Valstybinės žemės nuoma Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais ir taisyklėmis, kurios nustato nuomos sąlygas, terminus, mokesčius ir kitus svarbius aspektus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius valstybinės žemės nuomos tvarkos elementus, atkreipdami dėmesį į naujausias Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) taisykles ir dažniausiai pasitaikančias problemas.
Pagrindiniai Valstybinės Žemės Nuomos Aspektai
Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams.
Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.
Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama.
Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas įstatyme nustatytomis sąlygomis.
Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.
Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose - 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamos pareigas einantis valstybės tarnautojas sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, išskyrus miestelių teritorijas, sąrašą. Meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių miestelių teritorijose, sąrašą.
Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri savivaldybės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant be aukciono statiniams, nurodytiems įstatyme, eksploatuoti ar pagal įstatymą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams įgyvendinti, savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartyje numatoma valstybinės žemės nuomotojo pareiga savo lėšomis perskaičiuoti aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio dydį, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertė, nustatyta nuomos sutarties sudarymo metu, tampa mažesnė už šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, kalendoriniais metais.
Nacionalinės Žemės Tarnyba (NŽT) ir Naujos Taisyklės
Birželio pabaigoje patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) taisyklės dėl nuomos teisės į valstybinės žemės sklypus perleidimo. Iki šiol tokių taisyklių nebuvo ir NŽT teritoriniai skyriai vadovavosi tik Vyriausybės nutarime „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ išdėstytais reikalavimais.
Problemos ir Ginčai
Pasak advokatės, problemų gali kilti įvairiais atvejais. Pavyzdžiui, Registrų centre buvo registruotos nebaigtos statybos, sudaryta ilgalaikė žemės nuomos sutartis, tačiau NŽT įvertino, kad tokia sutartis negalėjo būti sudaryta, ir ją nutraukė. Kitas pavyzdys - kuomet anksčiau suformuotas ir įregistruotas sklypas, sudaryta nuomos sutartis ne pagal statinio paskirtį.
Ginčai kyla ir tuomet, jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto valstybinės žemės sklypo ploto. Realus pavyzdys - kai prie juridiniam asmeniui priklausančio statinio buvo kiemo aikštelė, tačiau NŽT įvertino, kad žemės sklypo dalis po aikštele nepriskiriama. Teisinis kazusas. Negi statinys kybo ore? Nuomos teisės nėra, išsipirkti galimybės nėra, bet statinį turi.
Ji priduria, kad ginčai kyla, kai valstybinės žemės sklype lieka tik pastato dalis - buvo atvejis, kai taip nutiko dėl gaisro.
Kada Atsisakoma Išduoti Sutikimą Perleisti Nuomos Teisę?
Taisyklėse aprašyti atvejai, kuomet atsisakoma išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Vienas jų - kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas netinkamai vykdo nuomos sutartį: nenaudoja žemės sklypo pagal paskirtį, nemoka žemės nuomos mokesčio ar nevykdo kitų pagal nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų.
Sutikimas neduodamas ir tuomet, kai statinys buvo rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas, bet tai nebuvo įregistruota NT kadastre ir NT registre. Kai nustatoma, kad statinių įrenginių savininkas ir valstybinės žemės nuomininkas vykdo ar įvykdė pastatų rekonstrukciją, pastatė arba stato naują statinį, kuris pagal valstybinės žemės nuomos sutartį negalėjo būti pastatytas arba statomas. Kai atlikus patikrinimą nustatoma, kad pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, jo statyba ar rekonstrukcija nevykdoma.
NŽT priima sprendimą per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos, arba, kai atliekamas faktinių duomenų patikrinimas - per 5 darbo dienas nuo faktinių duomenų patikrinimo vietoje atlikimo dienos.
Svarbūs Aspektai Verslininkams
Advokatė atkreipia dėmesį: „Priminimas verslininkams - jei turi valstybinę žemę, nesvarbu, kad sudaryta ilgalaikė sutartis, gali atsidurti tokioje situacijoje, kad tavo nuomos sutartis bus nutraukta, o tai sąlygoja reikalavimą nugriauti statinį.“ Taisyklėse nurodoma, kad NŽT vertins, ar statinys yra tinkamas, kad būtų perleidžiama valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis.
Pagal taisykles jie vertins, ar valstybės žemėje esantys perleisti statiniai, įrenginiai gali būti naudojami pagal kadastre įrašytą jų tiesioginę naudojimo paskirtį, ar turi galimybę funkcionuoti savarankiškai. Jie turės pareigą patikrinti, ar naujai pastatytas, rekonstruotas, kapitališkai suremontuotas ir pertvarkytas statinys yra įregistruotas kadastre ir registre.
Statinys turi būti ne tik tvarkingas ir naudojamas, taip pat svarbu, kad būtų atliktos visos reikalingos teisinės procedūros, sumokėti nuomos mokesčiai ir pan.
NŽT ir teisininkai šiuo metu diskutuoja, kad statinio naudojimas neturėtų būti visiškai prilyginamas žemės sklypo naudojimui, bet praktika nusistovi tokia, kad priklausomai nuo statinio būklės bus sprendžiama teisė į nuomą.
Neįtikėtinas vaizdas Vilniuje: Nerimi nuplaukė žinomo sveikuolio namas • TV3 žinios
Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai
Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai nustatomi savivaldybių tarybų, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytą tvarką. Tarifai gali skirtis priklausomai nuo žemės paskirties, vietovės ir kitų faktorių. Nuomininkai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mokestis gali būti perskaičiuojamas kas trejus metus.
Žemės nuomos sutartis sudaroma raštu. Kai žemė išnuomojama užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu jie pageidauja, sutartis gali būti surašoma dviem kalbomis: lietuvių ir viena iš užsienio kalbų.
Žemės reformos metu valstybinės žemės valdytojas nuomoja žemę ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Užmokestis už žemės nuomą nustatomas sutartyje.
Mirus žemės savininkui arba perėjus žemės nuosavybės teisei kitam savininkui, taip pat pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui.
Žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, privačios žemės nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą susiję su Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatomis.
tags: #rastas #del #valstybines #zemes #nuomos