Rąstinių namų statyba Rusijoje ir Lietuvoje: tradicijos ir šiuolaikinės technologijos

Viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų ne be reikalo laikomas medis. Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti.

Šiandien straipsnyje aptarsime rąstinių namų statybą, medžiagas, technologijas ir ypatumus, susijusius su šiuo tradiciniu statybos būdu Rusijoje ir Lietuvoje.

Mediena - ilgaamžė ir ekologiška statybinė medžiaga

Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms) imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų. Be to, atsakingo vartojimo polinkis atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu mediena yra kone vienintelė savaime atsinaujinanti statybinė medžiaga.

Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė. Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.

Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos. Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga.

Medienos paruošimas ir apdorojimas

Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta. Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos.

Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.

Apsauga nuo ugnies

Iš šiauriau, šalto žemyninio klimato su vyraujančiu šiaurinių krypčių vėju atkeliavusi statybinė mediena yra mažiau porėta, pasižymi ypač geromis fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis. Ir jei drėgnumo klausimas išsprendžiamas atidžiu, tolygiu ir kokybišku pramoniniu džiovinimu, tai konstrukcinės medienos degumas Lietuvoje mažinamas apdorojant ją medžiagomis, neleidžiančiomis greitai įsidegti ir stabdančiomis ugnies plitimą per medines konstrukcijas.

Tokios medžiagos vadinamos antipirenais, gaminamos įvairių druskų tirpalų pagrindu. Žinoma, dar neišrastas junginys, paverčiantis medieną visiškai nedegia, tačiau yra nemažai galimybių jos degumą ženkliai sumažinti. Kaitinant antipirenu padengtą medieną, labai sumažėja išsiskiriančių lakiųjų medžiagų kiekis, o paviršiuje susidaro termoizoliacinių savybių turintis anglies sluoksnis. Tokio anglies sluoksnio šilumos laidumo koeficientas yra nedidelis, tad jis apsaugo gilesnius medienos sluoksnius nuo įkaitimo ir tolesnio medienos skilimo į degiąsias dujas ir garus.

Kadangi dalis šilumos sunaudojama antipirenui išsilydyti, mediena mažiau kaista, o susidarę garai ir dujos iš dalies papildomai vėsina jos paviršių ir sumažina deguonies koncentraciją ties medienos paviršiumi. Visų šių reakcijų rezultatas paprastas: medinis namas, atsitikus nelaimei ir kilus gaisrui nuo neatsargaus elgesio, užsidegs kur kas vėliau, degs labai nenoriai ir lėtai, o degimo metu išsiskirs kur kas mažiau nuodingų dūmų.

Pagal STR 2.01.04:2004 statybos produktų degumo klasifikavimo reglamentą, mediniai statybos produktai priklauso D s2, d0 klasei. Panaudojus antipirenus, pasiekiama B-s1 klasė. STR 2.02.01:2004 dalyje „Gyvenamieji pastatai“ reglamentuojama, kad I, II atsparumo ugniai pastatų E, F degumo klasės (degios ir vidutiniškai bei lengvai užsiliepsnojančios) laikančiosios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiais produktais, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę.

Rąstinių namų statybos principai

Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.

Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.

Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos.

Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinys statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.

Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis. Vidaus pertvaras rekomenduojama formuoti iš rąstų.

Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu.

Praktiniai rezultatai sako ką kita: su didele varža energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už teorinius skaičiavimų duomenis. Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros.

Kitas pavyzdys, nuteikiantis pasitikėti rąstine statyba - pridėkite ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos. Pajusite temperatūrų pokytį. Nustojus šildyti mūrinę patalpą, neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su šiltu oru verčia kondensuotis drėgmę. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje.

Rąstinių namų privalumai

• Sveika aplinka. Spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius.
• Natūrali oro drėgmė. Rąstiniai namai palaiko natūralų drėgmės balansą namo viduje. Jei patalpose padaugėja drėgmės, rąstų sienos ją sugeria. Patalpai pradžiūvus, medis drėgmę grąžina atgal. Rąstiniame name, skirtingai nei kitų tipų pastatuose, oras neišsausėja. Rąsto savybė akumuliuoti drėgmės perteklių ir jį atiduoti padeda palaikyti optimalią kambario temperatūrą.
• Elektrostatiškumas. Rąstinio namo patalpose ore nesklando dulkės. Elektrostatinės medžio savybės neleidžia patalpose kauptis statinei elektros energijai, dėl kurios ore ir sklando dulkės. Jei patalpose daug dulkių, jos gali sukelti alergiją.
• Ilgaamžiškumas. Medis yra ilgaamžė statybinė medžiaga. Teisingai suręstas ir prižiūrimas namas gali stovėti šimtmečius. Iki šiol Skandinavijoje ir Rusijoje stovi namai, kuriems jau yra 600-700 metų. Šiuolaikinėmis technologijomis pastatytas rąstinis namas tarnaus taip pat ilgai, jei tik bus tinkamai prižiūrimas.
• Garso izoliacinės savybės. Sausas medis yra geras garso izoliatorius. Dėl savo fizikinių savybių medis gerai sugeria garsą ir neleidžia jam sklisti aplinkoje. Todėl vidinės rąstinės pertvaros tarp kambarių užtikrina garso slopinimą.
• Priešgaisrinės savybės. Galbūt tai skamba keistai, bet pakankamai didelio skersmens rąstas yra labiau atsparus degumui, nei plieno konstrukcijos. Veikiant ugniai rąsto paviršius anglėja. Susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius, apsaugantis vidinius medienos sluoksnius nuo aukštos temperatūros, neleidžiantis į juos patekti deguoniui. Medinėms konstrukcijoms lemiamu užsidegimo veiksniu yra jų paviršiaus ploto santykis su tūriu. Šiluma mediena plinta apie 350-1300 kartų lėčiau, nei metaluose, o medžio anglyje - 5-6 kartus lėčiau nei medienoje.
• Ekologiškumas. Nūdienos energijos taupymo samprata aprėpia kur kas platesnę sritį už tiesiogines namo šildymo/ šaldymo/vėdinimo energijos sąnaudas. - ateityje, pasibaigus rąstinių namų eksploatacijai, jie nebus griaunami, kaip kitų statybinių medžiagų pastatai, o išmontuojami, panaudojant medieną kitiems tikslams.
• Šiluminės savybės. Medinės sienos pasižymi gera šilumos izoliacija. Sibire, kur žiemą šalčiai siekia -40 laipsnių C ir daugiau, nuo senų laikų žmonės gyvena rąstiniuose namuose pastatytuose iš 20-25 cm storio rąstų. Medinė siena iš 24-26 cm rasto saugo šilumą taip pat kaip 1,2 m storio plytų siena. Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto visoje patalpoje. Todėl rąstiniame name bus šilta net per didžiausius šalčius. Rąstinis namas pasižymi maža šilumos apykaita.

Rąstinių namų projektai

Jaukių, tradicinių gyvenamųjų ir poilsiui skirtų rastinių, medinių namų, kaimo sodybų projektai su terasomis ir mansarda. Šis medinis gyvenamasis namas skirtas 4-5 asmenų šeimai. Tai ekonomiškas, nebrangiai pastatomas namas, kuriame yra visos pačios reikalingiausios patalpos.

Rąstinio namo projektas „Žeimena“, tai vieno aukšto rąstinis namas su mansarda. Dvi didelės terasos supančios beveik visą namą. Namo projekte numatyta galimybė įrengti garažą dviem automobiliams.

Rąstinio namo projektas „Akmena“ - 2 aukštų šiuolaikiškas rąstinis namas su terasomis, balkonu ir garažu. Namo projekto privalumas, tai iš anksto numatyta galimybė name įsirengti pirtį. Rąstinis namas „Gilužis“, tai 2 aukštų rąstinis namas su terasa ir dviem dideliais balkonais. Yra stoginė skirta dviems automobiliams. Namas erdvus ir jaukus, taigi, jame puikiai jausis ir kiek...

Šio vieno aukšto medinio namo idėja - maksimaliai neutrali vizualinė įtaka į supančią aplinką. Pirmenybė teikiama aplinkiniam peizažui: pievoms, retiems medžiams. Šio gamtinio konteksto...

Rąstinio namo projektas „Tauragnas“, tai 1 aukšto su mansarda, rąstinis namas jaukiams ir komfprtabiliam poilsiui. Pirmame aukšte yra dvi didelės terasos, antrame aukšte balkonas. Stoginė dviems...

Rąstinio namo projektas „Asveja“, tai dviejų aukštų rąstinis namas su dvejomis terasomis ir stogine automobiliams. Jaukus ir nedidelis namas nedidelei šeimai, garantuojantis laisvės ir jaukumo...

Tai rąstinio, jaukaus ir erdvaus namo, „Kappa“ projektas. Projektas yra nemokamas, užsakius konstrukcijas mūsų įmonėje. Tokio tipo namelis tiks kaimo sodyboje ar poilsinėse teritorijose.

Rąstinio namo projektas „Lakaja“, tai 1 aukšto šiuolaikinis rąstinis namas su mansarda. Prie namo yra didelė terasa, stoginė dviems automobiliams. Tai talpus ir jaukus namas, puikiai tinkantis...

Atstatoma sodyba "Nemuno kilpų regioniniame parke", Birštono savivaldybėje. Ūkinis pastatas pritaikomas gyvenamajai funkcijai, panaudojama tradicinės etnografinės pirkios vidinė,"dviejų galų"...

Rąstiniai ir karkasiniai namai: palyginimas

Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu apie nuosavą būstą svarstančių žmonių tarpe, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.

Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rastinių namų variantai. Karkasiniai mediniai namai, dar žinomi kaip ypač ekonomiškas būsto variantas, dėl specifinės konstrukcijos užtikrina puikią šilumos izoliaciją, tokiu būdu ypač sumažinant mūriniam namui būdingus šilumos kaštus.

Maža to, karkasiniai namai atveria plačias interjero dizaino galimybes - projektuojant tokį namą galima palikti daugiau atvirų erdvių, didelius langus, priimti kitus unikalius interjero sprendimus naudojant įvairesnes apdailos medžiagas, o, galvojant apie ateitį, karkasinio namo pertvarkymas taip pat gerokai paprastesnis nei kitų tipų namų.

Karkasinio tipo namo dalys pagaminamos iš anksto ir montuojamos vos pristačius į numatytą namo vietą, todėl, statant tokio tipo namą, dažniausiai nereikia rūpintis statybų vietos apsauga, nes namas surenkamas per ypač trumpą laiką.

Unikalumu pasižymintys rąstiniai namai statomi remiantis tradicinėmis technologijomis, dažniausiai kiekvieno rąsto sujungimą gaminant patyrusio meistro rankomis. Nors projektuojant tokio tipo medinį namą atsiveria gerokai mažesnės interjero dizaino galimybės, rąstinio namo statyboms pasirinkus rankomis apdirbtus rąstus, jūsų namai išsiskirs unikaliu grožiu, išsaugant visa tai, ką kiekvienam medžiui davė pati gamta.

Statant medinį namą iš mašininiu būdu apdirbtų rastų, jo kaina tampa gerokai mažesnė, namo statybai naudojami tikslesnių formų rąstai, o automatizuota jų apdirbimo technologija leidžia pagaminti namus gerokai greičiau nei renkantis rankomis apdirbtus rąstus išvengiant rankų darbo metu pasitaikančių klaidų.

Priešingai nei daugybė statybinių medžiagų, dažnai naudojamų karkasinių namų statybose, statybose naudojamas rąstas natūraliai „kvėpuoja". Medienos ląstelėse vykstant nuolatinei oro apykaitai, rąstiniuose namuose išlieka pastovus deguonies balansas ir optimali oro drėgmė.

Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.

tags: #rastiniai #namai #rusijoje