Molinių čerpių stogo įrengimas: nuo istorijos iki šiuolaikinių technologijų

Molinių čerpių stogai yra viena iš seniausių stogo dangų. Čerpių atsiradimas buvo didelis pažangos žingsnis statybos istorijoje, kuris supaprastino stogų dengimą, padidino jų sandarumą, prailgino stogų tarnavimo laiką ir besikuriančių miestų saugumą.

Šiandien aptarsime molinių čerpių stogų įrengimą, jų tipus, istoriją ir montavimo ypatumus. Taip pat pateiksime patarimų, kaip pasirinkti geriausią stogo dangą savo namui.

Molinių čerpių stogų istorija

Greičiausiai pradžią čerpėms davė akmeninių plokščių stogai. Natūraliai plokštėmis skyla skalūnai ir kai kurie smiltainiai. Norint, kad toks stogas būtų sandarus ir nepratekėtų, plokštelės dedamos jas perstumiant - asimetriškai. Viršutinė eilė dedama perstumus apatinę eilę. Taip užtikrinamas geresnis visos stogo dangos sandarumas.

Skalūnų ištekliai riboti, todėl pereita prie daugelyje vietų randamos medžiagos - molio. Molis plastiškesnis, iš jo galima daryti vienodesnius gaminius. Molio plokštelės imtos dėlioti simetriškai, tiesiomis linijomis.

Čerpinis stogas geriau tiko miestams dėl gaisrinės saugos nei nendriniai stogai. Keraminių čerpių stogas lengvesnis nei akmeninių plokščių, čerpes galima padaryti vienodesnes nei akmenines čerpeles.

Tačiau pagrindiniu faktoriumi, nulėmusiu spartų keraminių čerpių išpopuliarėjimą Europoje, buvo 1666 metais Londoną suniokoję gaisrai. Čerpių populiarumą lėmė ne vien puikios priešgaisrinės savybės. Prie to prisidėjo ir kiti dalykai - ilgaamžiškumas, montavimo paprastumas, mažas šilumos laidumas, graži išvaizda.

Molinių čerpių tipai

Daugybėje šalių čerpinių stogų raida buvo skirtinga, nors yra daug panašumų. Atsižvelgiant į skirtingų čerpių tipų gausą, galima suprasti, kad jų dizaino variantų yra dar daugiau. Skirtingų tipų čerpės ir čerpelės gali formuoti namo stilių. Dabar populiarus dizaino variantas yra pasenusias čerpes imituojantis stogas. Tuo tikslu dažnai maišomos skirtingų atspalvių čerpės. Blanki molinė spalva laikoma klasika, tai vadinamosios terakotinės čerpės.

Romėniško tipo čerpės yra bene paprasčiausia čerpių forma, primena lygų vamzdį, perkirstą išilgai perpus. Viena romėniškosios čerpės pusė dedama kaip lovelis nubėgti vandeniui, kita pusė įsistato į lovelį ir per ją nubėga vanduo. Net ir su primityviomis gamybos priemonėmis tai yra užtikrintas būdas pagaminti vienodų matmenų čerpes ir atitinkamai sumažinti darbo sąnaudas bei įrengti stogą be plyšių.

Šias čerpes šiek tiek patobulino arabai, padarę vieną čerpės galą siauresniu, kitą - platesniu. Siauresnis galas leidžia čerpę giliau įstatyti. Panašaus tipo yra ir vadinamosios vienuolių čerpės. Romėniškosios ir arabiškos (ispaniškos) čerpės gali būti glazūruotos arba terakotinės. Terakota - tai žemesnėje temperatūroje iškaitintas molis.

Tradicinės japoniškos kawara čerpės klojamos simetriškai. Tai dvigubos bangos forma, kuri naudojama ir moderniose čerpėse. Modernios čerpės gali turėti dvi bangas. Tokio stiliaus čerpės tiek praktiškos, tiek patogios montuoti. Čerpių kraštai sueina lygia linija ir nereikia pjaustyti kraštų. Vienas iš tipų yra dviguba romėniška čerpė.

Daug namų Lietuvoje uždengti Palemono fabriko gamybos prancūziško (Marselio) stiliaus čerpėmis.

Molinių čerpių stogo privalumai ir trūkumai

Čerpės iki šiol laikomos solidžiausia stogo danga. Iš kokybiško molio padarytos čerpės gali tarnauti 100+ metų. Natūralaus skalūno plokštelės (čerpelės) - tai nuosėdinės molio uolienos, turinčios daug anglies. Jomis dengiamos sienos ir stogai.

• Privalumai:
  • Ilgaamžiškumas
  • Atsparumas ugniai
  • Mažas šilumos laidumas
  • Graži išvaizda
  • Ekologiškumas
• Trūkumai:
  • Didelis svoris
  • Aukšta kaina
  • Sudėtingas montavimas

Molinių čerpių stogo montavimas

Šiuolaikinės čerpės gaminamos itin tikslių matmenų, visos vienodos. Tai padeda įrengti čerpinį stogą greitai, net ir turint pakankamai nedidelę patirtį. Mažos bangos simetrinio klojimo čerpės.

Čerpių kojelės skirtos užkabinimui už grebėstų. Kraiginė čerpė dengia stogo šlaitų jungtį, o kraigo pradžios čerpė su dangteliu. Lenkta stogo kraigo čerpė skirta perėjimui į nuolydį.

Čerpių uždėjimas ant stogo yra atsakingas darbas. Tačiau, jei grebėstai sudėti teisingai, sukloti čerpes nebus sudėtinga. Daugiausiai laiko trunka parengti stogą dengimui.

Klojama vėjo izoliacinė - difuzinė stogo plėvelė. Čia neturi likti jokių skylių, nes pažeistas sandarumas - tai šilumos praradimai. Jungimo vietoje plėvelė perkerpama ir "sparnai" priklijuojami bei pritvirtinami kabėmis prie gegnių šonų. Dar juos pritvirtinsiu tašeliais. Apatinis jungimas yra pats problematiškiausias. Jį verta užtepti garo izoliacine mastika, skirta darbams lauke.

Stogui geriausiai tinka nerūdijančio plieno vinys. Taip pat galima prisukti medvaržčiais. Prieš kalant ar sukant verta padaryti mažesnio skersmens nukreipiančiąją skylutę.

Persidengiančios prancūziško (marselio) tipo čerpės. Joms reikalingas atstumas tarp grebėstų - 28 cm. Čerpės montuojamos iš dešinės į kairę. Patogiausia eilėje kloti po 3 - 4 čerpes: tiek, kiek patogu pasiekti ranka.

Prie kaminų ar langų čerpės klojamos po skarda. Skarda turi uždengti mažiausiai vieną bangą. Galima dėti ant skardos.

Plokštelių tipo čerpės dengiamos iš apačios į viršų. Apatinė plokštelė yra po visu viršutiniu tarpu, pro kurį prabėgs vanduo.

Stogo šiltinimas

Stogą galima šiltinti dedant vatą iš viršaus. Apačioje vatą prilaiko uždėta plėvelė arba zigzagais išvedžiota virvelė. Toks šiltinimas, mano nuomone, užima ne daugiau laiko, bet gerokai komfortiškiau dirbti, kai vatą tenka kloti ne virš galvos. Vienas trūkumas, kad negalima dirbti jei lyja.

Taigi, molinių čerpių stogas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina ilgaamžiškumą, patikimumą ir estetiką. Nors šis stogas reikalauja daugiau investicijų ir kruopštaus montavimo, jis tarnaus jums ir jūsų šeimai daugelį metų.

Stogo dangos kainos

Didelis stogo dangų pasirinkimas suteikia galimybę pasirinkti pagal turimą biudžetą optimaliausią dangą. Pigiausia stogo danga yra beasbestinis šiferis, kurio 1 kv. m kaina prasideda nuo 10 Eur.Skardinė stogo danga pasižymi puikiu kainos ir kokybės santykiu, ir dažnai 1 kv. m kaina prasideda nuo 10 Eur. Skardinė stogų danga yra itin populiari nes turi gausų profilių pasirinkimą ir didelį spalvų spektrą. Taip pat jų papildomi priedai yra nebrangūs. Keramikinių čerpių mėgėjai (kurie neturi galimybės įsirengti keramikinėmis čerpėmis dengto stogo) taupydami dažnai pasirenka skardines čerpes dėl savo lengvumo ir kainos.Betoninės ir keramikinės čerpės yra pačios brangiausios ir sunkiausios medžiagos naudojamos dengti stogus. Vienas kvadratinis metras gali sverti iki 50 kg ir kainuoti nuo 15 Eur. Šios dangos tinkamos tiems namams, kurie turi itin tvirtos konstrukcijos šlaitinį stogą. Šių čerpių 1 kv. m kaina būna dažniausiai iki 30 proc. didesnė nei dengiant kitomis populiariomis medžiagomis.

Šios kainos yra preliminarios ir pasirinktos dangos kaina gali padidėti priklausomai nuo stogo konstrukcijos sudėtingumo, dekoratyvių elementų, prekės ženklo, medžiagos kokybės, pritvirtinimo detalių ir daug kitų priežasčių.

Kas turi įtakos stogo kainai?

Stogo dangos kaina, stogo nuolydis, plotas, namo architektūra, atsparumas, vieta, hidroizoliacija, apšiltinimas, priežiūra ir daug kitų dangos ir namo savybių lemia galutinę stogo kainą.

Jei statote namą su šlaitiniu stogu ir jums aktualus biudžetas, tuomet rekomenduojama rinktis kuo nuožulnesnį stogą. Kuo nuožulnesnis stogas, tuo mažesnis jo plotas. Tai reikš kad reikės mažiau stogo dangos, papildomų priedų ir statybinių medžiagų, darbas bus mažiau sudėtingas ir greičiau atliekamas.

Jei norima suteikti stogui unikalią spalvą, tuomet pasirenkamos medžiagos, kurias galima dažyti arba yra platus spalvų spektras.

Jei jūsų gyvenamoje vietoje dažnos liūtys ar medžiai yra aukštesni nei stogas, ar gyvenate netoli didelių vandens telkinių, tuomet reikėtų rinktis medžiagas, kurios atsparios didelei drėgmei, pelėsiui, samanoms ar dumbliams. Drėgmei atsparios medžiagos ir status stogas bus ilgaamžiškesnis sprendimas.

Karšto klimato šalyse ypač populiarios terakotos, betono ir skalūno plytelės. Tuo tarpu šaltesniame klimate, dažniausiai pasirenkamos tokios medžiagos, kaip šiferis, skarda, bituminės čerpės.

Jei gyvenama vietose, kur yra didesnė gaisro kilimo galimybė - tuomet rinkitės stogą, kuris yra atsparus ugniai, žiežirboms ar žarijoms. Prie tokių medžiagų priskiriamos čerpinė ir skardinė stogų danga.

Gera hidroizoliacija ir apšiltinančios stogą medžiagos gali padėti sutaupyti lėšas skiriamas šildymui. Tokios medžiagos kaip bitumas turi puikias hidroizoliacines savybes.

Lietuvoje būtina skirti dėmesį stogo apšiltinimui. Per nekokybiškai apšiltintą stogą netenkama didžioji dalis šilumos, todėl gali išaugti namo šildymui skiriamos lėšos.

Susirūpinti stogo akustika turėtų asmenys, kurių namai yra lėktuvų spinduliuojamojo triukšmo zonoje ar netoli oro uosto. Padidinto garso teritorijoje vien stogo izoliavimo nepakaks ir reikės taikyti kompleksines izoliavimo priemones.

Daugelis pirmą kartą namus statančių asmenų pamiršta, kad stogą reikės ne tik įsirengti, bet vėliau jį prižiūrėti. Vienos medžiagos reikalauja daugiau priežiūros, kitos mažiau, tačiau, kad stogo konstrukcija ir danga tarnautų ne vieną dešimtmetį būtina atlikti profilaktiką.

Jei renovuojamas senas stogas, tuomet svarbu žinoti, kad gali reikėti papildomų lėšų naujai stogo konstrukcijai. Taip pat renovuojant stogą nepamirškite įskaičiuoti į sąmatą senosios dangos nuėmimo darbų ir senojo stogo utilizavimo išlaidų.

Žemiau pateikiama informacija apie stogo įrengimą:

1. Sumontavus gegnes klojama izoliacinė plėvelė.
2. esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje.
3. stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai užsandarintos su tam tikslui pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.
4. Klojant bitumines čerpes ant medinių stogo konstrukcijų, kaip ir ant kitų tipų konstrukcijų, gegnių žingsnis priklauso nuo nuolatinių ir laikinų apkrovų, taip pat nuo stogo formos ir svyruoja nuo 600 iki 1500 mm.
5. Kaip ištisinį pagrindą rekomenduojama naudoti drėgmei atsparią fanerą, drėgmei atsparias orientuotos struktūros drožlių plokštes, įlaidines ar apipjautąsias vienodo storio spygliuočių lentas, kurių santykinis drėgnumas ne didesnis nei 20 %. Lentų plotis - ne daugiau kaip 150 mm.
6. Montuojant stogą ir ištisiniam pagrindui naudojant fanerą arba OSB-3 plokštes, tarp lapų būtina palikti 3-5 mm tarpą.
7. Tam, kad būtų prailgintas stogo konstrukcijos ilgaamžiškumas, būtina užtikrinti tinkamą stogo ventiliaciją, ypač virš eksploatuojamo mansardinio aukšto.
8. Stogo konstrukcijos vėdinimo angų plotas turi sudaryti 1/300-1/500 pastogės šiluminės izoliacijos ploto.
9. Jei stogo šlaitų galai apkalami medinėmis vėjalentėmis, reikia naudoti specialius perforuotus ventiliacijos elementus - sofitines juosteles.
10. Ventiliacinių kanalų, esančių virš šiluminės izoliacijos, minimalus aukštis turi būti 50 mm, jei šlaito nuolydis > 20°.
11. Lipnaus modifikuoto bitumo paruošiamojo hidroizoliacinio sluoksnio kraštas priklijuojamas aukščiau 0,5-2 cm nuo karnizo laštakio briaunos. Šlaito sandūroje klojamas 1 m pločiu (po 50 cm ant kiekvieno šlaito).
12. ir išilgine kryptimi 150 mm, vyniojant ritinį lygiagrečiai karnizui. Paruošiamasis hidroizoliacinis sluoksnis prie pagrindo tvirtinamas kas 200-250 mm specialiomis cinkuotomis vinimis su plačiomis galvutėmis.
13. Hidroizoliacija stogo šlaitų kraštuose turi būti sutvirtinama metaliniais šlaito galų elementais.
14. Įrengiant karnizus laštakiai tvirtinami ant OSB plokštės, drėgmei atsparios faneros arba lentų denginio su 30-50 mm persidengimu specialiomis vinimis (kas 120-150 mm, o persidengimo vietose kas 20-30 mm).
15. Įrengiant sandūrą aviruoju būdu bituminė sandūros juosta klojama išilgai virš bituminio paruošiamojo hidroizoliacinio sluoksnio pagal šlaito sandūros ašį, atitraukus ją 2-3 cm nuo jo krašto. Vinys kalamos 2-3 cm atstumu nuo krašto, kalant jas kas 20-25 cm, prieš tai bitumine mastika išilgai ištepus visu perimetru 10 cm apatinę sandūrų juostos krašto dalį. Rekomenduojama kloti ištisinę sandūros juostą, tačiau jei tenka sudurti, tai juostų persidengimo vieta turi būti ne mažesnė kaip 30 cm ir kruopščiai priklijuota.
16. horizontalia kryptimi. Atstumas tarp vertikalių linijų imamas toks, kaip ir čerpės plotis, o horizontalios linijos brėžiamos penkioms klojamų čerpių eilėms (~80 cm atstumu).
17. Vinių kiekis čerpei tvirtinti priklauso nuo šlaito nuolydžio. Labai svarbu vinis įkalti teisingai - taip, kad galvutė būtų vienoje plokštumoje su čerpe, o ne įsmigusi. Vinys kalamos 2-3 cm atstumu nuo čerpės krašto.
18. Tepamos mastikos sluoksnio storis neturi viršyti 1 mm.
19. Pradinė eilė (kraigo-karnizo čerpė) klojama universaliomis kraigo-karnizo čerpėmis, arba įprastomis 1-5 tipo čerpėmis, nupjovus lapelius (t. y. perforuotąją čerpės dalį).
20. briaunos priklauso nuo šlaito ilgio ir kampo.
21. Bituminių 4 tipo čerpių pradinė eilė klojama įprastomis čerpėmis. Antra eilė klojama virš pirmosios, perstūmus čerpę pusę lapelio į kairę arba dešinę. pirmos eilės čerpių viršutinę išpjovų dalį. Trečia ir kitos eilės klojamos virš antrosios, vėl perstumiant čerpes per pusę lapelio į kairę arba dešinę.

Naudingas video apie stogo dengimą čerpėmis:

tags: #rastinio #namo #cerpinis #stogas