Rąstiniai Pasyvūs Namai: Tradicija ir Modernumas Statyboje Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas atgimęs susidomėjimas rąstinių namų projektavimu ir statyba. Vis dažniau žmonės renkasi investuoti į įvairios paskirties rąstinius pastatus - nuo paprastų pirčių ir gyvenamųjų namų iki sudėtingų poilsio kompleksų, pavyzdžiui, viešbučių ar restoranų.

Šio tipo architektūros populiarumo priežastys siejamos su senąja lietuviškąja (kaimo) architektūra. Iki pat XX a. vidurio Lietuvoje dominavo medinė, o tiksliau - rąstinė, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų architektūra. Iki šių dienų išliko senųjų Lietuvos kaimų, vienkieminių sodybų ir miestų gyvenamųjų namų kvartalų, kuriuose vyravo medinė rąstinė architektūra.

Atsiradus naujoms statybinėms medžiagoms ir technologijoms, rąstinė architektūra buvo primiršta. Geriausiu atveju ji buvo naudojama statant nedideles pirteles gamtoje, tačiau ir tada dažniau buvo renkamasi karkasinė medinė architektūra. Šiuo metu, kai pasirinkimas yra itin platus, vis labiau pastebimas poreikis investuoti į nedidelius ir sąlyginai nebrangius rąstinius namus.

Rąstinių Namų Tipai Pagal Paskirtį

Pagal paskirtį, rąstiniai namai skirstomi į du tipus:

• Gyvenamieji namai - skirti nuolatiniam gyvenimui.
• Sodybos - skirtos poilsiui.

Gyvenamieji namai dažniausiai projektuojami gyvenamuosiuose kvartaluose, kur rąstinis namas turi įsilieti tarp mūrinių pastatų. Sodybos dažniausiai būna apsuptos gamtos, prie ežero ar miško. Todėl, renkantis rąstinio namo tipą, svarbu atsižvelgti į aplinkos kontekstą.

Architektūriniai Sprendimai

Kai rąstinis namas statomas jau suformuotame gyvenamųjų namų kvartale, rekomenduojama, kad jis būtų iš stačiakampės medienos, kad kuo mažiau išsiskirtų iš bendros aplinkos. Tačiau galima drąsiai eksperimentuoti su stogo konstrukcija, šiuo atveju geriausiai tiktų čerpinis stogas. Sodybos tipo namui labiau tiktų etnografinės trobos prototipas. Tokiu atveju labiau tiktų skiedrinis, nendrinis arba molinių čerpių stogas. Reikėtų nepamiršti išorinio papuošimo - langinės, durų ir langų apvadai, durų raštas ir t.t.

Rąstinio namo medžiagos, konstrukciniai sprendimai ir bendra architektūrine išvaizda diktuoja aplinką, kurioje jis turėtų stovėti. Tai užmiestis, gamtos prieglobstis prie upės, ežero ar miško. Rąstiniai namai retai statomi miestuose, išskyrus atvejus, kai norima sukurti ar atkurti liaudišką architektūrinę atrakciją miestiečiams ir turistams, pavyzdžiui, viešojo maitinimo įstaigas ar visuomeninės paskirties pastatus. Iš esmės rąstinis namas per amžius buvo tradicinis lietuviško kaimo gyvenamasis namas, kurio statybai buvo naudojamos vietinės statybinės žaliavos (medis, šiaudai, molis ir kt.).

Statantys rąstinius namus jau suformuotuose užmiesčio gyvenamųjų namų kvartaluose, kur gali vyrauti įvairi pastatų architektūrinė stilistika, turėtų pasirūpinti savo sklypo apželdinimu ir sutvarkymu, kad toks namas gražiai derėtų ir neiškristų iš bendro architektūrinio kraštovaizdžio. Rąstiniai namai ypač mėgsta gamtos kaimynystę, todėl visada reikia tai įvertinti.

Rąstinių Namų Architektūra

Turint gerai paruoštą ir apdirbtą medieną (rąstus) ir reikiamus įgūdžius statybinių technologijų srityje, galima įgyvendinti beveik bet kokį racionalų užsakymą ar pageidavimą. Lietuvoje šiuo metu populiarūs 1-2 aukštų su mansarda rąstiniai įvairios paskirties pastatai. Statant rąstinį pastatą paprastai viskas suvedama į tradicines architektūrines formas: dvišlaitis stogas, stačiakampė ar daugiakampė išplanavimo schema. Dažniausiai pats rąstinis namas padiktuoja tam tikrus architektūrinius-konstrukcinius sprendimus.

Galima ieškoti ir šiuolaikiškesnių pastato formų, suteikiant jam neįprastą stogo konstrukciją, įvedant daugiau „atvirų“ stiklo sienų, keičiant į nestandartinį išplanavimą, ar derinant įvairių (skirtingų) statybinių medžiagų konstruktyvinius sprendimus. Bet tai nėra labai populiarūs sprendimai norinčiųjų statytis rąstinį namą žmonių tarpe. Paprastai tokio namo statytojas yra kiek konservatyvus senų (laiko patikrintų) ir nekintančių tradicinių vertybių vertintojas ir puoselėtojas. Tad dažniausiai šių dienų žmonės renkasi tradicinius rąstinius namus su tam tikra jau nusistovėjusia planine ir architektūrine išraiška.

Šiuo metu Lietuvoje dar nėra susiformavusios vientisos rąstinių namų stilistikos. Yra statomi skandinaviško, kanadietiško, amerikietiško ir rusiško tipo rąstiniai pastatai. Kiekvienas šių architektūrinių tipų turi tam tikrų savitumų. Tačiau juos visus vienija ta pati statybinė medžiaga - rąsto panaudojimas ir panašių statybinių technologijų taikymas. Lietuviškas architektūrinis šiuolaikinio rąstinio namo archetipas dar nėra susiformavęs.

Tad suteikti rąstiniam pastatui daugiau šiuolaikiškumo galima įvairiomis architektūrinėmis formomis išeinant iš įprasto stačiakampio plano ir iš tradicinio taisyklingo dvišlaičio stogo. Tam galima panaudoti didesnį tūrių skaidymą fasaduose, didesnių sienos plotų įstiklinimą, kas suteiktų pastatui daugiau šiuolaikiškumo ir tam tikro lengvumo. Galima naudoti sudėtingesnes stogo formas ir tūrinius stoglangius.

Paprastai prie gyvo ir natūralaus rąsto labiausiai dera tokios pat natūralios kilmės statybinės medžiagos kaip akmuo, medis ar molis. Vienas pagrindinių rąstinio pastato architektūrinės išraiškos formavimo elementų yra pats rąstas. Tas pats medienos rąstas, tik skirtingai apdirbtas, labai gali pakeisti pastato išvaizdą. Būtent pasirinktas rąsto tipas dažnai ir duoda bendrą toną visam pastatui. Tam galima panaudoti apvalios formos, apdirbtos (apipjautos) medienos rąstus arba klijuotos medienos rąstų profilius.

Namo fasadui labiausiai tinka natūralios medžiagos: akmuo, medis, plytos (cokoliai, terasos, sienos). Stogo danga taip pat geriausiai atrodo iš natūralių medžiagų, tokių kaip šiaudinė, gontinė arba įvairios čerpių dangos. O kiek šiuolaikiškas ar tradicinis atrodys būsimasis rąstinis pastatas, priklausys tik nuo užsakovo norų ir architekto drąsos bei išmonės. Projektuojant rąstinį namą labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokioje aplinkoje jis stovės. Taip pat didelę reikšmę tolesniame projektavime turi ir namo paskirtis.

Rąstinių Namų Interjeras

Statant rąstinį namą, dažnai iš karto išsisprendžia ir interjero apdailos klausimas, nes rąstai iš karto naudojami kaip vidaus ir išorės apdailos medžiaga ir nereikia papildomai investuoti į kitas apdailines medžiagas. Tačiau tada rąstinis namas praranda savo savitumą ir prigimtį. Paprastai statantieji rąstinius pastatus būtent akcentuoja natūralios medienos privalumus interjere, jos skleidžiamą šilumą ir jaukumą.

Todėl labai retais atvejais rąstinio pastato visas vidus išklojamas šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis, kurios yra būdingos moderniems pastatams. Tokios medžiagos gali būti naudojamos tik tam tikrose patalpose ar funkcinėse zonose, pvz. virtuvėje, vonios kambaryje, sandėliuke ir pan. Apdailos medžiagas, kurios derėtų rąstiniame pastate, taip pat reikia rinktis iš natūralių medžiagų paletės (akmuo, medis, plytos, molis).

Pagrindiniais rąstinių pastatų vidaus interjero akcentais yra židiniai ir laiptai. Paprastai židinys ir būna ta centrinė ašis, apie kurią sukasi visas gyvenimas. Tad į juos neretai sudedama visa statytojo, architekto ar dizainerio išmonė ir fantazija. Šiais laikais židinius galima pastatyti iš bet kokios apdailos medžiagos, įvairių formų ir dydžių. Viską apsprendžia tik pasirinkto židinio modelio racionalumas ir praktiškas pritaikymas interjere. Laiptai (jei jie būna kaip vienas iš vidaus akcentų), paprastai daromi mediniai su pačių įvairiausių formų ir medžiagų porankiais ir turėklais.

Jei ieškoma originalaus laiptų sprendimo, galima juos projektuoti ir iš metalo ar stiklo. Viskas priklausys tik nuo to, kaip galutinis rezultatas žiūrėsis bendroje vidaus aplinkoje, koks bus medžiagų ir formų santykis su aplinkui interjere esančiais objektais. Apstatyti jau paruoštas gyventi erdves taip pat reikia tam tikros išmonės. Dažnai sprendimą, kokius baldus ar šviestuvus pirkti, padiktuoja pats namas, jo funkcija ir paskirtis.

Galima pasikliauti ir savo intuicija bei skoniu arba kreiptis į dizainerį ar architektą, kurie pateiks profesionalių ir praktiškų vidaus apstatymo ir įrengimo sprendimų. Rąstinio namo interjerai taip pat gali būti 2 tipų:

• Interjeras nuolatiniam gyvenimui
• Interjeras, skirtas poilsiui

Pirmuoju atveju siūloma šiltinti sienas (tai geriau daryti iš vidaus). Jeigu namo interjere yra naudojamas gipso kartonas, tai faktiškai nebėra skirtumo tarp rąstinio ir mūrinio namo įrengimo požiūriu. Tokį namą būtų galima pagyvinti paliekant atvirą laikančią lubų rąstinę konstrukciją. Projektuojant poilsiui skirto namo interjerą būtų puiku, jei išorės architektūra sutaptų su vidaus detalėmis, t.y. būtų paliekamos tiek išorinės, tiek vidinės rąstinės sienos.

Dirbant prie tokio interjero dažnai susiduriama su problemomis, kurias reikia iš anksto numatyti. Pavyzdžiui, elektros instaliacija, nes per medį atvirai pravesti laidai grožio tikrai nesuteikia. Taip pat reikia paslėpti ir rozetes bei jungiklius. Projektuojant lubų apšvietimą, laidus reikėtų privesti per palėpės grindų konstrukciją. Darant pirmo aukšto grindis, praktiškiausia naudoti keramines arba akmens masės plyteles, nes būnant gamtoje į vidų prisineša smėlio ar žvyro. Taigi, dažytos arba lakuotos medinės grindys nerekomenduojamos. Tokio tipo grindis geriau naudoti palėpėje arba antrame aukšte, t.y. ten, kur projektuojami poilsio ir miegamieji kambariai.

Kaip jau buvo minėta, rąstinio namo interjere svarbiausių vaidmenį vaidina židinys. Jis turėtų būti viso rąstinio namo akcentas. Židinys yra projektuojamas individualiai. Galima būtų pastatyti tokios konstrukcijos, kuris būtų naudojamas kepti mėsai, ar bulvėms, kai už lango žvarbus oras. Židiniui geriausia naudoti tikras natūralias gamtines medžiagas. Tai akmuo, medis, klinkerio plytos, baltų kalkių dažytas tinkas.

Taip pat svarbu nepamiršti laiptų ir jų elementų. Rąstiniam namui labiau tiktų medinių konstrukcijų arba betoniniai, apklijuoti keraminėmis pakopinėmis plytelėmis, laiptai. Visada atsiras vietų, kur reikės paklijuoti sienas keraminėmis plytelėmis - tai dušo ir tualetų patalpos. Projektuojant rąstinį namą, reikia jausti labai glaudų ryšį tarp išorės architektūrinių ir konstrukcinių elementų, kurie gali ir netgi turi dominuoti interjere, kaip grožio detalės.

Pasyvus Rąstinis Namas Vilniuje

Vilniaus mieste, Antakalnio rajone, gražiame pušyne auga išskirtinis rąstinis pasyvus namas, kuriam taikoma unikali klijuoto medžio ir ekstrudinio polistirolo technologija. Šio namo statybai naudojami balkiai, kurių storis yra 44 cm. Tokio storio sienos su vidurine ekstrudinio polistirolo dalimi, užtikrina itin aukštą šiluminę varžą bei palengvina statybą, atsisakant išorinių ar vidinių šiltinimo medžiagų. Iki pačių statybų pabaigos liko vos keletą mėnesių, mat vidinėje namo dalyje jau yra pravedžioti visi inžineriniai tinklai.

Rąstinio Namo Statybos Eiga

Pirmiausia, išsirenkate projektą arba architektų pagalba ruošiate individualų ir tvarkotės visą reikalingą dokumentaciją. Projektuojant reikia vengti ilgesnių nei 6 m sienojų, nes standartiškai rastai ruošiami 6 m ilgio ir veliau gali tekti rąstus jungti plokštumoje. O tai estetiškai gadina rąstinės sienos grožį. Reikia turėti omenyje, kad dūmtraukiai turi būti montuojami taip, kad išlaikytų gaisrininkų reikalaujamą saugų atstumą iki medinių elementų.

Pagrindiniai etapai:

1. Sienojų impregnavimas.
2. Pasirenkant gamintoją, patartina gauti rekomendacijas iš pažįstamų ar aplinkinių, nuvažiuoti į vietą, apžiūrėti gamybą ir paprašyti parodyti jau pastatytus objektus.
3. Svarbu, kad rąstinis namas būtų gaminamas ir surenkamas uždarose patalpose.
4. Surinktas namas (“dėžutė”) išrenkamas ir pastatomas statybos vietoje.

Patariama rinktis gamintoją, įsidiegųsį Rąstinių namų gamintojų asociacijos parengtą standartą „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“. Reikia atkreipti dėmesį, ar rangovas gamina vien tik rąstinę dalį, ar siūlo ir kitas paslaugas. Geriausia, kai vienose rankose yra projektavimas, pamatų įrengimas, rąstinė dalis ir stogas. Kilus problemai gali būti sunku išsireikalauti klaidų ar defektų ištaisymo. Kalbant apie statybinę medieną, reikia paminėti, kad rąstinių namų statybai tinka tik rinktiniai pirmo kamieno pušies rąstai, kurių storis prasideda nuo 28 cm plongalyje.

Prieš pradėdami montuoti naują rąstinį namą, montuotojai iš visų pirma „išstato“ apatinį vainiką. Vėliau prasideda svarbiausias gamybos etapas - rastinių sienų montavimas. Norint, kad sienojai ir kitos medinės konstrukcijos džiūdamos mažiau plyštų, reikia kiekvieno rąsto viršutinėje dalyje padaryti technologinę įpjovą. Gamybos ir montavimo metu siekiant išvengti rąstų mėlynavimo, jie yra apipurškiami impregnantais-antiseptikais.

Montuojant namą vietoje, labai svarbu, kad gerai būtų padaryti pamatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pamato viršus būtų lygus, kad apatinis rąstas visu pagrindu priglustų prie pamato. Pamato aukštį virš žemės paviršiaus rekomenduojama daryti ne mažesnį kaip 40 cm. Medinis namas nėra sunki konstrukcija, todėl pilnai pakanka montuoti juostinius-stulpinius pamatus. Montuojant pamatus, meistrus reikia perspėti, kad jie skirti rąstiniam namui, nes tokiu atveju pamatai daromi 30-40 mm mažesni nei namo išorinis matmuo. To reikia tam, kad vanduo, patekęs ant rąstinės sienos, nutekėtų nepatekdamas tarp apatinio rąsto ir pamato.

Liejant pamatų rostverkus, būtinai paprašykite, kad meistrai betoną suvibruotų. Apatinio vainiko rąstas tiesiogiai negali liestis su pamatu, tarp pamato ir rąsto turi būti dedamas izoliacinis sluoksnis. Patiesus izoliacinį sluoksnį, prasideda montavimo-surinkimo darbai. Ilgiausiai užtrunka pirmo vainiko surinkimas, nes reikia labai kruopščiai rąstus išstatyti aukščio atžvilgiu. Montavimo metu tarp rąstų ir sąsparose sandarinimui klojamas izoliacinis sluoksnis. Sienojų rąstai yra linkę suktis ir slinkti, todėl jų eilės vertikalia kryptimi sutvirtinamos mediniais kaiščiais („tiabliais“).

Sumontavus konstrukcinę namo dalį, darbo imasi stogdengiai. Rąstinio namo stogas turi nemažai niuansų, kuriuos žino toli gražu ne visi meistrai. Visų pirma montuojamos „slenkančios“ stogo konstrukcijos. Rąstiniams namams rekomenduojama montuoti sunkesnius stogus. Tai galėtų būti čerpių ar nendrių stogas. Toks stogas tarnaus ilgai, atrodys efektingai ir, kas svarbiausia, leis namui greičiau susėsti.

Reikėtų nepamiršti, kad rąstinis namas sėda. Todėl, statant rąstinį pastatą, būtina atsižvelgti į sienų sėdimą. Reikia įvertinti, kad mažiausia rąstinio namo sėdimo riba yra 6 %. Visose rąstinio namo ir jo dalių, kurios nesėda, sujungimo vietose būtina įvertinti sėdimo procesą. Reikia atkreipti dėmesį į konstrukcinių medinio namo elementų (langų ir durų) montavimą. Pastačius namą ir uždengus stogą, sienas būtina 2 kartus impregnuoti antiseptikais. Tai leis apsaugoti namą nuo grybelio, vabzdžių, drėgmės, saulės (UV) spindulių, pelėsių. Imregnantai naudojami išorėje ir viduje, jie suteikia medienai atinkamą spalvą, išryškina jos struktūrą.

Energetinio Efektyvumo Reikalavimai ir Rąstiniai Namai

Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas teigia, jog šiuo metu teikiant būsto projektą statybos leidimą gauti, jau turi būti numatyta jo būsima energinė klasė. Tai apsunkina galimybes bandyti kaip nors „priduoti“ pastatytą neefektyvų būstą, šiuo atveju - rąstinį namą, jei planuojama jame nuolat gyventi. Rąstiniai namai - kaip gyvenamieji - jau dabar neatitinka europinių reikalavimų. Jei naujai pastatytas namas neatitinka keliamų energinio naudingumo reikalavimų, gali būti sustabdytos jo įteisinimo procedūros.

Yra kelios išimtys pastatų, kuriems energinio efektyvumo reikalavimai apskritai negalioja, ir kultūros paveldo objektai - viena iš jų. Tačiau Aplinkos ministerijos specialistas pabrėžė, jog rąstiniai namai ten statomi nebent kaip vasaros rezidencijos arba mažesni nei 50 kvadratinių metrų būstai. Medinių tašų netgi pasyvūs namai statomi, tiesiog su termoizoliacinėmis medžiagomis. Tačiau vien gryno rąsto jau nebeužtenka.

Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys teigia, jog kai kurie klientai, išgirdę apie galimus sunkumus įteisinant statinį, rąstinio namo idėjos atsisako. Yra dvi išeitys: statyti neapšiltintą rąstinį namą pagal numatytas išimtis - mažesnio ploto (iki 50 kv. metrų) arba vasarnamį, arba šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus. T. Braškys pridūrė, jog, jo nuomone, aukščiausių energinių klasių, pavyzdžiui A++, namai niekuomet neatsipirks finansiškai.

Kalbėdamas apie papildomas sąnaudas šiltinant rąstinius namus, Medinių namų gamintojų asociacijos atstovas pastebi, kad be šiltinimo medžiagų turės būti dar kokia nors apdaila. Yra vienas sprendimas - padidintos šiluminės varžos rąstinis profilis. Tai tiesiog klijuoto tašo rąstas. Iš išorės ir iš vidaus dedamas tašas, o per vidurį frezuojami specialūs grioveliai. Tuomet susidaro oro tarpai. Jie padidina rąsto varžą. Jei 22 cm skersmens rąsto varža yra apie 2 m K/W, tai rąsto su oro tarpais bus apie 3 m K/W. Taigi statant iš tokių rąstų, apšiltinus gerai stogą, pamatą, tikėtina, kad tuos reikalavimus dar galima atitikti.

A klasės namo statybos kaina nuo B klasės namo kainos skiriasi nuo 2 proc. nuo bendros vertės. Energinės A klasės namas jau gali būti pasyvus - tai nėra konstanta, bet galimybė iš A klasės namo padaryti pasyvaus namo standartus atitinkantį būstą, yra.

Rąstinio Namo Privalumai

Kaip sako A. Vaičiulis, laikui bėgant medis skilinėja, todėl jo sandarumą dar sudėtingiau užtikrinti. Todėl tiems, kas mėgsta rąstinių namų stilių, siūloma populiarėjanti nauja technologija - rąsto viduje yra įterpiama apšiltinimo medžiaga. Dažniausiai tai būna įvairūs poliuretanai - jie užtikrina reikiamą konstrukcijos sandarumą ir atitinkančią varžą. Tačiau jo jau nebegali pavadinti rąstiniu - nebent rąstinio namo imitacija.

Daugelyje Europos šalių, ypač Skandinavijos šalyse, statoma 80 - 90% medinių gyvenamųjų namų. Vakarų Europoje rąstinis namas reiškia prestižą, ekologiją, sveiką gyvenimo būdą ir laikomas solidžiu, ekonomišku ir patikimu statiniu. Mediena - ekologiškai švari gamtinė statybinė medžiaga, neturinti jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui. Priešingai. Nustatyta, kad šilta natūralios pušinės ar eglinės medienos spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas pilnaverčiam poilsiui. Elektrostatinės medžio savybės užtikrina, kad patalpoje niekad nesikaupia statinė elektra ir kambariuose nejuda dulkės, sukeliančios alerginius negalavimus.

20 - 26 cm skersmens rąsto siena turi svarbią savybę - mažą šilumos apykaitą ir saugo šilumą taip pat, kaip 1,2 m storio plytų siena. Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto visoje patalpoje. Rąstiniuose namuose nereikia įrenginėti brangios vėdinimo, kondicionavimo sistemos. Namas “kvėpuoja” ir natūraliai ventiliuojasi per sienas. Mediena name palaiko puikų drėgmės balansą. Jei drėgmės padaugėja, mediena dalį jos sugeria.

Išvados

Rąstiniai namai Lietuvoje išgyvena renesansą, sujungdami tradicijas su moderniais sprendimais. Nors energetinio efektyvumo reikalavimai kelia iššūkių, naujos technologijos leidžia statyti ne tik gražius, bet ir energiškai efektyvius rąstinius namus. Tinkamai prižiūrimas rąstinis namas tarnaus ilgus metus, džiugindamas savo natūralumu ir jaukumu.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius rąstinių namų privalumus ir trūkumus:

tags: #rastiniai #p #asyvus #namai