Rasa Petrauskienė ir "Aruodas": Atsiliepimai ir Patirtis

Šiame straipsnyje apžvelgsime atsiliepimus apie Rasą Petrauskienę ir jos patirtį su "Aruodu". Taip pat panagrinėsime vardo ir pavardės keitimo tvarką Lietuvoje, įstatymus ir taisykles, kada ir kaip galima pakeisti esamą vardą ar pavardę į norimą.

Vardo ir Pavardės Keitimo Tvarka Lietuvoje

Skyriaus vedėja pirmiausia atkreipė dėmesį, jog asmuo Lietuvoje savarankiškai vardą ar pavardę gali pasikeisti sulaukęs 16 metų. Tačiau yra ir tam tikros taisyklės, kai vardą bei pavardę galima keisti iki 16 m. Pavyzdžiui, tėvai išsituokia ir mama vaikui suteikia savo mergautinę pavardę. Pirmiausia yra pakeičiama mamos pavardė vaiko gimimo dokumente, o tada jau keičiama vaiko pavardė. Jeigu mama kreipiasi ir rašo prašymą, tai tėtis turi duoti sutikimą. Lygiai tokia pat tvarka galioja ir keičiant vaikui vardą.

Pasak skyriaus vedėjos, kai vaikutis gimsta, gali jam būti suteikiama tėvo, motinos arba dviguba pavardė, vadinama dvinarė. Būna atvejų, kai nuginčijama tėvystė ir teismo sprendimu įrašomas kitas tėvas, bet teismas sprendime nenurodo, kad vaikučiui taip pat reikia pakeisti pavardę. Tuo atveju taip yra formuojama byla ir siunčiama į Teisingumo ministeriją, kad, jeigu tėvai pageidauja, vaikui būtų pakeista pavardė.

Nuo gegužės 1-osios visiems, norintiems pasikeisti vardo ar pavardės rašybą originaliais, ne lietuviškais, bet lotyniškais rašmenimis (t.y. kuriuose yra raidės w, x, q) atsivėrė tokia galimybė. Regis, žmonės jos labai laukė ir vos tik buvo priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, Civiliniuose metrikacijos skyriuose apsilankė pirmieji interesantai. Kėdainių civiliniame metrikacijos ir archyvo skyriuje kol kas tokių buvo tik du, tačiau skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė net neabejoja, kad jų tikrai bus žymiai daugiau. Be to, kartu su minėtu įstatymu atnaujintas leidimas ir pasikeisti tautybę.

G. Petrauskienė: „Tokie veiksmai ir bylos visada tvirtinamos Teisingumo ministerijoje. Kadangi yra terminai, ilgiau nei du mėnesius tai užtrukti neturėtų. Išskirtiniais atvejais, jeigu reikia laukti atsiunčiant dokumentų iš istorijos ar iš užsienio archyvo, tuomet tą terminą skyriaus vedėjas turi teisę pratęsti iki keturių mėnesių.“

G. Petrauskienė: „Lengviausiai yra pasikeisti, kai imama sutuoktinio pavardė, taip pat, kai vaikai nori turėti vieno iš tėvų pavardę. Dar gali būti tokių variantų, kad pavardę pasikeitė užsienio valstybėje, pavyzdžiui, iš lietuviškos pavardės į užsienietišką. Jeigu nori turėti senelių ar prosenelių pavardę, kurioje yra minėtos naujai įteisintos raidės, tuomet jau ir mes turime padirbėti, paieškoti tų duomenų ir, aišku, jei mes jų surasti negalime, tuomet patys žmonės turi pateikti duomenis (gimimo ar santuokos dokumentą, t.y. kur tie duomenys buvo nurodyti) apie buvusią senelių ar prosenelių pavardę ir atnešti mums į skyrių, kad formuojant bylą galėtume juos pateikti.“

G. Petrauskienė: „Norintys pakeisti vardo ar pavardės rašybą, turėtų tiesiog mums paskambinti arba ateiti ir viską išsiaiškinti - kokių dokumentų reikia, ką reikia toliau daryti. Tačiau pradžia turėtų būti nuo Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus, kur geriausiai viską išaiškintų, o ne klausti kaimyno ar draugo, nes kiekvienas atvejis yra labai individualus.“

Skyriaus vedėja pirmiausia atkreipė dėmesį, jog asmuo Lietuvoje savarankiškai vardą ar pavardę gali pasikeisti sulaukęs 16 metų. Tuo atveju reikalingas vaiko sutikimas raštu, jeigu jam jau yra suėję 10 metų. Mes visus tuos dokumentus segame į tam tikrą bylą, ją formuojame ir siunčiame į Teisingumo ministeriją.

G. Yra buvę atvejų, kai norima suteikti vaikui užsienietišką vardą ar pavardę lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Tačiau pagal Lietuvos teisės aktus gali būti tik du vardai.

G. „Pavyzdžiui, vaikutis gimė, jį užregistravo vienu vardu, tačiau tėvai persigalvojo ir nori pervadinti. Tuomet ta procedūra yra paprastesnė: tėvai ateina į Civilinį metrikacijos ir archyvo skyrių ir labai greitai tą vardą pakeičiam. Tada, norint pakeisti vaikui vardą, reikia rašyti motyvuotą paaiškinimą, kodėl tėvai priėmė tokį sprendimą, nes pats vaikas negali sau atstovauti, tad tai už jį daro tėvai. Ir kad nebūtų pakenkta vaiko interesams, reikalaujamas toks paaiškinimas.“

G. „Būna, kad ateina ir jau perkopę šešiasdešimtmetį, bet tai daugiau gal būna moterys, kurios nori susigrąžinti mergautinę pavardę. Nesvarbu, kad gal buvai penkis kartus ištekėjusi, bet vieną dieną gali nubraukti visus savo gyvenimus, kuriuos gyvenai, susigrąžini mergautinę pavardę ir tu vėl kaip baltas lapas.“

G. „Tarkim, santuokos metu moteris pasilieka savo pavardę turėdama kažkokių tikslų: gal nespėjo susitvarkyti kokių nors dokumentų ar nori kažkur išvykti ir, kad nereikėtų keisti dokumentų, ji pasilieka tą pavardę, kurią turėjo, o po vieno kito mėnesio ar greičiau, ji pateikia prašymą pakeisti savo pavardę į sutuoktinio.“

G. Petrauskienė nesutiko: „Pavyzdžiui, jei vyriška pavardė Vaikutis, tada moteriška - Vaikutė. Tokiu atveju jau nebeaiški šeiminė padėtis ir tokių pavardžių yra iš tiesų gana daug. Jei, tarkim, vyro pavardė yra su galūne -ė, pav., Juodelė, tuomet viskas gerai, galima.“

G. „Aš nežinau, ar dauguma valstybių leidžia pasirinkti kokią nori išgalvotą pavardę, bet Jungtinė Karalystė tikrai leidžia, nes turėjome jau keletą bylų, kai žmogus galėjo rinktis kokią nori pavardę, pavyzdžiui, Obama.“

G. „Mūsų valstybė vis dar neleidžia metrikacijos įstaigoms rašyti w, q, x ir, kai tarkim, moteris susituokia užsienyje, o vyro pavardėje būna w, mes negalime jai įrašyti tokios pavardės, turime rašyti v. Tokiu atveju moteris kreipiasi į teismą, o jis leidžia jai turėti tokią pat pavardę kaip vyro.“

G. „Pavyzdžiui, jeigu norite turėti senelės ar prosenelės pavardę, tuo atveju dėmesys labiau kreipiamas į jos mergautinę pavardę. Mes tokių bylų tikrai turime“, - užtikrino G. Petrauskienė ir, paklausta, ar tai dažniausiai būna kilmingos pavardės, sakė: „Nebūtinai. Tiesiog taip žmonės nori. Aišku, aklai pasikliauti ir tiesiog įrašyti tokią pavardę, kokią nurodo, negalime. Tuomet turime surinkti visą pluoštą dokumentų, kad matytume visą giminės liniją, kad tai yra tikrai to žmogaus senelė ar senelis ir būtent tokia ta pavardė ir turi būti.

Taip pat yra ir tokių variantų, kai žmogus gali tiesiog sutrumpinti savo pavardę. Pavyzdžiui, Adomavičius. Paprastai manoma, kad jeigu galūnė -čius, tokios pavardės yra sulenkintos.

G. Petrauskienė: „Kai žmogus ateina su tokiu prašymu, tuomet mes siunčiame užklausą į Lietuvių kalbos komisiją, kad ji mums pateiktų rekomendaciją, kokias pavardes iš minėtos pavardės asmuo gali rinktis. Komisija atsiunčia atsakymą, kokie moteriški ir vyriški variantai pagal lietuvių kalbos taisykles yra galimi ir žmogus renkasi.“

Maždaug kas porą metų atsiranda tokių žmonių, kurie dėl vardo ar pavardės pakeitimo kreipiasi periodiškai: atvyksta pasikeičia, po kurio laiko vėl keičiasi. Aišku, jeigu giminė plati, pastebėjo G. O kai nebelieka pavardžių, tada keičia vardą. „Aš nežinau, kodėl žmonės taip elgiasi. Kaip aš sakau, Lietuvoje tu vis tiek nepasislėpsi. Bet kuriuo atveju yra asmens kodas, kuris nesikeičia.“

Paklausta, kokio amžiaus žmonės dažniausiai kreipiasi dėl vardų bei pavardžių keitimo, G. „Būna, kad ateina ir jau perkopę šešiasdešimtmetį, bet tai daugiau gal būna moterys, kurios nori susigrąžinti mergautinę pavardę. Nesvarbu, kad gal buvai penkiose santuokose, bet vieną dieną gali nubraukti visus savo gyvenimus, kuriuos gyvenai, susigrąžini mergautinę pavardę ir tu vėl kaip baltas lapas“, - juokiasi G.

G. Petrauskienė pateikė pavyzdį: „Jei būtų pageidavimas pasikeisti į Mia, mes negalėtume tokio rašyti, nes vardas turi būti linksniuojamas. Tačiau, jeigu ateis asmuo su vardu, pavyzdžiui, Alexander, mes jį perrašysime, bet tuojau pat pakeisime pagal lietuviškus rašmenis.

Statistika

2018 metais iš viso turėjome 50 prašymų pakeisti vardą ar pavardę bei vardą ir pavardę. 2019 m. buvo 58 tokie prašymai. 2020 m. sulaukėme 28 tokių prašymų. Šiais, 2021 m., kol kas turime 23 tokius prašymus.

tags: #rasa #petrauskiene #aruodas