Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyrius siekia atkurti miestelio gatvių ir jų gyventojų istorijas. Surinkta įdomi medžiaga apie Juozo Naujalio gatvę, o projektas vis dar tęsiamas. Nuo Vabalninko centro Juozo Naujalio gatvė veda link Antašavos, o kitas kelias atsišakoja į Ramongalius.
Šiame kontekste, atokiau nuo kelio, apsupta pageltusių javų, atsiveria gražiai tvarkoma namų valda su tvenkiniu ir sodybą saugančiais medžiais. Po remonto atnaujinti pastatai, o visa valda apsodinta pušimis. Priekyje visus pasitinka solidūs, bet uždaryti vartai. Tai - Rastauskų sodyba, sauganti žmonių istorijas ir likimus.
Biržų krašto vaizdas. Šaltinis: Wikipedia
Iškilus Asmuo: Algimantas Rastauskas
Pakviesti į Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyrių, buvusi Ramongalių kultūros namų darbuotoja Irena Vasiliauskienė ir vabalninkietis Adolfas Slavinskas padėjo įminti šių namų paslaptis. „Egzotika“ - tai pirmas žodis, kurį ištaria buvęs Lietuvos garbės konsulas Argentinoje Algimantas Rastauskas, pasakodamas apie savo, trylikamečio paauglio, kelionę į Buenos Aires.
Deja, 2020 metų liepos 4 dieną Algimantas Rastauskas mirė. „A. Rastauskas buvo iškilus lietuvių bendruomenės Argentinoje atstovas, nuolat puoselėjęs lietuvybę, lietuvišką kultūrą ir savo darbais tvirtinęs Lietuvos ir Argentinos ryšius“, - teigiama parlamento vadovo pranešime.
Vabalninkėnai taip pat prisimena istoriją, kai sovietiniais metais vabalninkietis, tolimųjų plaukiojimų jūrininkas Česlovas Manikas, Čikagoje atsitiktinai sutiko Algimantą Rastauską. Irena Vasiliauskienė atsimena, kaip atvykę svečiai iš Amerikos su ašaromis akyse glostė nepakeistą klėties langelį, menantį jų dienas tėviškėje.
Socialiniai Iššūkiai: Rastauskų Šeima Pakryžiuose
Šiemet kovo mėnesį dešimtąjį vaiką pagimdžiusi ir į baisiąją trobą naujagimį parsivežusi 40 metų Virginija Rastauskienė negali pasakyti, kokiame amžiuje gyvena. Toks klausimas neraštingai moteriai per sunkus, o jos vyrui Rimantui, nors ir ragavusiam šiek tiek mokslo, neaktualus. Kitaip jie seniai iš šios trobos atokiame Pakryžių kaime, Miežiškių seniūnijoje, būtų išsikraustę į normalius namus.
Tiek lovų, kiek yra žmonių, žinoma nėra - niekaip netilptų maždaug dvidešimties kvadratinių metrų būste. Vaikai lovose miega po tris - dviejų galvos viename gale, trečioje - kitame. Po vieną miegoti sąlygų neturi net paaugliai. Šiuose namuose vienintelis privalumas jiems tas, kad jie miega kitame, nuo tėvų kambario paklode atskirtame kambariuke. Penki mažesnieji glaudžiasi kartu su tėvais. Nors iš dešimties vaikų šeši lanko mokyklą, pirkioje stalo nematyti. Vieninteliai civilizaciją menantys daiktai - senas, nedidelis televizorius ir šaldytuvas.
Per pastaruosius trejus metus Panevėžio rajono savivaldybė jiems siūlė net kelis būstus: Vadoklių seniūnijos Alantės kaime, Ramygalos seniūnijos Daniūnų kaime, Velžio seniūnijoje, Liūdynėje, Krekenavos seniūnijoje, Linkaučiuose. Bet nė vienas iš siūlomų būstų, nors iš jų trys buvo nuosavi namai su ūkiniais pastatais, o vienas - daugiabutyje, šeimai netiko.
Savivaldybės Pagalba ir Bendruomenės Reakcija
Panevėžio rajono valdžia Rastauskams į namus pristato ir ES paramą maisto produktais, ir užsieniečių dovanotos labdaros, bet, gink Dieve, niekada į Pakryžius nenuveža pačių geradarių. Gėda, kad svetimšaliai Lietuvoje pamatys viduramžius. Nenori atiduoti varguolių Pernai Rastauskai Miežiškių seniūnui Albinui Jacevičiui pažadėjo daugiau nesispyrioti, jeigu jiems bus pasiūlytas, jų supratimu, tinkamas būstas.
Taigi šiemet, kai Vadoklių seniūnijos Mikėnų kaime buvo atlaisvintas erdvus namas su rūsiu, ūkiniais pastatais, žeme ir mokykla pašonėje, jį iškart pasiūlė Rastauskams. Miežiškių seniūnas šeimos galvą, Rimantą, seniūnijos transportu pavėžėjo iki Mikėnų. Paskui dar kartą jį nuvežė su žmona Virginija, kai ši sustiprėjo po gimdymo. Sutuoktiniai namo neišpeikė, bet pareiškė nenorintys keltis į rajono užkampį. Netgi pasipiktino, kad juos nori ištremti iš gimtųjų vietų.
Rastauskai pradėjo graudentis, kad jie bus atplėšti nuo savo senų tėvų, o jų vaikai - nuo senelių, gyvenančių šiose apylinkėse. Vyras ir žmona pareikalavo, kad Savivaldybė suremontuoti gretimame, Jasvilonių kaime, esantį namą, kuriame kažkada veikė pradinė mokykla, ir atiduotų jiems.
Daugiavaikių tėvų nuo tariamos tremties į Vadoklių seniūniją stojo ginti ir Kurganavos mokykla, kurią lanko šeši Rastauskų vaikai. Mat šiais laikais mokyklai netekti tiek vaikų, iš kurių, beje, keli mokosi pagal adaptuotą programą ir atsineša didesnį nei įprasta mokinio krepšelį, didelis nuostolis, dalis pedagogų gali likti be darbo.
Mokytojai apie neva skriaudžiamą šeimą suraitė raštą opozicijoje esantiems Panevėžio rajono savivaldybės politikams. Šie iškart sumojo, kad iš šios istorijos galima sau susirinkti taškų artėjančiuose rinkimuose. Juolab kad Rastauskams siūlomas namas Mikėnuose prieš daug metų Savivaldybės buvo nupirktas iš vicemero Vytauto Rapolo Gritėno giminių.
Praėjusiame Tarybos posėdyje Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Vilniškis kreipėsi į valdančiuosius su prašymu, kad jie atsižvelgtų į daugiavaikės šeimos norus ir neiškeldintų jų iš Miežiškių seniūnijos. Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys teigia, kad apleistą mokyklos pastatą Jasvilonių kaime paversti gyvenamuoju namu kainuotų ne vieną šimtą tūkstančių. Tokių pinigų sunkmečiu Savivaldybė neturi, o daugiau tinkamų būstų daugiavaikei šeimai Miežiškių seniūnijoje nėra.
„Rastauskams Mikėnų kaime siūlome tikrai gerą namą. Be to, arti mokykla. Gal jiems metas liautis rodžius kaprizus ir vieną kartą pagalvoti apie vaikų gerovę“,- sakė direktorius.
Asmeniniai Motyvai ir Konfliktai
V. ir R.Rastauskai niekur nedirba. Šeima gyvena iš socialinių pašalpų. Šeimos galva retkarčiais susiranda padienių darbų. Tačiau didelė šeimyna pavalgiusi ir apsirengusi, nes tėvai nėra girtuokliai ar tinginiai. Rastauskai laiko karvę, prieauglį, ožkų, paukščių, turi turi daržą.
Vyras ir žmona daug metų yra socialinių darbuotojų akiratyje dėl savotiško požiūrio į gyvenimą ir socialinių įgūdžių stokos. Kai „Sekundė“ lankėsi pas Rastauskus, šeimos galvos namuose nebuvo. V.Rastauskienė paaiškino, kad vyras uždarbiauja miške. Vedžiodama po skurdžius namus moteris sutiko, kad juose prastos sąlygos auginti vaikus, bet tikino nenorinti kraustytis į Mikėnus. Paklausta kodėl, iš pradžių aiškino, kad jai toli bus lankyti Limeikių kaime gyvenančią savo motiną, o paskui prisipažino turinti rimtesnę priežastį.
„Ten gyvena Rimo simpatija, tai jis vėl bėgs pas ją“, - prasitarė V.Rastauskienė. Ji pasakojo, kad prieš kelerius metus vyras ją buvo palikęs ir kurį laiką gyveno su kita moterimi. Virginija nebenori vėl prarasti jo.
R.Rastausko motyvų, kodėl jis priešinasi, išgirsti nepavyko. Jis Miežiškių seniūnijai savo argumentus išdėstė raštu. Iš padrikų sakinių galima suprasti, kad vyras nuogąstauja nebegalėsiantis dažnai matytis su savo senyva motina, kuri gyvena Raguvėlėje.
Dėl šeimos susipriešino Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Nijolė Stakytė sakė, kad daugiau rajone nėra nė vienos šeimos, kuri gyventų tokiomis baisomis sąlygomis kaip Rastauskai.
„Vaikai iš tiesų pavalgę ir aprengti, bet jų gyvenimo sąlygos buities, higienos atžvilgiu yra pasibaisėtinos. Šeimai būtinai reikia didesnio namo“, - kalbėjo ji. N.Stakytė matė Rastauskams siūlomą namą Mikėnų kaime. „Jame šeima gyventų tarsi dvare“, - neabejoja vaikų teisių gynėja. Tačiau ji teigia, kad Rastauskų negalima perkraustyti prieš jų valią. Kalbos apie vaikų atėmimą irgi negali būti, nes tėvai negirtauja, atžalų neskriaudžia.
Miežiškių seniūnas A.Jacevičius prisipažino bebaigiantis nuleisti rankas. „Jeigu Rastauskai neturėtų užtarėjų, gal dar kaip nors įkalbėtume kraustytis į Mikėnus, bet dabar, kai už juos mūru stoja mokykla ir kai kurie politikai, neįmanoma“, - skėsčioja jis rankomis.
Kurganavos pagrindinės mokyklos pedagogai neigė daugiavaikę šeimą ginantys todėl, kad išlaikytų savo darbo vietas. Jų teigimu, Vadoklių vidurinėje mokykloje, kurią turėtų lankyti Rastauskų atžalos, jiems nebūtų tokių gerų sąlygų ugdytis, kaip čia.
Kurganavos pagrindinės mokyklos direktorius Eimantas Leonavičius, neseniai rajono Savivaldybės vadovų iškviestas „ant kilimėlio“, vakar kalbėdamas su „Sekunde“ jau nebebuvo kategoriškai prieš Rastauskų iškeldinimą į Mikėnus. „Aišku, kad mes suinteresuoti išlaikyti moksleivius, bet ką darysi. Jeigu šeimai ten bus geriau, tegul kraustosi“, - sakė jis.
Kurganavos pagrindinei mokyklai dėl mažėjančio mokinių skaičiaus gresia likti tik pradine. O Vadoklių vidurinė mokykla, jeigu jos nepapildys Rastauskų atžalos, gresia tapti pagrindine.
Apylinkių Kaimų Istorijos
Šiame regione gausu įdomių kaimų su savo unikalia istorija. Štai keletas pavyzdžių:
- Balandiškiai: 1970 m. čia gyveno 130 gyventojų, o 2011 m. - 56. Išlikusi dvaro sodyba.
- Bitniškiai: Paminėtas 1570 m., bet neišlikęs.
- Dainiūnai: Gatvinio tipo kaimas, vietinių pramintas „Londono gatve“.
- Gulbinai: Čia gimė poetas Paulius Drevinis, išlikę namo pamatai ir siaurasis geležinkelis.
- Likėnai: Buvusi kurortinė gyvenvietė, garsėjanti Smardonės šaltiniu.
- Pabiržė: Anksčiau vadinta Rastauskynė, nuo ten gyvenusių dvarininkų Rastauskų.
| Kaimas | 1959 m. gyventojų skaičius | 1970 m. gyventojų skaičius | 2011 m. gyventojų skaičius |
|---|---|---|---|
| Balandiškiai | 58 | 130 | 56 |
| Dainiūnai | 87 | 72 | 20 |
| Gulbinai | 218 | 195 | 116 |
| Likėnai | 88 | 64 | 19 |
| Pabiržė | 11 | 10 | 300 |