigiasi darbuotojo darbo užmokesčio peržiūra: algos pakėlimu arba premija. Taisyklė yra, kad įvertinimas negali būti priežastis algos sumažinimui. Juk algos sumažinimas yra demotyvacija. Tiesa, buvo keli kartai, kai įvertinus darbuotoją teko su juo atsisveikinti“, - sako p.

10-ą val. arba 16-ą val. - kasdien p. Beskajevienė susitinka su pardavimų vadovu. „Mano diena gali būti labai įvairi. Būna, kad ryte važiuoju į susitikimą Rygoje ar Vilniuje. O būna dienų, kad dirbu biure. Vis dėlto mano darbo diena, nesvarbu, kada prasideda, beveik visada baigiasi apie 21 val.“, - kalba p.

Pastebėjus mano nustebimą, vadovė detalizuoja, kodėl gi darbo diena taip išsitęsia. „Esu labai įsitraukus į vykdomus projektus, todėl nuolat tenka spręsti įvairius klausimus. Sakykime, užstrigo įranga, nespėjame darbų atlikti pagal numatytą grafiką ir pan. Šalia kasdienių reikalų dar reikia gilintis į finansines ataskaitas, sutartis.

Vis dėlto būna atvejų, kai vakarojimą darbe tenka nutraukti. Nors p. Baskajevienė save vadina IT žmogumi, tačiau dienos planus mieliau užsirašo ranka, o ties jau atlikta užduotimi padeda pliusiuką. Ponia Beskajevienė turi vieną taisyklę, kurios tvirtai laikosi - niekada nedirba savaitgaliais.

„Tokių susirinkimų tikslas, išsiaiškinti, kokios pagalbos reikia projekto vadovui. Bene svarbiausias klausimas - laikas, ar spėjame vykdyti įsipareigojimus“, - susirinkimą apibendrina p. Šis projektas didelės apimties, jo vertė siekia kelis mln. Eur., todėl pabaigus kiekvieną etapą, pas užsakovus vyksta p. „Jei užsakymas didelės apimties, dalyvauju visuose etapuose.

„Man svarbu žinoti, ką ir kaip mes darome, su kokiomis problemomis susiduriame, kur mums reikia papildomų tiekėjų ir, galiausiai, kaip darbus galime atlikti geriausiai.

Kokie moderniausi sprendimai siūlomi sandėliams Lietuvoje ir pasaulyje, kaip Lietuvos logistikos įmonės atrodo pasauliniame kontekste, "Verslo žinių" podcaste "Verslo tribūna" papasakojo Rasa Beskajevienė, automatizuotų ir robotizuotų sprendimų logistikai UAB "Equinox Europe" direktorė.

tags: #rasa #beskajeviene #turtas