Rąstinių namų sienos: storis ir rekomendacijos

Rąstiniai namai - tai būstai, kurių sienos suręstos iš horizontaliomis eilėmis sudėtų rąstų. Sienų sukirtimas - tai rąstų sudėjimas vienas ant kito. Kampuose rąstai vieni su kitais surišami sąsparomis - savotiškomis spynomis.

Sąspara tai pastato vainiko rąstų sunėrimo vieta. Priskaičiuojama apie 50 sąsparų tipų. Paprastai kiekvienas gamintojas turi savitą kampų sukirtimo technologiją. Viršutinis rąstas jungiamas su apatiniu rąstu priglundančia išilgine išdroža - per visą rąsto ilgį padaryta vientisa išdroža.

Viršutiniame rąste iškirsta išilginė išdroža savo forma atitinka apatinį rąstą. Tarpai tarp rąstų užpildomi izoliacinėmis medžiagomis. Tam gali būti naudojamos natūralios medžiagos - sąmanos, linų pluoštas, avies vilna arba dirbtinės medžiagos (akmens vata, sintetinės medžiagos ir kt.).

Rąstų namai pagal pagaminimo būdą skirstomi į 3 pagrindinius tipus:

• Rankų darbo rąstiniai namai;
• Mašininio apdirbimo rąstiniai namai (tekintų arba frezuotų rąstų namai);
• Klijuotų rąstų namai.

Rąstų profilis dažiausiai būna apvalus arba įvairių stačiakampio formų.

Rąstinių namų tipai

Rąstinių namų tipai skirstomi pagal sienų konstrukciją ir rąstų apdirbimo būdą. Pagrindiniai tipai yra:

• Horizontaliai suguldyti rąstai su įvairių tipų spynomis (tradicinė, kanadietiška, norvegiška, trapecinė ir kt.).
• Klijuoto tašo sienojai.
• Staklėmis apdirbti rąstai.
• Stulpinės konstrukcijos, kai sienos formuojamos iš vertikalių statramsčių su horizontaliomis sijomis.

Rąstai gali būti apdirbami rankiniu būdu arba staklėmis, suteikiant jiems apvalią, kvadratinę, stačiakampę ar kitą formą. Kiekvienas tipas ir jungimo būdas suteikia pastatui unikalių savybių, kurias reikėtų rinktis pagal pageidaujamą stilių, funkcionalumą ir techninius reikalavimus.

Rankų darbo rąstiniai namai

Rankomis apdirbtų rąstų, rąstinio namo sienos suręstos iš natūralių, rankiniu būdu apdorotų rąstų. Tokio rąsto privalumas yra tai, kad net po apdirbimo jis nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra apdirbamas atskirai. Namo sienos renčiamos montuojant horizontalius rąstų vainikus vieną ant kito.

Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skermens, tai viršutinio rąsto išilginė išdroža padaroma tokia, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu. Kadangi rąstai nėra kalibruojami tai tokio namo siena sudaryta iš skirtingo skersmens rąstų. Rąstai gali būti apvalus (naturalūs) arba stačiakampio profilio.

Stačiakampio profilio rąstai pirmiausiai apipjaunami iš dviejų pusių, kad sienos būtų vienodo storio ir tada rankiniu būdu suneriami.

Mašininio apdirbimo rąstiniai namai

Mašininio apdirbimo rąstinių namų sienos daromos iš vienodų, mechaniškai apdirbtų rąstų. Rąstai yra ištekinami ir gaunami apvalūs (cilindruoti) rąstai, arba frezuojami ir gaunamos įvairios stačiakampio profilio formos. Mašininio apdirbimo rąstai turi matematiškai tikslias formas. Statybos metu tarp rąstų dedamos izoliacinės medžiagos. Mašininio apdirbimo apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio.

Klijuotų rąstų namai

Jeigu rankų darbo rąstiniai namai jau yra statomi šimtmečius, tai klijuotų rąstų namų gamyba yra palyginti nauja technologija. Rąstai tokiems namams yra suklijuojami iš medienos tašų ir toliau mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai.

Rąstinių namų privalumai

Rąstinių namų privalumai apima jų ekologiškumą, sveiką gyvenamąją aplinką ir energinį efektyvumą. Natūrali mediena yra draugiška aplinkai ir žmogaus sveikatai, ypač spygliuočių mediena, kuri užtikrina geresnį oro kokybę ir mažina kvėpavimo takų problemų riziką.

Mediena „kvėpuoja“, reguliuodama oro drėgmę ir palaikydama optimalų mikroklimatą, taip apsaugant nuo pelėsio ir grybelių atsiradimo. Rąstinės sienos geriau kaupia ir tolygiai paskirsto šilumą, o pastatai nereikalauja sudėtingų apdailos darbų. Be to, rąstinių namų architektūra harmoningai dera su gamta, o tinkamai pastatyti jie gali išlikti ilgaamžiai - stovėti daugiau nei šimtą metų.

Žvelgiant iš techninės perspektyvos, vienas pagrindinių privalumų statant rąstinį namą - ypač gera savaiminė jo izoliacija ir oro cirkuliacija. Tai reiškia, jog šio tipo namą apšiltinę papildomai, jį ne tik galėsite naudoti visus metus, bet ir džiaugsitės ypač mažomis eksploatavimo išlaidomis. Pasirinkus kokybišką medieną, puiki jos izoliacija šilumą išlaikys gerokai ilgiau nei ekonominis medžiagų variantas.

Nors egzistuoja daugybė argumentų, kurie skatina rinktis gamtai draugiškesnį, rąstinį būstą, medinių namą gamintojų teigimu, vienu svarbiausių tokio namo privalumų galime laikyti jo teigiamą įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei. Ne mažesnį privalumą tokiam namui suteikia ir medienos kuriama natūrali, gamtai artima atmosfera.

Namus kuriame iš medienos - vienos ekologiškiausių statybinių medžiagų, todėl stengiamės užtikrinti ir maksimaliai gamtai draugišką gamybos procesą.

Nesunku suprasti, jog būsto statyboms rinkdamiesi atsinaujinančius gamtos išteklius, visų pirma, prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo - nuodingų dalelių patekimo į aplinką statybinių medžiagų, tokių kaip blokeliai ar mūras, gamybos metu.

Tiesa, renkantis medieną savo rąstinio namo statyboms, taip pat svarbu pasidomėti, iš kur atkeliauja medis, kurį perkate (ne visi tiekėjai rūpinasi, kad statybų reikmėms iškirsti miškai būtų atsodinami). Ne mažiau dėmesio nei į medieną, reikėtų atkreipti ir į medžiagas, kurios bus naudojamos jūsų stogo įrengimui ar būsimų, medinio namo sienų apsaugai nuo išorės veiksnių.

Neretai kenksmingos medžiagos naudojamos ir medienos apdorojimui, tokiu būdu nesąmoningai sumažinant medinio namo draugiškumą gamtai. Nors pats statybų procesas neturi didelės įtakos gyvenimo kokybei, statant rąstinį namą aplinka taip pat yra paveikiama gerokai mažiau, nei užsiimant kitų tipų namų statybomis.

Rąstinių namų projektavimas

Rąstinių namų projektavimas yra specifinis procesas, reikalaujantis patirties ir išmanymo apie tokių pastatų konstrukcijas. Svarbu rinktis architektus ir konstruktorius, kurie yra projektavę rąstinius namus ir dalyvavę jų statybos procesuose.

Jei kreipsitės į Rąstinių namų gamintojų asociaciją, galite būti tikri, kad jūsų pasirinktas ar užsakytas projektas bus atliktas profesionaliai, laikantis visų standartų. Dėl individualaus ar kataloge esančio projekto galite kreiptis tiesiogiai į asociaciją el.

Taip, rąstinį namą galima visiškai pritaikyti gyvenimui, atsižvelgiant į šiuolaikinius komforto ir energinio efektyvumo reikalavimus. Rąstiniuose namuose užtikrinama sveika gyvenamoji aplinka dėl natūralios medienos savybių, kurios reguliuoja drėgmę, užtikrina nuolatinę oro apykaitą ir natūralų „kvėpavimą“.

Tinkamai suplanuotos inžinerinės sistemos, tokios kaip šildymo, vandens tiekimo ir ventiliacijos, leidžia pritaikyti rąstinius namus tiek gyvenimui vasarą, tiek šaltuoju metų laiku. Be to, šiuolaikinės izoliacinės medžiagos ir sandarinimo technologijos leidžia išlaikyti šilumą, sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti pastato ilgaamžiškumą. Tinkamas interjero įrengimas bei modernių sistemų integracija leidžia rąstinius namus pritaikyti tiek šiuolaikiniam gyvenimui, tiek unikaliam, natūraliam būstui kurti.

Rąstinio namo priežiūra

Rąstinio namo priežiūra reikalauja nuolatinio dėmesio, siekiant išsaugoti jo natūralų grožį, funkcionalumą ir ilgaamžiškumą. Svarbiausia - tinkama apsauga nuo drėgmės ir saulės spindulių poveikio.

Rekomenduojama reguliariai tikrinti namo išorinę apdailą ir, prireikus, atnaujinti medienos apsaugines dangas, tokias kaip impregnantai, dažai ar alyvos. Taip pat būtina užtikrinti, kad lietaus nuvedimo sistemos veiktų efektyviai, kad vanduo nepatektų ant sienų ar pamato.

Periodiškai reikėtų apžiūrėti rąstų sujungimus ir sandarinimo medžiagas - jos turi būti nepažeistos ir sandarios. Vidaus priežiūra apima tinkamą drėgmės ir temperatūros palaikymą, siekiant užkirsti kelią pelėsiui ar medienos deformacijoms.

Be to, rekomenduojama kas keletą metų atlikti išsamesnį techninį patikrinimą, įtraukiant specialistus, kad būtų užtikrinta rąstų būklė ir išvengta galimų pažeidimų. Sisteminga priežiūra ne tik pailgins rąstinio namo tarnavimo laiką, bet ir užtikrins jo estetinį patrauklumą.

Kaip tinkamai izoliuoti rąstinį namą?

Tinkamas rąstinio namo izoliavimas yra būtinas, siekiant užtikrinti efektyvų energijos vartojimą ir komfortišką gyvenamąją aplinką. Pirmiausia, būtina pasirūpinti kokybišku rąstų sujungimų sandarinimu.

Naudojamos natūralios ar sintetinės izoliacinės medžiagos, tokios kaip kanapė, linas, vilna ar modernios tarpinės, kurios dedamos tarp rąstų. Rąstiniame name būtina užtikrinti tinkamą langų ir durų izoliaciją - rekomenduojama naudoti šilumą taupančius stiklo paketus ir sandarias duris. Grindų ir stogo izoliacija taip pat yra itin svarbi.

Ventiliacija yra dar vienas svarbus aspektas - tinkamas oro judėjimas padeda išlaikyti optimalų drėgmės balansą, išvengti pelėsio ir užtikrinti medienos ilgaamžiškumą.

Vis dėlto kaip apšiltinti rąstinį namą yra viena didžiausių dilemų. Ar šiltinti iš vidaus, ar iš išorės? Kokias medžiagas pasirinkti? Vis dar pasigirsta nuomonių, kad rąstinis namas jau savaime yra šiltas ir papildomo apšiltinimo jam nereikia. Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų.

Egzistuoja įvairios nuomonės dėl to, kuris būdas geresnis. Nerekomenduojama šiltinti namo iš išorės, nes taip šis praranda savo estetinį išvaizdą. Kita vertus, rąstinio namo šiltinimas iš vidaus atims šiek tiek erdvės ir jaukumo.

Kaip jau minėjome, rąstinių namų šilumos varža yra maža, tad pagrindinis tikslas yra ją padidinti.

Kokias medžiagas pasirinkti?

Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę. Ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, kadangi ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją.

Norint apšiltinti namą ekovata jums reikalinga profesionalų pagalba, kadangi tai daug kruopštumo, žinių ir specialios įrangos reikalaujanti užduotis. Kvalifikuoti specialistai paruoš vertikalų karkasą atsižvelgdami į reikiamą termoizoliacinio sluoksnio storį. Įprastai tam naudojami mediniai tašai. Tuomet ekovata užpildomi visi plyšiai ir tarpai, kol siena yra visiškai lygi, padengta vientisu besiūlės šilumos izoliacijos sluoksniu. Po to, būtina palaukti, kol ekovata nudžius.

Rąstinio namo šiltinimui akmens vatos rinktis nerekomenduojama. Šią izoliacinę medžiagą sunku padengti ant nelygių paviršių, o kaip žinia rąstinio namo sienos yra banguotos. Taip pat akmens vata linkusi sugerti drėgmę, dėl kurios gali lengvai prarasti savo termoizoliacines savybes. Kad to išvengtumėte, apšiltinant rąstinį namą akmens vata reikėtų įrengti garo izoliacinę plėvelę, kuri apsaugotų nuo drėgmės patekimo į termoizoliacinį sluoksnį. Visgi garo izoliacija neleistų rąstinėms sienoms kvėpuoti, t.y. Dėl panašių priežasčių nerekomenduojama apšiltinti rąstinio namo ir putų polistirolu.

Rąstinio namo apšiltinimo etapai:

1. Namo apžiūra. Ekspertų konsultacija.
2. Konstrukcijų paruošimas.
3. Šilumos izoliacijos montavimas:
   • Pirmiausia, išdėstant tašus montuojamas medinis karkasas.
   • Apšiltinimo medžiaga pilnai užpildomi tarpai tarp tašų.
   • Izoliacinis sluoksnis turi priglusti prie vidinių karkaso dalių ir būti vienodo storio visame plote.
4. Garo izoliacinės plėvelės montavimas.
5. Dedama apdaila.

Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo.

Taip pat svarbu skirti dėmesio ne tik sienoms, bet ir grindims. Šaltos grindys gan dažnas reiškinys mediniuose namuose, todėl reikėtų apšiltinti ir jas. Tam patartina rinktis specialias medinėms grindims pritaikytas šiltinimo medžiagas.

Šiltas oras kyla į viršų, todėl būtent stogas neretai tampa ta vieta, pro kurią oras išeina ir susidaro šalčio tiltai. Norint to išvengti, būtina stogą užsandarinti, t.y. įrengti stogo apšiltinimą. Šioje vietoje nepatartina taupyti, todėl verta investuoti į kokybišką stogo šilumos izoliaciją bei patikėti šią užduotį profesionalams. Jei turite nenaudojamą palėpę, galima šiltinti perdangą, o ne patį stogą.

Reikia nepamiršti, kad šilumos užsilaikymui patalpose įtaką daro ne tik sienos, lubos ir stogas, bet ir durys bei langai, taip pat ir stoglangiai. Visgi ši problema neturėtų atsirasti, jei sumontuoti plastikiniai langai ir šarvuotos durys. Kartais siekiant išlaikyti rąstinių namų autentiškumą įrengiami kitokie langai ir durys, pavyzdžiui, mediniai.

Rąstinio namo apšiltinimo kaina priklauso nuo pasirinktų šiltinimo medžiagų, konstrukcijos sudėtingumo, darbo sąnaudų. Nerekomenduojama apšiltinimo darbų atlikti patiems, kadangi ši užduotis reikalauja specialių žinių ir kruopštumo.

Ar reikalingas statybos leidimas rąstiniui namui?

Lietuvoje statybos leidimas rąstiniam namui priklauso nuo namo dydžio, vietos ir naudojimo paskirties. Pagal galiojančius statybos įstatymus, jei rąstinis namas atitinka tam tikras reikalavimų ribas, pavyzdžiui, yra mažesnis nei 80 kvadratinių metrų ir skirtas laikiniems gyvenimui, gali būti pastatytas be statybos leidimo. Jei rąstinis namas viršija šią ribą arba yra statomas gyvenamajam naudojimui, reikalingas oficialus statybos leidimas. Tokiu atveju turi būti parengtas ir suderintas statybos projektas, atitinkantis visus techninius, aplinkosauginius ir saugos reikalavimus.

Kaip apšildyti rąstinį namą?

Apšildyti rąstinį namą yra svarbus žingsnis, norint užtikrinti komfortą ir efektyvumą gyvenant jame. Rąstinės sienos pasižymi geromis šilumos izoliacijos savybėmis, tačiau papildomi šildymo sprendimai gali padėti pasiekti dar didesnį energijos efektyvumą.

• Klasikinis šildymas - krosnys ir židiniai: Rąstiniame name tradiciškai naudojamos krosnys, židiniai arba šildytuvai, kurie suteikia šilumą per ugnį. Tokie šildymo sprendimai ne tik sušildo namus, bet ir sukuria jaukią atmosferą.
• Elektros šildymas: Elektriniai radiatoriai, konvekciniai šildytuvai ar grindinis šildymas - tai paprasti ir veiksmingi šildymo sprendimai, kurie užtikrina šilumą visose patalpose.
• Saulės energija: Saulės kolektoriai arba saulės elektrinės - ekologiškas ir ilgalaikis sprendimas, leidžiantis sumažinti energijos sąnaudas.
• Ventiliuojamas oro šildymas: Naudojant ventiliuojamą oro šildymo sistemą, šiltas oras paskirstomas po namą.
• Šilumos siurbliai: Oro-vandens arba geoterminiai šilumos siurbliai yra modernūs ir efektyvūs šildymo sprendimai, kurie naudoja gamtos energiją.
• Papildoma izoliacija: Jei rąstinio namo šilumos išlaikymo savybės yra nepakankamos, galima apšiltinti sienas ar stogą.

Kiek laiko tarnauja rąstinis namas?

Rąstinis namas, tinkamai prižiūrimas ir pastatytas pagal visus reikalavimus, gali tarnauti šimtus metų.

• Medžiagos kokybė: Aukštos kokybės rąstai, ypač apdoroti ir pasirinkti pagal vietos klimato sąlygas, gali ilgai išlaikyti savo tvirtumą ir atsparumą įvairiems aplinkos veiksniams.
• Priežiūra: Reguliari rąstinio namo priežiūra, tokia kaip medienos apsauga nuo drėgmės, pelėsio, vabzdžių ar kitų kenkėjų, padeda užtikrinti jo ilgaamžiškumą.
• Klimato sąlygos: Rąstinio namo ilgaamžiškumą gali paveikti ir vietos klimatas.

Ar rąstinis namas šiltas žiemą?

Rąstai, ypač spygliuočių mediena, turi natūralią šilumos izoliacijos savybę. Mediena gerai sulaiko šilumą ir užtikrina pastato viduje šiltą mikroklimatą. Rąstinio namo sienų storis ir tinkamas sujungimų bei sandarinimo būdas lemia, kiek šiltas bus namas. Šiltesniam mikroklimatui reikalingos storos sienos, kurios geriau sulaiko šilumą.

Nors rąstiniai namai turi geras natūralias izoliacines savybes, papildoma izoliacija, pavyzdžiui, šiluminė izoliacija tarp rąstų, gali pagerinti šilumos išlaikymą. Jei rąstinis namas turi efektyvų šildymo sistemą (pvz., židinį, kietąjį kurą, ar centralizuotą šildymą), jis gali pasiekti komfortišką temperatūrą net per šaltą žiemą.

Norint išlaikyti šiltą ir sveiką aplinką, labai svarbu užtikrinti tinkamą vėdinimą, kad oras būtų sausas ir neperšaltų.

Apibendrinant, rąstinis namas žiemos metu gali būti labai šiltas, jei jis tinkamai pastatytas ir prižiūrimas. Daugelis besirenkančių rąstinius namus vertina gamtos artumą, ekologiją ir jaukumą. Iš tikrųjų, rąstai labiau nei bet kuri kita statybinė medžiaga leidžia pasijusti arčiau gamtos.

Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos sąnaudas, pagerina gyvenimo komfortą ir užtikrina namo ilgaamžiškumą.

Rąstinio namo sienos storis: rekomendacijos

Rąstinio namo R vertė (šiluminė varža) yra lygi 1.5-2, tuo tarpu šiuolaikinių išorinių sienų konstrukcijoms keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 5 šiluminę varžą. Apšiltinus rąstinį namą galėsite mėgautis geresne akustika, kadangi sumažės triukšmas iš išorės. Apšiltinus vasarnamį jame ne tik bus maloniau leisti laiką dėl padidėjusio sandarumo, bet taip pat jis mažiau įšals žiemos laikotarpiu.

Statomo namo rąsto storio pasirinkimas priklauso nuo konstrukcijos dydžio, architektūrinių ir projektinių sprendimų, bei norimo estetinio vaizdo. Jei namas nedidelis, tinka 68 mm ar 90 mm storio rąstas, tačiau jei norima statyti didesnį namą, kuris turėtų tikro rąstinio namo išvaizdą, tada galima naudoti ir storesnį rąstą, tokiu atveju galime pasiūlyti 120, 160 mm storio rastus.

Ar reikalingas apšiltinimas priklausytų nuo namelio paskirties ir poreikio. Jei namas yra vasarnamio tipo, apšiltinti nebūtina, bet jei jame būtų gyvenama ir kitais metų laikais, tuomet 200 mm storio rastų namą reiktų apšiltinti. Jei norite pasiekti rąstinio namo varžą - 5, tai namą teks apšiltinti.

Tačiau iš praktikos žinoma, kad pakanka stačiakampių 20 cm storio rąstų. Rąstinis namas niekada nebus „termosas“, jis gyvas, kvėpuojantis su geru mikroklimatu.

Techniškai skaičiuojant 22 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 2. Tai neatitinka STR reikalavimų taikomų gyvenamiesiems namams, todėl namą reikėtų papildomai šiltinti. Išimtys taikomos vasarnamiams, kuriuose negyvenama ištisus metus ir namams iki 80 m2, juos galima statyti be papildomo apšiltinimo.

Pagal STR reikalavimus reikia statyti mažiausiai iš 20 cm storio rąstų. Toks rąstų storis geriausiai tinka vasarnamiui statyti.

Statant sodybą, kaimo verslo pastatus, vasarnamius - nėra griežtų nuostatatų laikytis šilumines varžos reikalavimų. Praktikoje priimta statytis gyvenamuosius namus renčiant 20/22 cm storio sienas, pirtis - 16/18 cm.

20 cm storio sienų šiluminė varža 1,87, tačiau medinis namas labai gerai akumuliuoja šiluma ir 20 cm storio sienos ptaktiškai atitinka mūrą, kurio varža 2 ar 3 kartus didesnė, nes medinis namas daug greičiau prišila ir lėtai atšąla.

Pagal STR reikalavimus sienos varža turi būti ne mažiau 5 m2K/W. Vien tik rąstų siena niekada nepasieks tokios varžos, nes 20 cm rąstas nesiekia net 2 m2K/W šiluminės varžos.

Rąstinių namų standartų šiuo metu Lietuvoje nėra įteisinta valstybiniu lygiu, o rąstinių namų gamintojų asociacijos pastangos tai padaryti kol kas nedavė rezultatų. Asociacija parengė vidinius techninius reikalavimus ir taisykles, kurios užtikrina kokybišką projektavimą bei statybą, tačiau jos galioja tik asocijuotiems nariams. Šiuo metu rąstinių namų projektams taikomi bendrieji statybos techniniai reglamentai ir kiti medinių konstrukcijų standartai, kurie nėra pritaikyti specifiniams šių pastatų poreikiams.

Nepaisant to, asociacija, siekdama išvengti interpretacijų ir užtikrinti kokybę, konsultuoja narius, tikrina projektus ir rengia taisykles, kurios turėtų tapti reglamentu.

tags: #rastiniai #namai #sienos #storis