Rąstinio Namo Perdangos Įrengimas: Restauravimas, Apšiltinimas Ir Technologijos

Rąstinio namo perdangos įrengimas - tai svarbus procesas, reikalaujantis žinių ir kruopštumo. Šiame straipsnyje aptarsime rąstinio namo perdangos ypatumus, restauravimo būdus, apšiltinimo galimybes ir senovinių technologijų pritaikymą šiuolaikinėje statyboje.

Rąstinio Namo Specifika

Rąstiniai namai turi savitą ekosistemą, kurią svarbu išsaugoti restauruojant. Senovės statytojai turėjo nerašytų taisyklių, kurias būtina žinoti norint išvengti klaidų. Restauravimas reikalauja daug žinių, nes pakeitus vieną smulkmeną galima sugriauti visą namo ekosistemą.

Žinant, kiek vargo ir žinių reikia norint tokius namus restauruoti, vienareikšmiškai daug pigiau statyti naują, o senus sienmedžius panaudoti, na, kad ir pirtelės statybai. Tad bent tenai galima būtų pasimėgauti senovinio sienmedžio kvapu.

Stogo Įlinkimas Ir Jo Tvarkymas

Jei stogas be atatampų (stogo „stygų“), tai nėra gerai, net labai blogai, nes visas stogo svoris plėšia sienas į išorę. Jei būtų „stygos“, tai visas stogo svoris pasiskirstytų tolygiai. Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas arba gegnių galai išsinėrę iš „spynų“ (medinis įkirtimas ir dviejų medžio dalių sujungimas).

Jei stogas įlinko per vidurį, vadinasi, viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių tašų pagalba. Sprendimas būtų labai paprastas ir kainuotų tokiu atveju tik labai menkus pinigus, aišku, jei žmogus viską pasidarys pats. Reikia virvių pagalba atstatyti gegnes į pradinę padėtį.

Virvės rišamos prie gegnių apačioje, prie pat spalių pakloto. Paprasčiau aiškinant, virvė rišama tokiu būdu kaip mokyklos mergaičių žaidime „guma“: taigi gegnė atstoja žaidžiančiųjų kojas. Tada per patalpos centrą gaunasi dvi virvės. Per jas perkišame pagalį ir sukame, kol stogas grįš į vietą.

Tada imame dešimties mm vielos, atsikasame spalius ir gegnių apačioje gręžiame balkius, ir tokiu pačiu būdu, kaip prieš tai žaidėme „gumą“, tai ir vėl sužaidžiame, tik žaidžiame „nematų“ po spaliais (spalius reikia atkasti), gegnių apačioje, per išgręžtas gegnėse skyles, veriame vielą. Ir vielomis sutempiame iki galo.

Aišku, virves paskui nuimame, ir po spaliais lieka tik vielos atatampa. Po šios „operacijos“ vielą užkasame spaliais. Taip atliekame su visomis iškrypusiomis gegnėmis. Ir stogas tampa sustyguotas. Po to reikia gegnes pritvirtinti prie murlotų, aišku, jei jos nuo jų „nulipę“.

Namų Sandarumas Ir Ventiliacija

Senovinis namas turi kvėpuoti. Per senovinių medinių langų plyšiukus, nes jie neturėdavo sandarinamųjų gumelių, patekdavo oras. Ir pro durų plyšiukus oras deguonimi maitindavo namą. Pakeitus langus ir duris, namas „uždusinamas“. Ir visi galvoja klaidingai, kad užsandarinę namą šilumos išlošiame, o čia atvirkščiai - namas atšąla.

Užsandarinus namą, židinys negauna pakankamai deguonies. Malkos degdamos išskiria tik pusę šilumos, kurios išskirdavo anksčiau. Natūralu, ugniai reikia oro... Taigi dusdamas židinys „kosti“ ir dūmina. Ne kaitina, o tik „ėste ėda“ malkas. Taigi sezonui reikia dvigubai, jei ne trigubai malkų.

Kadangi namas tampa beprotiškai sandarus, tai viduje susidaro mini vakuumas. Kamino trauka, temperatūrų skirtumai viduje ir išorėje, plius aukščio skirtumai sudaro natūralią trauką, bet jei apačioj sandaru, kaminas dėl slėgių skirtumų vis vien traukia, ir taip susiformuoja vidinis vakuumas. O blogiausia, kad tas vakuumas iš išorės įtraukia drėgmę į namo sienas.

Namo sienos varža dėl pakitusio „rasos taško“ pasidaro dvigubai mažesnė. O dar nevėdinama patalpa viduje, taigi žmogus kvėpuoja 100 proc. drėgme. Ir prikvėpuoja per parą labai daug kubų oro, o kur dar visokios laistomos gėlės su vazonais, ten irgi drėgmė garuoja, tad viduje irgi drėgna, taigi ir sienos gauna drėgmės iš vidaus, tai sumažina sienų ir lubų šiluminę varžą iš vidaus.

Senus langus galima sandarinti specialiomis gumelėm: ar klijuojamomis, ar išfrezavus lango varčią įspraudžiamomis (panašiai sandarinamos ir durys). Lango stiklus, jei tai paprasti stiklai, reikėtų sudėti į rėmą klijuojant silikonu. Keičiant langus sandariais (kad ir plastikiniais), būtinai reikia įvesti ventiliaciją. Ventiliacija turi būti paskaičiuota, kad oro pasikeitimas atitiktų bent jau prieš tai buvusį.

Ugniakurams, židiniams, krosnims turi būti atvestas atskiras oro „maitinimas“ (prie židinio po grindimis privedamas vamzdis ar kanalas, kurio skersmuo panašus į kamino skersmenį). Tada krosnis maitinsis oru atskirai, nesudarydama vakuumo namo viduje ir malkų kaloringumas tada sieks 100 proc. Languose turi būti mikro ventiliacijos. O namo ventiliacinė sistema padaryta taip, kad konvekcinės oro srautų turbulencijos suktųsi būtent tose vietose, kur yra langai. Tokie oro srautai nugarina nuo langų drėgmę ir padaro šalčio nišas, kurios dar labiau padidina langų šiluminę varžą.

Senovėje, kai dar nebūdavo atrastas stiklas, kaip žmonės ten gyveno? O jie ten gyveno gan šiltai. Kur paslaptis? O paslaptis ir buvo vakuumų ir oro srautų valdymas. Senovės meistrai buvo galingi „oro valdytojai“, sugebėdavo taip subalansuoti oro srautus, kad langų nišose susidarydavo taip vadinami oro kamščiai, ir oras nejudėdavo nei pirmyn, nei atgal. Taigi pilių „įstiklinimas“ būdavo „iš oro“.

Pagalvokit, kokie tokių langų privalumai: niekad nereikia jų valyti, niekad nerasoja, niekad neapšąla ir t.t. Šiais laikais tos senovės technologijos yra pamirštos, išlikusių meistrų beveik nelikę.

Pamatų Renovacijos Ypatumai

Lietuvoje įšalo gylis 1,2 m. Taigi ir pamatų gylis turi būti ne mažesnis. Jei pamatas vos 0,5 m gylio, reikia žiūrėti gruntą. Jei gruntas smėlėtas ar žvyruotas, ir tiek pakanka. Jei molis, tai čia problemėlė. Molis laiko drėgmę. Drėgmė sušąla, ir ledas plečiasi. O kai ledas plečiasi, kelia į viršų pamatus. Pavasarį - vėl paleidžia žemyn. Tokia svyravimo amplitudė būna apie 10 cm.

Jei pamatas padarytas blogai, jis jau turi buti sutrūkinėjęs. Jei smėlėta, tai drėgmės nėra ir nėra kam kilnoti pamatus. Jei pamatai maži ir sutrūkę, tai reikia atkasinėti sektoriais ir užliejinėti mažomis atkarpomis pamatą. Arba naudojant specialią įrangą dalį namo pakabinti ant įtvarų ir tada perdaryti pamatus.

Kuo mažiau jungimų pamatuose, tuo jie geresni, mat per pamatų sujungimus jie silpniausi. Jei pamatai silpni ir nenorima jų kasinėti ir lieti naujų, tai tada yra dar vienas būdas (skandinaviškas) šiai problemai spręsti. Reikia apie visą namą nukasti apie pusę metro grunto į gylį ir pusantro metro į plotį.

To griovio perimetre padaryti gerą drenažą su vandens nuvedimu. Tada kloti ant to griovio dugno specialų putų polistirolą apie dešimt cm storio. Tada išklijuoti pamatus tuo pačiu putų polistirolu ir pamatus nutinkuoti naudojant arnuojantį tinkliuką. Pamato apačioje ant sukloto ant žemės polistirolo tiesti polietileno plėvelę. Viską užkasti.

Plėvelė nuves vandenį iki drenažo, neleisdama jam pabėgti po pamatu. Putų polistirolas apsaugos nuo šalčio žemės gruntą apie pamatus, šaltis nepalįs po pamatais ir tokiu būdu neiškilnos pamatų. Verta investuoti į tokį apšiltinimą su vandens nuvedimu. Jei vanduo nepateks po namu, tai grindų šiluminės charakteristikos pagerės.

Medinio Vainiko Ir Balkių Būklė

Jei medinis vainikas paklotas tiesiai ant pamatų, tai blogas ženklas. Tada tas medinis vainikas turi buti seniai supuvęs, nes pamatas iš žemės prisigeria drėgmės, o mes puikiai žinome, kaip drėgmė veikia medieną. Jei balkiai paveikti puvėsio, tai juos būtina šalinti ir pakeisti naujais bei impregnuotais nuo visų galimų grybų, graužikų ir t.t.

Reikia turėti specialius sienmedžių keitimui skirtus keltuvus, kur siena pakeliama ir laikoma, kol įdedamas naujas balkis. Po nauju balkiu būtina padėti hidroizoliacinės medžiagos, kuri neleistų medžiui liestis su betonu. Balkių sandarinimui anksčiau buvo naudojamos samanos. Dabar pakeitus balkį dažniausiai užpučiami plyšiai putų polistirolu. Bet jei ieškant autentiškumo, tai kol namo siena pakelta keltuvais, specialiu įrankiu prigrūdama samanų ir gana sandariai.

Nuleidus sieną ant pakeisto balkio, samanas rąstai suspaudžia ir tokiu būdu siena užsandarinama. Anksčiau samanas dar vilgydavo mėšlo ir kalkių mišiniu. Kalkės tarnavo kaip antiseptikas.

Sienų Apšiltinimas

Jei siena šiltinama ir nereikia, kad balkis matytųsi, tai problemų mažiau. Paprasčiausiai tada ant sienos po apšiltinimo užkalama speciali vėjo izoliacinė plėvelė, kuri turi savybę, kad į vidų nepraleidžia nei drėgmės, nei vėjo ir taip pat iš vidaus laukan kuo puikiausiai išgaruoja per ją vanduo.

Pagrindinis reikalavimas šiltinant namą yra toks: iš vidaus reikia užsandarinti labai sandariai polietileno plėvele ir ant tos plėvelės sumontuoti vidaus apdailą. O iš išorės „kvėpuojančiomis“ medžiagomis paruošti sandarinimą nuo vėjo. Didžiausias klaidas sandarindami sienas žmonės daro tada, kai užsandarina polietilenine plėvele ir iš vidaus, ir iš išorės.

Tada sienos viduje esanti drėgmė garuoja, kondensuojasi pakraščiuose ir bėga ta plėvele, kaip šiltnamio langas. Vasarą dar gauna karščio ir sušunta visa siena. Mediena nuo tokio sušutimo pavirsta į virtą bulvę. Tai idealiausia terpė auginti pievagrybius...

Kad išvengtume grybų fermos, reikia iš vidaus sandarinti, o iš išorės leisti sienai kvėpuoti ir džiūti. Efektyviausia šiltinti iš lauko - neįsileisti šalčio. Kiti saugosi nuo šalčio šiltindami tik vidų. Tai mažiau efektyvus būdas, nes nukenčia vidaus plotas. Lauke gi daugiau vietos nei viduj... Tai ir naudokime lauko plotą šiltinimui. Ir, be to, šiltinant lauką viduje galima gyventi, o jei užsiimsime vidaus šiltinimu, tai reikės statyt palapinę šalia namo.

Norint apsaugoti nuo graužikų išorės sienos šiltinimo medžiagas, tam yra tik vienas būdas - užsandarinti, kad neįlįstų tie graužikai. Šiais laikais yra begalės priemonių apsaugoti sieną nuo mažųjų piktadarių. Medinei apdailai yra visokios metalinės skardukės, tinkleliai, grotelės.

Fasado Apdaila

Plastikas. Senam rąstinukui visiškai netinks plastikinės lentelių imitacijos (organiškai pjaunasi su medžiu plastikas). Toks namas parodo jo šeimininko visuomeninę padėtį. Pamačius plastiku apkaltą namą, iš karto susidaro pigumo įspūdis. Jau geriau tada palikti nuogus rąstus. Nupūsti smėliasrove ir tik nutepti juos keliomis rūšimis antiseptiko bei palikti taip, kaip yra. Jei jau daryti apdailą, tai lai ta apdaila ir sudėti pinigai, kad ir kokie jie bebūtų, tegul pagerina vaizdą, o ne pablogina.

Pusrąsčių lentelės. Čia apdailos medžiaga yra daug geresnė už plastiką. Ji bent iš grynos medienos. Bet tie nutekinti mažiukai pusrąsčiai dideliame plote žiūrisi apgailėtinai. Tokia medžiaga geriausia tinka labai mažiems statiniams, į kuriuos ir karalius nesibodi pėsčias nutrepsėti, statyti.

Paprastos medinės dailylentės: Šios, kad ir atrodo labai senoviškai, iš visų aukščiau išvardytų tinka labiausiai. Tiesiog niekuo neišsiskiriantis sienų apmušimas. Paprastos lentos. Norvegai savo fasadų apdailai naudoja paprastas neobliuotas ir tik lentpjūvėje pjautas lentas. Jas jie sukala vertikaliai. Mūsų lietuvio akimi atrodo gal ir bjauriai, bet praktiškumo prasme tai genialu. Vienas pliusas, kad tokios lentos super pigios. Antra, jos dedamos vertikaliai, tad vandens lašiukai neužsistovi ir nuteka žemyn.

Apmūrijimas. Pats blogiausias dalykas, koks tik įmanoma padaryti dizaino prasme, tai apmūryti silikatinėmis plytomis. Na, tada ne namas, o ferma gaunasi, jei ne ferma, tai panašu į sovietmečio pieninę. Jeigu jau labai „prirėmė reikalas“ turėti mūrinę sieną, tai tada jau geriau apmūryti akytbetonio blokeliais, paliekant 5 cm oro tarpą tarp rąsto ir akytbetonio. Tada tą akytbetonio blokelį galima nuglaistyti drėgmei atspariu glaistu ir nugruntavus nudažyti.

Klinkeris. Labai dera su rąstu raudonos keramikinės plytos, dar vadinamos klinkeriu. Bet šiaip galima naudoti paprastas raudonas pilnavidures plytas.

Grindų Įrengimas

Kai namas medinis ir perdangos medinės, su betonu per daug nepasišvaistysi. Norvegai paprastai sprendžia tokias problemas. Ant grindų tiesia specialias plokštes, kažkuo primenančias mūsiškį „šiferį“, tik be bangučių. Tas plokštes prisuka prie grindų, po to pila armuotą išlyginamąjį sluoksnį, po to suraizgo šiltinimo kabelius, po to - vėl plonas sluoksniukas s...

Pirmame aukšte galima įsirengti grindis, kaip ir bet kokiame pastate. Tai gali būti plytelės, parketas, medinės masyvo grindys, parketlentės. Tik prieš duodant nurodymus apdailininkui, kokias grindis įrengti, būtina sudaryti statybinius brėžinius su tiksliais nurodymais, kokias medžiagas norėsite naudoti grindų įrengimui. Priklausomai nuo to bus ruošiamas grindų pagrindas.

Reikia atminti, kad norint, jog plytelės būtų viename lygyje su masyvo grindimis, pagrindą pytelėms reikia paruošti 7-8 cm (priklausomai nuo grindinių lentų storio) aukštesnį. Tai daroma dėl to, kad prieš klojant medines grindis montuojami gulekšniai, kurie įprastai būna 5 cm aukščio, o ir pačios grindinės lentos būna 27, 30 ar 35 mm. Dažnai pirmame aukšte montuojamos šildomos grindys, kai šildomieji elementai sumontuojami viršutiniame betoniniame grindų pagrindo sluoksnyje. Tuomet privalu žinoti, kad dėl temperatūrų kaitos nepatariama naudoti masyvo grindų, o ir naudojant parketlentes, reikia jas rinktis su „kliko" sistema.

Perdangos Montavimas

Statant dviejų aukštų namą neišvengiamai susidursite su klausimu - kokią perdangą montuoti. Bandant priimti sprendimą, kokią perdangą montuoti statant individualų gyvenamąjį namą, gali atrodyti, kad alternetyvų yra nemažai. Populiarios išlieka gelžbetoninės monolitinės ir medinės perdangos, rečiau įrengiamos plieninės - sijinės perdangos.

Statant energetiškai efektyvius A, A+ ar A++ kategorijų pastatus, pravartu apsvarstyti galimybę įrengti šaltą palėpę. Perdangos apšiltinimas yra protingas pasirinkimas, jei neplanuojate palėpėjė įrengti gyvenamosios erdvės. Tokiu atveju nebūtina šiltinti stogo, o apšiltinta perdanga veiks kaip barjeras tarp šaltos ir šiltų patalpų.

Perdangos Apšiltinimo Privalumai:

• Mažesnis plotas, kurį reikia apšiltinti.
• Žymiai sumažinami šilumos nuostoliai.
• Palaikoma stabili temperatūra.
• Sumažėja šaltų taškų.

Visgi toks būdas netinkamas, jei palėpė bus eksploatuojama. Tokiu atveju būtina užtikrinti šilumos cirkuliaciją tarp patalpų, todėl lubų šiltinimas nėra reikalingas.

Renkantis tinkamą apšiltinimo medžiagą perdangos konstrukcijai, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius, tokius kaip kaip šilumos varža, drėgmės kontrolė bei montavimo sudėtingumas. Gelžbetoninių perdangų šiltinimo medžiagų pasirinkimas platesnis, tuo tarpu medines perdangas geriausia izoliuoti mineraline vata arba purškiama, lengvai formuojama izoliacija, tokia kaip celiuliozinė vata ar poliuretano putos.

Akmens vata, dar žinoma kaip ekovata, yra ypač populiarus sprendimas dėl savo garso izoliacijos savybių. Tai lengvai formuojama medžiaga, kuria paprasta užpildyti tarpus tarp medinių elementų ar kitas mažas erdves. Naudojant kietesnes polistireno putplasčio ar poliuretano plokštes užpildyti sunkiai pasiekiamas vietas kur kas sudėtingiau.

Polistireno putplastis ir poliuretanas nuo akmens vatos žymiai atsilieka ne tik lankstumu ir montavimo paprastumu, bet ir garso izoliacijos savybėmis. Taip pat poliuretano putos yra linkusios susitraukti nuo temperatūros ir drėgmės pokyčių, ko pasekoje gali atsirasti plyšiai, per kuriuos išeis šiluma ir kaupsis kondensatas. Taip pat akmens vata geriau susidoroja su didelėmis temperatūromis. Kadangi tai tankesnė medžiaga, ji lėčiau kaista ir geriau apsaugo patalpas karštojo sezono metu.

Apšiltinus perdangą tarp gegnių ant apšiltinimo sluoksnio geriau nevaikščioti. Kad ir kokią medžiagą pasirinktume, ne mažiau svarbus aspektas šiltinant perdangą yra įrengimo kokybė.

Medžiagų Palyginimas:

Rąstinio namo perdangos šiltinimas gali būti atliktas naudojant ekovatą, poliuretano putas arba kitas medžiagas, atsižvelgiant į individualius poreikius ir namo ypatumus. Svarbu užtikrinti tinkamą vandens garų kontrolę ir pasirinkti tinkamas technologijas, kad būtų išvengta drėgmės problemų.

Rąstinio Namo Konstrukciniai Ypatumai

Kaip ir visø statiniø, ràstiniø namø pagrindinës sudedamosios dalys yra sienojai, perdangø konstrukcijos, stogo konstrukcijos. Kiekvienai ið ðiø daliø bûtø galima skirti po atskirà straipsná, bet ðá kartà pabandysime glaustai apraðyti tik pagrindinius niuansus. Tradiciðkai tai - 15-20 cm taðytø, horizontaliai vienas ant kito gulanèiø, ràstø sienos. Kampuose ràstai jungiami vienas su kitu specialiai juos sukertant, kad gautûsi standus ir sandarus tarpusavio sàryðis. Populiariausi Lietuvoje kampø sukirtimo bûdai yra „kregþdës uodega“ ir paprastasis su prasikiðanèiais galais. Visi kiti bûdai yra paprasèiausiai pastarøjø modifikacijos ar patobulinimai (kartais ir ne visai sëkmingi).

Sienojų ypatumai:

1. Ràstai suleisti tarpusavyje standþiai be tarpø.
2. Natûraliems ràstø sienojams naudojama mediena - puðis. Dël eglës ràsto savybiø sukinëtis keièiantis oro sàlygoms ir skilinëti maþais bet daug áskilimø, senieji meistrai ðio medþio vengdavo.
3. Ràstai prieð pradedant ræsti turi bûti apie 16-20 proc.
4. Ràstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip 12 cm ploèio plokðtuma.
5. Vidaus pertvaros kiek galima daugiau turi bûti ið ràstø. Prieðingu atveju naudojant standþias konstrukcijas (plytas ar mediná karkasà) reikia numatyti aukðtá kompensuonaèius mechanizmus.
6. Numatyti kiek galima vienodas apkrovas (stogo ir perdangos) iðorinëms sienoms ir vidaus pertvaroms ið ràstø.
7. Durø ir langø staktos negali tvirtinis tiesiai prie ràstø sienos.
8. Ilgesnës nei 5m. ràstø sienos be standinanèios jungties (tai atstoja ákirsta á iðorinæ sienà vidaus pertvara)praranda stabilumà- todël reikia numatyti papildomas priemones.

Perdangos ypatumai:

1. Pagrindinë perdangos paskirtis yra tvirtai laikyti aukðèiau esanèio gyvenamo ploto grindis ir esanèià ant jø apkrovà. Ràstiniame name perdangos montuojamos daþniausiai ið medþio sijø. Prieðingai nei sienojams èia jau geriau naudoti eglæ. Dël skirtingos puðies ir eglës struktûros pastaroji turi savybæ atsitiesti sumaþëjus apkrovai. Bet jei truputá padidinsime sijø dimensijas – tiks ir puðis. Norëtøsi pabrëþti, kad kalba èia eina tik apie sijas ið natûralaus masyvo, t.y. neklijuotas.
2. Reikia vengti atvejø, kai su perdanga bandoma kompensuoti dalá namo konstrukcijø krûvio. Pvz.: Stogo konstrukcijos stiprinamos perdangos sàskaita. Aiðku, tokie atvejai galimi, bet tada reikalingi labai iðsamûs skaièiavimai ir perdangø matmenys stipriai iðauga.
3. Pavojinga remti perdangà á sienà, kuri neturi apkrovos.
4. Jei norite, kad perdanga bûtø stabili- svarbu paskaièiuoti sijø dimensijas ir tankumà priklausomai nuo apkrovø ir atstumo tarp sijø atramos aðiø.
5. Sijoms parinkti ypaè kokybiðkà medá.

Stogo ypatumai:

1. Ràstiniams namams stogas svarbus keletu aspektø - jis ne tik namà apsaugantis nuo iðorinio atmosferos poveikio, bet kaip sunki kepurë prispaudþiantis sienojø ràstus prie kits kito. Dël pastarosios prieþasties svarbu numatyti tokias stogo konstrukcijas, kad jos kuo tolygiau pasiskirstytø ant visø namo sienø.
2. Kaip ir perdangø konstrukcijoms stogui geriau naudoti eglës medienà.
3. Ràstiniams namams tinkamiausia stogo konstrukcija yra panaudojant ilginius prieð dedant gegnes.
4. Nepamirðkite, kad ràstinis namas daugiau ar maþiau „sës“ ir apie du laipsnius keisis stogo kampas. Dël to gegnes prie sienos reikia tvirtinti slankikliais.
5. Dël stogo konstrukcijø dimensijø patartintina pasitarti su konstruktoriais.

tags: #rastinio #namo #perdengimas