Rąstinio namo šildymo sistemos mikroklimato parametrai ir energijos taupymo sprendimai

Šiame straipsnyje aptarsime įvairius klausimus, susijusius su rąstinio namo šildymo sistemos mikroklimato parametrais, šilumos izoliacija ir energijos taupymo sprendimais. Nagrinėsime, kaip tinkamai apšiltinti namą, kokias medžiagas pasirinkti ir kaip užtikrinti gerą oro apykaitą bei išvengti drėgmės kaupimosi.

Sienų šiltinimas

Karkasinio namo sienų šiltinimas tiesiai ant kalibruotos dailylentės gali būti neefektyvus, jei sienos turi ventiliuojamą oro tarpą. Viskas, kas yra už ventiliuojamo oro tarpo į lauko pusę, nėra vertinama kaip šiltinimas. Norint sužinoti teisingą atsakymą, reikia žinoti visą sienos "medžiagiškumą" ir atlikti hidroterminius skaičiavimus. Galima pasinaudoti nemokama internetine skaičiuokle.

Perdangos tarp aukštų apšiltinimas

Renovuojant rąstinį namą ir įrengiant perdangą tarp aukštų, svarbu apsvarstyti garo plėvelės poreikį. Jeigu tarp pirmo ir antro aukšto nebus didelių temperatūrinių skirtumų, garo plėvelė nereikalinga. Tačiau reikalingos plėvelės, kad apsisaugoti nuo vatos dulkių, nes jos gali patekti į patalpas ir kelti diskomfortą bei pavojų sveikatai.

Rekomenduojamas "sumuštinis" iš 1a. link palėpės (2a.): apdaila (gipsas arba dailylentės), garo plėvelė, 10cm akmens vatos, OSB 22mm, laminatas.

Stogo šiltinimas iš vidaus

Svarbu žinoti, kad stogas turi būti 15-20 % geriau apšiltintas už sienas. Todėl sprendžiant ar teisinga šiltinti papildomai, reikia žinoti kokia sienų šiluminė varža. Taip pat reikia žinoti, kokiu poliuretanu norite šiltinti. Nenorint prarasti aukščio geriau šiltinti uždarų porų poliuretanu, nes jų šilumos izoliacinės savybės iki dviejų kartų geresnės negu vatos ar atvirų porų poliuretano putų.

Stogas jau apšiltintas 20cm vatos sluoksniu. Ar teisinga būtų šiltinti stogą iš vidaus putų poliuretanu ant garo izoliacinės plėvelės prieš dedant apdailą? Visos purškiamos poliuretano putos per laiką kažkiek susitraukia ir neturi gero sukibimo su plastikais bei polietileno plėvele, todėl reikia pagalvoti kaip tos putos laikysis.

Pamatų šiltinimas

Seno rąstinio namo pamatus geriausia apšiltinti iki 1,2 gylio, tačiau jeigu neturite rūsio, tada iki pamato apačios. Seni pamatai dažniausiai būna labai nelygūs, todėl geriausias variantas šiltinti purškiamom didelio tankio uždarų porų poliuretano putom. Jų šiltinimo efektas iki dviejų kartų didesnis lyginant su kitomis pamatų šiltinimui naudojamomis medžiagomis. Jos sudaro vienalytį vandeniui nelaidų šiltinimo sluoksnį.

Cokolis (pamatas virš žemės) aukštas, apie 0,5 metro, tuščia ertmė vasaros sezonu ventiliuojama per groteles cokolyje (žiemą grotelės užkemšamos, kad šaltis "nepagautų" pasieniais einančių dujinio šildymo vamzdžių).

Jeigu gruntas labai drėgnas papildomai galima padengti teptine hidroizoliacija, daugiau informacijos mūsų tinklalapyje.

Sienų šiltinimas iš lauko

Jeigu sienos ir pamatas jau apšiltinti, gal problema su perdangos ar stogo šiltinimu, arba problema sienų šiltinime: apmūryto rastinio namo oro tarpo užpildyti negalima, ekovata gali būti sukritusi arba sumirkusi.

Kuo patartumėte apšiltinti iš lauko gyvenamą namą? Sienos konstrukcija- silikatinė plyta+ oro tarpas užpildytas ekovata+ 160 mm rąstų siena+50 mm karkasas su OSB plokšte. Oro tarpas karkase taip pat užpildytas ekovata. Namas vieno aukšto su rūsiu. Pamatas jau apšiltintas su 50 polistirolu ir 50 mm purškiamomis šiltinimo putomis. Visi langai plastikiniai, trijų stiklų.

Stogo papildomas šiltinimas akmens vata

Šiuo metu stogas apšiltintas 25-30cm biria ekovata, kurios garso izoliacija vos ne nulinė. Ar galima dėti ant viršaus 30cm akmens vatos sluoksnį? Ar pasirinkti kitą medžiagą? Medžiagos pakeitimas ar panašių savybių medžiagos papildomas sluoksnis nebūtinai duos norimą rezultatą. Greičiausiai problema su konstrukcijomis perduodamu triukšmu, tai sprendžiasi sunkiomis gipso lubomis su guminiais tarpikliais.

Elektros instaliacijos taisyklės, draudžiančios montuoti laidus šiltinimo sluoksnyje: Lietuvos Respublikos statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2016 "Elektros instaliacijos" 7.1.3.1 punktas: "Laidai ir kabeliai turi būti klojami taip, kad nebūtų pažeista jų izoliacija ir apsauginiai apvalkalai." 7.1.3.7 punktas: "Draudžiama kloti laidus ir kabelius šiltinamojo sluoksnio viduje."

Kondensatas renkasi rasos taško susidarymo vietoje, paprastai jis būna viršutiniame šiltinimo sluoksnio trečdalyje, tikimybė kad vata po garo izoliacija drėks labai maža, jeigu yra abejonių visada galima atlikti skaičiavimus.

Jeigu apdailos sluoksnis po vata nebus sandarus, galite susidurti su kenksmingu žmogaus sveikatai ilgalaikiu mineralinės vatos dulkių poveikiu.

Nešildomo garažo grindų šiltinimas

Jeigu garažas bus nešildomas turite apšiltinti vidinę namo sieną, besiribojančią su garažu. Galima dar ir bent po 50 cm išorinių sienų apšiltinti iš vidaus, kad šaltis per mūrą nepereitų į vidaus patalpas. Jeigu apšiltintas sienos, besiribojančios su garažu, pamatas iš garažo pusės grindų galite ir nešiltinti. EPS ir XPS skiriasi atsparumu gniuždymui ir drėgmės pralaidumu, garažo grindims geriau dėti XPS. Jeigu nuspręsite grindų nešiltinti, po smėlbetoniu turite įrengti sandarią hidroizoliaciją, priešingu atveju drėgmė gali pakenkti grindų dangai ir smėlbetoniui.

Sodo namuko stogo šiltinimas

Nusipirkome sodo namuką, antrame aukšte palėpė apšiltinta vata ir ant viršaus hidroizoliacinė plėvelė. Tačiau yra tarpas tarp lubų ir sienos, o iš lauko pusės tarp stogo, čia reikia kažkokio kitokio apšiltinimo. Virš vatos turi būti difuzinė, garui laidi plėvelė jeigu šiltintas stogas, arba vėjo izoliacinė plėvelė, jeigu šiltinta perdanga (lubos). Po vata turi būti sandari garo izoliacija. Sienos iš vidaus turi būti užsandarintos (nutinkuotos), garo izoliacija turi būti pritvirtinta prie sienos. Šiltinasi pastatai iš išorės, sienų šiltinimo sluoksnis privalo būti sujungtas su stogo ar perdangos šiltinimu be pertrūkių.

Metalo kondensavimosi mažinimas

Reikia naikinti priežastis, dėl kurių atsiranda kondensatas. Tam kad kokybiškai nudažyti metalą reikės smėliuoti, to greičiausiai nepavyks padaryti, galima bandyti nušveisti metaliniais šepečiais ir pritaikyti dažymo sistemą. Norint pašalinti priežastis reikia metalą apšiltinti garams mažai laidžiomis medžiagomis, tinka XPS, PIR plokštės, bet geriausia perdažius apipurkšti 5-6 cm uždarų porų poliuretano putų sluoksniu, vata netinka, jeigu toje vietoje yra šalčio tiltelis, joje prisikondensuoja garai ir gali susidaryti ledo sluoksnis. Galima ir nieko nedaryti, jeigu metalas pakankamai storas, tai praeis labai daug laiko kol rūdys jį sugriaužtų tiek, kad jis prarastų savo savybes.

Drėgmės kaupimasis tarpsienyje

Jeigu namas buvo kurį laiką negyvenamas ir/ar neventiliuojamas galėjo atsirasti pelėsis. Reikėtų prieš perkant pasidaryti sandarumo testą su termovizorium (bent pereiti su termovizoriumi), gal šiltinant buvo paliktos neapšiltintos vietos, kurios peršalinėja. Pelėsiui susidaryti būtinos sąlygos: paviršių temperatūra +10-12 C, santykinė drėgmė >60%, nejudantis oras. Klausimas kuo ir kaip šiltinta perdanga ar stogas, stogo ir perdangos šiltinimas turi būti 15-20% šiltesni už sienas, jeigu sienos šiltintos 20 cm balto polistirolo, tai stoge ar perdangoje turi būti 25 cm vatos, jeigu pilku ar juodu polistirolu, atitinkamai 30 cm. Labai svarbu ar sienos šiltinimo sluoksnis sujungtas su perdangos ar stogo šiltinimu, dažnai pasitaiko kad apšiltina tik iki pakalimų. Gali būti kad apšiltinta nekokybiškai ir sienų šiltinimas neefektyvus, nes šiluma ištraukiama per oro tarpą.

Ar gali būti, kad tarpsienyje atsiranda rasos taškas, kaupiasi drėgmė? Tarpsienis tuščias, nešildyta.

Langų sandarinimas

Jeigu problema su sandarumu aplink langus, tai suklijuokite iš vidaus garo izoliacinę juostą, iš išorės vėjo izoliacinę, jeigu prastas plyšių sandarinimas, persandarinkite montažinėm putom ar kuo buvo sandarinta. Sienos šiltinimas iš vidaus, jeigu joje nėra skylių, niekaip nespręs kiaurų angokraščių problemos.

Noriu paklausti ko pripurkšti aplink langus? Iš 2 jūrinių konteinerių esam pasistatę gyvenamą namą. Iš išorės sienas nupurškėm uždarų porų poliuretanu ir 10cm neoporu. BET buvo neuždėta langų sandarinimo juosta. Dabar jaučiasi vėjas.

Sienos nupurkštos uždarų porų poliuretano putom turėtų būti sandarios, klausimas kaip ir kas buvo šiltinta neoporu, greičiausiai jo ir gipso karkaso tvirtinimams buvo prigręžiota krūva skylių, per kurias dabar ir pučia vėjas. Tokia problema gali būti sprendžiama tik sandarinimu, sandarinasi iš vidaus. Tam reikia nuimti vidaus apdailą ir sandarinti visas skyles, galima nuimti neoporo šiltinimą iš lauko ir peršiltinti purškiamom uždarų porų poliuretano putom, arba bandyti užpildyti tarpus tarp gipso ir konteinerio uždarų porų poliuretano putom.

Rąstinio namo renovacija

Jeigu tenkina šildymo kainos tai kam tas klausimas? O jeigu atrodo daugoka (panašios kvadratūros apšiltinto namo šildymas (su karštu vandeniu 3 žmonėm ir maisto ruošimu) dujomis gruodį kainavo per pus mažiau), tada reikia susiskaičiuoti kiek pinigų prarandate (skaičiuojasi šiluminės varžos ir plotai) per sienas, langus, duris, grindis ir perdangą, visi kiti nuostoliai bus dėl nesandarumų. Tai padės apsispręsti nuo ko pradėti ir kiek ką verta šiltinti, yra tam tikros taisyklės, pvz perdanga turėtų būti 15-20% geriau apšiltinta negu sienos. Apšiltinus ir užsandarinus namą būtinai reikės pasirūpinti vėdinimo sistema (nebūtinai rekuperacine).

Gerai užlaikyto rąstinio namo renovavimas. Domina, ar verta šilumos ekonomijos tikslu renovuoti iš pažiūros tvirtą, nesuklypusį, gerai užlaikytą rąstinį namą (ketvirto dešimtmečio statybos). Vieno aukšto, šlaitinis stogas, plotas - 115 kv., aukštos lubos (apie 3 m). Stogas pakeistas (skardinis), lubų perdanga nešildyta (storas spalių sluoksnis). Langai plastikiniai, vienos kameros, keisti prieš 10+ metų. Pamatai tvirti, apie 0,5 m, šiltuoju metu ventiliuojami per groteles pamatų sienelėse. Yra vienas koklinis pečius, dujinė šildymo sistema radiatoriais. Šildant dujom (be pečiaus) vidutinė mėnesio šildymo kaina - apie 300 eur (temperatūra - apie 19-20). Labiausiai baiminuosi, kad padarius "buterbrodą", sutriks namo "mikroklimatas", oro apykaita, ims kauptis drėgmė, pelyti iš vidaus ir pan. Ir kokia maždaug būtų šildymo ekonomija, viską apsišiltinus, jei tai įmanoma apytikriai apskaičiuoti?

Šildymo kaštų mažinimas

Jei uždėti storesni sluoksnį vatos stogo palėpeje, ar padės šis variantas? Nes šiltinti pamato pilnai nėra galimybės, nes kai kur yra laiptai, kitur sandėliukas. Ar dalinai, kur eina iškasti pamatus ir apšiltinti, pagerintų situaciją ar neverta į pamatus lįst...

Kaip sumažinti šildymo kaštus dar labiau? Nupirkome namą 2006 metų statybos. Sienos apšiltintos 10 cm storio polisteroliu, stogas nėra tobulas, yra sudėtos vatos, bet nebuvo nieko izoliuota. Teko pačiam lipti ir kiek maksimaliai izoliuoti, kad nebūtų skersvėjo. Namo cokolis yra apšiltintas, tačiau po žeme pamatas neapšiltintas. Name grindinis šildymas. Pačios grindys nėra apšiltintos. Šildymas dujomis.

Pasyvus namas iš gelžbetonio plokščių

Pasyvus namas iš gelžbetonio plokščių „Paroc Tikkurila Passive House“ buvo pastatytas 2009 metais Vanta rajone Tikkurila prie Helsinkio. Šis dviejų aukštų, sublokuotas gyvenamasis namas pastatytas iš surenkamų gelžbetoninių plokščių. „Paroc Tikkurila Passive House“ yra dvibutis sublokuotas namas, kurio bendras plotas - 466 kvadratiniai metrai. Jis susideda iš dviejų korpusų: korpuso A ir korpuso B, kurių kiekvieno bendras naudingas plotas yra po 233 m2.

VVT duomenimis, nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki šių metų gegužės 31 d. „Paroc Passive House“ A korpuso gyventojai suvartojo 16400 kWh/m2, o B korpuso gyventojai - 12550 kWh/m2 energijos. Beveik puse visos šios energijos buvo sunaudota būstų šildymui (47,5 proc. visos sunaudotos energijos A korpuse ir 43,3 proc. B korpuse). Antras po šildymo didžiausias energijos sąnaudų eikvotojas buvo karštas vanduo.

Tokiu būdu bendros vidutinės energijos sąnaudos abiejuose būstuose sudarė apie 62 kWh/m2, o vien tik patalpų šildymui per metus vidutiniškai buvo sunaudota 28,4 kWh/m2 (33,4 kWh/m2 korpuse A ir 23,2 kWh/m2 korpuse B).

Pasyvaus namo iš gelžbetonio blokų statyba leidžia pagreitinti statybos procesą ir sumažinti statybos kaštus. „Paroc Passive House“ statybos kaina buvo tik 3 proc. brangesnė už paprasto, tradicinio namo statybą. Pasyvaus namo statybą brangino itin sandarūs ir efektyvūs langai, durys, itin detalus projektavimas ir kruopšti statybos priežiūra. Tačiau sąmatą mažino tai, kad šiame name nereikėjo įrenginėti šildymo sistemos.

„Paroc Tikkurila Passive House“ namo sienos buvo sumontuotos iš gamykloje pagamintų plokščių „PreWIS I“ su 450 mm storio šilumos izoliacijos sluoksniu iš PAROC FAL 1 vertikaliai orientuoto plaušo plokščių. Surenkamų gelžbetonio plokščių betono sluoksnio storis 150 mm. Šlaitinio namo stogo konstrukcijai naudotos medinės gegnės ir šilumos izoliacija įengta pagal sistemą PAROC Tuplavarma.

„Paroc Tikkurila“ pasyvus namas, visi jo tūriai, langai ir kitos atitvaros suprojektuoti taip, kad atitiktų gyventojų poreikius ir tuo pat metu optimaliai atitiktų pasyviems namams keliamus reikalavimus. Vėdinimo su rekuperacija įrenginius abi šeimos pasirinko iš skirtingų tiekėjų: vieni iš „Enervent“, o kiti - iš „Vallox“. Name įrengtas rezervinis grindų šildymas ir moderni vėdinimo sistema.

„Paroc Promise“ namas buvo pastatytas Namų parodoje Valkeakoski vietovėje 2009 metų vasarą. Namo pamatai buvo pakloti iš gamyklinių, apšiltintų plokščių, kurias pagamino „Soklex“. Vėdinimo sistema su rekuperatorium „Enervent“ užtikrina gerą patalpų oro kokybę. Gyventojų ir buitinės technikos generuojama šiluma yra panaudojama namo šildymui.

Energinio naudingumo klasės Lietuvoje:

Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams Lietuvoje griežtinami nuo 1992 metų. Dabar naujos statybos objektų energinis efektyvumas mūsų šalyje siekia B klasę, tačiau jau visai netrukus, nuo lapkričio 1 d., Lietuvoje įsigalios reikalavimai statyti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės pastatus. Ir tai ne pabaiga - nuo 2018 m. naujų pastatų energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A+, nuo 2021 m. - ne žemesnė kaip A++.

Nusprendus ieškoti specialistų nuosavo namo statybai po šių metų lapkričio pirmosios, tai daryti reikės itin atsakingai. Dalis įmonių A klasės namus, tikėtina, projektuos ir statys pirmą kartą.

2014 metais skelbtais Europos Komisijos duomenimis, Europos Sąjungoje net 46 proc. energijos sunaudojama pastatų šildymui ir vėsinimui, tad akivaizdu - energiją tausojantys namai šiandien yra būtinybė, o ne prabanga. Tiesa, griežtėjantys reikalavimai privers pasukti galvą ir statybininkus, ir būsimus naujakurius. Mat nebegalėsime statyti ko panorėję, iš kokių panorėję medžiagų. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgti rąstiniai namai jau ir šiandien neatitinka energinio naudingumo reikalavimų, todėl statybų leidimai jiems išduodami tik kaip vasarnamiams.

Aktyviai Lietuvos ir Skandinavijos rinkose veikianti bendrovė yra įgyvendinusi ne vieną energiškai efektyvių namų projektą, tad naujoves pasitinka sukaupusi reikiamų žinių bei patirties. Įmonėje dirbantys projektuotojai yra įgiję pasyvaus namo planuotojo sertifikatą.

„Projektuojant energetiškai efektyvų namą, būtinas kompleksiškas pastato vertinimas - tiek atskiri konstrukcijų elementai, tiek techniniai sprendimai turėtų atitikti energetiškai efektyvaus pastato koncepciją“, - teigia pasyvaus namo planuotojo sertifikatą turintis projektavimo grupės vadovas A. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas namo sandarumo užtikrinimui ir galimų šalčio tiltelių panaikinimui. Vienas efektyvesnių sprendimų, suteikiantis galimybę išvengti šalčio tiltelių ir atitikti aukštos energetinės klasės pastatui keliamus reikalavimus - dvigubas lauko sienos karkasas.

Kita svarbi energiškai efektyvaus namo projekto dalis - sprendiniai, kaip skirtingi namo elementai bus sujungti tarpusavyje: lauko sienos su pamatu, perdanga ar kitais konstrukciniais elementais. „Siekdami mažesnių šilumos nuostolių namo konstrukcijų sujungimuose, projektavimo metu pritaikome reikiamus sprendinius, o gamyboje naudojame ilgaamžes, šiuolaikiškas, sertifikuotas medžiagas - sandarinimo juostas bei specialias tarpines. Dėl šių priežasčių UAB „Gildera“ pastatyti namai pasižymi geru sandarumu ir šiluminėmis savybėmis“, - sako A.

A energinės klasės pastatams atliekamas sandarumo testas, parodantis, ar konstrukcijos yra sandarios, ar neišleidžia šilumos ir neįleidžia į vidų šalčio. Be sandarumo testo ir be ES standartus atitinkančių rezultatų naujo namo energinio naudingumo sertifikatas suteikiamas nebus. Be šio sertifikato nė vienas namas negaus statybos užbaigimo akto.

„Namo sandarumas yra vienas iš esminių rodiklių siekiant gauti pastato energinio naudingumo sertifikatą. Sandarumo testas parodo, ar namas yra pastatytas kokybiškai. Įmonės, turinčios mažiau patirties, gali susidurti su problema, kai pastatytas namas neatitinka sandarumui keliamų reikalavimų. Siekiant, kad jūsų namas netaptų bandymų poligonu, o jūs neliktumėte prie suskilusios geldos, rekomenduojame pasirinkti įmonę, kuri turi reikiamos kvalifikacijos, patyrusių specialistų, taiko pažangius sprendimus bei savo darbams suteikia garantiją.

Šaltuoju laikotarpiu pastatas suvartoja daugiau šilumos, todėl sąnaudos natūraliai auga. Lietuvos gyventojai aktyviai keičia taršius šildymo įrenginius į efektyvesnius, aplinkai draugiškesnius sprendimus. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai jau spėjo įsitikinti, kad oras-vanduo šilumos siurbliai yra vienas patogiausių ir ekonomiškiausių šildymo būdų.

Kompanija PAROC® pristato naują statybos rinkai skirtą gaminį - „PAROC Linio 10cc“. Tai moderni tinkuojamų fasadų (ETICS) šilumos izoliacijos iš akmens vatos plokštė, kuri jau gamykloje padengiama gruntu iš abiejų pusių. Toks sprendimas padeda efektyviau organizuoti darbus statybos aikštelėje, taupyti laiką ir išvengti klaidų, susijusių su grunto paruošimu.

tags: #rastinio #namo #sildymo #sistemos #mikroklimato #parametrai