Mūsų bendrovė „Mediniai namai“ stato įvairios paskirties medinius pastatus: gyvenamuosius namus, pirtis, vasarnamius, paviljonus. Šia veiklą vykdome jau daugiau kaip dešimt metų. Tad norėtume pasidalinti šia patirtimi su visais besidominčiais medinių namų statybos technologija.
Rąstiniais namais vadinami bent kelių tipų mediniai statiniai. Namų sienos iš rąstų pasaulyje statomos jau ne vieną tūkstantį metų. Tiesa, pirmieji rąstiniai pastatai buvo daug paprastesni nei šiuolaikiniai. Nužievinti rąstai buvo dedami vienas ant kito ir sukertami kampuose, o tarp jų likę dideli plyšiai užkamšomi samanomis, vilna ir moliu. Pradėta daryti išilginę išdrožą - per visą rąsto ilgį einantį išskobtą lovelį, kuriuo viršutinis rąstas apvožia apatinį.
Išrandama vis naujų tobulesnių sąsparų arba kampų (vieta, kur du rąstai sukertami stačiu kampu) variantų. Pirmieji kampai buvo gana primityvūs, panašūs į iki šiol naudojamus tradicinį ir balninį sukirtimo kampus. Jei tokie kampai buvo iškertami bent kiek netiksliai, pro juos švilpdavo vėjas. Naudojant kampą, vadinamą „kregždės uodega“, atsirado galimybė sutaupyti medienos, nes rąstų galų nebereikėjo iškišti į namo išorę. Iki šiol rąstinėje statyboje itin vertinamas vadinamasis „norvegiškas“ kampas, pritaikytas atlaikyti stiprius vėjus ir lietų.
Laikui bėgant rąstinės konstrukcijos ir įrankiai tapo vis sudėtingesni, o namų sienos sandaresnės. Ypač sparti rąstinių namų evoliucija vyko miškingoje šiaurės pusrutulio teritorijoje, į kurią įeina ir Lietuva. Nors sovietmečiu mūsų krašte rąstinė statyba buvo visiškai užgožta įsivyravus mūriniams statiniams, tačiau tradicija niekada nebuvo nutrūkusi. Pastaruoju metu plečiantis individualių namų sektoriui, rąstiniai namai užėmė kad ir nedidelę, bet tvirtą poziciją, primirštos technologijos buvo „atšviežintos“ mūsų meistrų iš užsienio atsivežta patirtimi. Šiandien rąstiniai namai statomi ne tik kirviu, bet ir naudojant tekinimo bei frezavimo stakles, daug kitų elektrinių ar motorinių įrankių.
Šiuolaikinė rąstinė statyba nėra aklas senovinių pastatų kopijavimas - ji jungia šimtametę tradiciją ir naujausius technikos laimėjimus.
Rąstinio namo statyba
Rąstinio Namo Privalumai ir Trūkumai
Pirmiausia, drąsiai galime teigti kad rąstinis namas turi žymiai daugiau privalumų nei trūkumų. Gyvenimas rąstiniame name lygintinas su gyvenimu idealiai vėdinamame ir kondicionuojame bute, kur oro kokybė atitinka visus nustatytus higienos normų reikalavimus (šiluma+drėgnis+oro kaita). Rąstinis namas “kvėpuodamas” natūraliai ventiliuojasi per sienas, rąstinės sienos greitai įšyla ir lėtai vėsta, o vasarą nepraleidžia karščio į vidų bei optimaliai sureguliuoja drėgmę patalpose.
Prie privalumų galima priskirti išskirtinę rąstinio namo estetiką bei architektūrinius sprendimus. Šio tipo namai be jokios papildomos apdailos patraukliai atrodo tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Šiuo metu architektai gali pasiūlyti ne tik klasikinės architektūros projektų - keturios sienos plius dvišlaitis stogas, bet ir modernių pavyzdžių, kuriuose naudojama daug stiklo, siūlomos erdvios terasos, vienšlaičiai stogai ir panašiai.
Viename iš suprojektuotų ir mūsų bendrovės pastatytų namų "UNO" (architektai A. Liola, R. Liola, E. Neniškis, UAB „Architektūros estetikos studija“) rastas sprendimas kaip suformuoti vienos erdvės pastatą, o kartu šalia turėti reikiamų funkcinės paskirties patalpas. Šiuos funkcinius blokus galima pagal pageidavimą keisti vietomis, apjungti, skaidyti į mažesnius, o vasaros metu bendrąja erdvę atverti ir sujungti su terasą į plačią poilsio zoną.
Trumpai norėtume pakomentuoti rąstinio namo minusus. Rimčiausia problema galima įvardinti rąstų "vaikščiojimą". Džiovinto rąsto siena per metus gali sukristi iki 5 cm. Judėjimas vyksta ir sukantis rąstui horizontalia kryptimi. Nuo šių problemų apsisaugojama teisingai sukertant kampinį mazgą, įrengiant sąsparas ilgesnėse sienose, darant technologines įpjovas. Klijuoti rąstai "vaikšto" žymiai mažiau, yra stabilesni. Ypač besibaiminantiems rąstų vaikšiojimo galime pasiūlyti statytis medinį namą iš CLT plokščių arba karkasinį-skydinį namą. Šiuo atveju medienos vaikščiojimo tikimybė minimali.
Konkuruojančių statybinių technologijų atstovai teigia, kad medinis namas yra degus. Mediena yra degi, tačiau rąstai nesudega taip greitai, degantis rąstinis namas ilgai išsaugo savo konstrukciją stabilią ir nesugriūva tiek sienų, tiek stogo konstrukcijose esančių rąstų junginiai. Tad laiku atvykę ugniagesiai kurį laiką gali vykdyti gelbėjimo operacijas net ir pastato viduje. Be to, pageidaujant, medieną galima apdoroti specialiomis ugniai atspariomis medžiagomis.
Rąstų Apdirbimo Tipai
Norintieji statytis rąstinį namą pirmiausia turėtų apsispręsti, iš kokių rąstų jis bus - natūralių ar mašininio apdirbimo. Natūralių rąstų namai gali būti tiek iš apvalių rąstų, tiek iš apipjautų. Pagrindinė jų išskirtinė ypatybė - iš natūralių rąstų suręstoje sienoje kiekvienas rąstas originalus: storesnis, plonesnis, kreivesnis. Vis dėlto ne tiek svarbu, ar meistras apdirba rąstus rankomis, ar sudėtingomis kompiuterinėmis staklėmis, - svarbiausia, kad jis gerai išmanytų esminius rąstinės statybos principus bei fizikines medienos ypatybes.
Jei norite namo iš rąstų masyvo, kuriame aiškiai atsispindėtų gamtos sukurtas rąstų unikalumas - rinkitės rankomis apdirbtus rąstus. Jie gaminami iš aukščiausios kokybės medienos, kiekvienas rąstas apdirbamas rankomis, sienojai renčiami idealiai atitaikant kiekvieną rąstą savo vietoje. Toks namas išsaugo visas geriausias rąstinių namų savybes.
Kita vertus, mašininio apdirbimo rąstai - universaliau panaudojami ir sukuria „civilizuotesnę“ aplinką. Rąstinio namo pastatymo trukmė priklauso nuo daugelio faktorių - sudėtingumo, dydžio, ir kt.
Mašininio apdirbimo rąstiniam namui naudojami tiksliai išdirbtas formas turintys rąstai, kurie pasižymi vienodais išmatavimais. Dėl to juos lengviau naudoti namo statybose. Mašininio būdu apdirbti rąstai taip pat gali būti tiek apvalaus, tiek stačiakampio profilio. Šio apdirbimo būdas geras tuo, kad medienos nuostoliai apdirbant rąstą yra nedideli, t.y. mediena naudojama ekonomiškai, o tai leidžia sutaupyti. Mašininio apdirbimo rąstai yra tekinami ir tada gaunami apvalaus profilio, statybai skirti rąstai, arba jie yra frezuojami. Tokiu atveju yra išgaunama įvairių išmatavimų stačiakampio forma.
Rankų Darbo Rąstiniai Namai
Statant rankų darbo rąstinius namus, sąsparos ir išilginė išdroža padaromos rankiniais įrankiais. Plačiau apie rankų darbo rąstinių namų gamybos technologiją pasakoja UAB „Narasta“ vadovas Romas Kadys.
TECHNOLOGIJA. Pagrindinis šios technologijos principas toks: rankiniu brėžtuku nukopijuojama ir ant viršutinio rąsto pažymima apatinio rąsto forma. Tada užbrėžtos linijos išpjaunamos grandininiu pjūklu, o pašalinė mediena išskaptuojama kirvuku. Rąstai kelis kartus nuimant ir vėl uždedant derinami vienas prie kito tol, kol tarp jų nelieka nė mažiausių plyšių. Mūsų įmonė gamina rankų darbo rąstinius namus naudodama vadinamąjį „norvegišką“ sukirtimo kampą.
Svarbiausias bruožas, apibūdinantis lafetą, - tai jo storis. Dažniausiai naudojami lafetai: 180-240 mm storio ir 6-9 metrų ilgio. Paprastai medinio namo rentinys gaminamas įmonės statybos aikštelėje. Taip geriau kontroliuojami visi namo statybos etapai. Pastačius namą, sienojai sužymimi, sudaromas surinkimo žemėlapis (pridedamas prie pagrindinės dokumentacijos), tada rentinys išrenkamas ir pervežamas į surinkimo vietą, kur montuojamas ant pamatų.
Pagrindinė naudojama mediena - pušys ir eglės. Kokias šiltinamąsias medžiagas dėti tarp rąstų, tariamės su užsakovu.
Vienas svarbiausių rankų darbo rąstinių namų technologijos ypatumų - nebrangus įrankių komplektas, tačiau itin brangus meistro darbas, nes gerus rankų darbo rąstinius namus renčia tik pačios aukščiausios kvalifikacijos meistrai.
Vidutinio dydžio namo rąstinei daliai pagaminti ir pastatyti užtrunka apie 3 mėnesius. Sugalvotas gilioje senovėje tų žmonių, kurie ne iš nuogirdų žinojo, kas yra atšiaurus klimatas ir koks būna kaprizingas džiovinamas medis, kai dažnai niekais pavirsta visas žmogaus atliktas darbas.
Frezuoti Rąstiniai Namai
Apie frezuotų rąstinių namų gamybą pasakoja UAB „Rovada“ rąstinių namų gamybos vadovas Gintaras Unikas.
TECHNOLOGIJA. Frezuotus rąstinius namus galima statyti iš medžio masyvo arba klijuotos medienos, mes renkamės masyvo medieną, nes tai - 100 proc. natūrali medžiaga. UAB „Rovada“ gamina frezuotų rąstų namus naudodama tik „norvegišką“ kerčių sukirtimo būdą. Nuo kolegų, taip pat naudojančių „norvegišką“ kertę, labiausiai skiriamės tuo, kad renkamės šiuolaikinius įrenginius, kurie iš dalies pakeičia rankų darbą. Tai programinio valdymo staklės, pagaminančios pusfabrikatį. Mašinos leidžia išvengti daug žmogiškojo veiksnio lemiamų gamybos klaidų.
Dėl savo gamybos technologijos galime naudoti tik brandžią medieną, t. y. žaliavos rąstų plonojo galo storis mažiausiai turi būti 30-32 centimetrai. Tai labai tvirta mediena, iš jos surentus namą jis gali stovėti ilgus šimtmečius. Ypatingą dėmesį skiriame medienos džiovinimui, šis procesas trunka apie 6-7 savaites. Džiovinimą kontroliuoja kompiuteris. Jis džiovyklas išjungia tik tada, kai medienos drėgmė lieka 18-20 procentų. Džiovinant džiovyklose rąstai sutrūkinėja. Nedžiovinant tokių įtrūkių sienose natūraliai atsirastų tik po 2-4 metų. Per daug įtrūkusius rąstus pašaliname.
Sienojus gamina mašina, naudojanti vienodų matmenų, taisyklingos formos rąstus. Vienodo aukščio brandaus medžio ir džiovinti džiovykloje sienojai sėda vienodai - tai neleidžia susidaryti tarpams išilgai rastų. Kaip šiltinamąją medžiagą tarp rąstų dedame linų juostas, suomišką mineralinę vatą, ateityje savo klientams siūlysime ir nuo kandžių apsaugotą vilną.
Frezuotų rąstų namai iš medžio masyvo medienos su „norvegiška“ kerte išsiskiria natūralumu, ekologiškumu, tvirtumu, ilgalaikiškumu. Statant rąstinį namą šiuo būdu galima per visą kertės ilgį naudoti sandarinimo medžiagas. „Norvegiškas“ sukirtimo kampas neturi jokių vadinamųjų kišenių, kuriose galėtų užsilaikyti lietaus vandens ar dulkių. Lyginant, pavyzdžiui, su klijuoto tašo rąstiniais namais, frezuoti rąstiniai namai šiek tiek labiau sėda, sienojuose atsiranda įtrūkimų, tačiau tai - natūralūs procesai.
Vidutinio dydžio (120-200 m2 grindų ploto) namo rąstinės sienos mūsų ceche surenčiamos per mėnesį. Ant užsakovo pamatų rąstinė namo dalis surenkama per 3-4 dienas. Skaičiuodami sienų plotą iš viso sienų ploto paprastai atimame 50 proc. langų ir durų angų ploto.
Klijuoto Tašo Rąstiniai Namai
Tai pati naujausia rąstinių namų statybos technologija, leidžianti sumažinti jau pastatyto namo sėdimą apie 10 kartų. Gaminant klijuoto tašo rąstinius namus rąstai iš pradžių supjaustomi į tašus, o šie gerai išdžiovinami džiovyklose. Tada rinktiniai tašai vienas su kitu suklijuojami specialiais vandeniui atspariais klijais ir suspaudžiami hidrauliniais presais. Kurį laiką ruošiniai brandinami, paskui obliuojami ir frezuojami, kol gaunami klijuoti tašai, iš kurių frezavimo staklėmis gaminamos būsimo namo detalės.
TECHNOLOGIJA. Rąstinei statybai naudojant klijuoto tašo technologiją pašalinami natūralūs medžio defektai. Išpjaustomos šakos, susibangavusios vietos, įvijos. Naudojamoje medienoje nepasitaiko šerdžių, kurios sudarytos iš trapesnio audinio ir džiūdamos supleišėja. Tokia mediena tvirtesnė, atsparesnė tempimui ir lenkimui, lengvai apdirbama.
Klijuojant naudojama automatinė klijavimo linija. Automatinis klijų maišymas (nepasitaiko klaidų klijus maišant su kietikliu) ir automatinis dengimas klijais (klijai pasiskirsto vienodai per visa klijuojamą plotą) leidžia suklijuoti medieną ypač kokybiškai.
Frezuojant tašus naudojamos kompiuterizuotos staklės, galinčios gaminti net sudėtingiausias stogo konstrukcijas, sienų jungtis, o elektros instaliacijos ertmės paslepiamos tašo viduje. Tarp tašų nededame šiltinamosios medžiagos, nes jie idealiai gula vienas ant kito.
Minimalus sėdimas, mediena puikiai išlaiko savo geometriją (tašai prieš klijuojant išdžiovinami iki 10 proc. Suderinti su klientu projektą užtrunka maždaug 1-2 savaites, namo gamyba - apie vieną savaitę. Pastatyti vidutinio dydžio namo medinę dalį ant pamatų užtrunka taip pat apie vieną savaitę.
Tekintos Medienos Rąstiniai Namai
TECHNOLOGIJA. UAB „Tekmega“ gamina ir stato rąstinius namus iš tekintos medienos. Rąstai tekinami taip: tekinant žalios medienos rąstus padaromi cilindro formos vienodo skersmens ruošiniai. Gaminant tekintus rąstus labai svarbu tinkamai atrinkti žaliavą, t. y. mediena turi būti ypač tiesi. Tekinant tiesų rąstą pažeidžiama mažiau apsauginių medienos rievių, todėl vėliau medis mažiau sukasi ir skilinėja. Gaminant 200 mm storio tekintą rąstą žaliavos storis negali būti didesnis nei 230 milimet-rų. Džiūdama tekinta mediena deformuojasi minimaliai, todėl statinius galima statyti iš nedžiovintos medienos.
Tekintų rąstų pranašumai: tekinant nuimamas mažiausias įmanomas skaičius apsauginių medienos rievių, todėl mediena išlieka stabili. Vienas pagrindinių pranašumų - tekinant išlaikoma apvali, natūrali medžio forma. Tai aktualu norint pabrėžti statinio išskirtinumą ir parodyti, kad jis rąstinis, o ne karkasinis ar plytinis. Ko gero, pagrindinis tekintų rąstų namų trūkumas tas, kad išdrožos vieta siauresnė nei frezuotų rąstų ir tai šiek tiek turi įtakos sienos šiluminei varžai. Šiltinamąją medžiagą tarp rąstų renkasi užsakovai. Dažniausiai dėl ekologiškumo, natūralumo ir, be abejo, kainos pasirenkamas neaustinis linas.
Rąstinių namų gamybos procese taikome skadinaviškus standartus ir technologiją. Rankų darbo rąstinių namų gamybos procese naudojama brandi, šimtametė pušies arba eglės mediena. Rentimui parenkami tiesūs, mažai šakoti rąstai, kurių diametras plongalyje prasideda nuo 30 cm. Rąstai obliuojami rankiniu būdu, nes tik taip atkartojama natūrali medžio kamieno forma su įvairiais smulkiais įdubimais ar iškilumais.
Kai namo frontonai rąstiniai, tikslingiausia naudoti ilginių ir slenkančių gegnių sistemą. Pagal užsakovo pateiktą projektą išpjaunamos langų ir durų angos. Durų ir langų angokraščiuose montuojami specialūs, 50×50 mm skersmens, stačiakampio formos mediniai standumo elementai, kurie įstatomi į angokraštyje išpjautą griovelį.
Rąstinių Namų Statybos Etapai
Rąstinių namų statyba skirstoma į tris etapus: projektavimas, sukirtimas ceche, surinkimas objekte ant išlietų pamatų. Projektuojant rąstinį namą svarbu teisingai suprojektuoti ilginių išdėstymą (tai sumažina stogo apkrovas į sienas), numatyti elektros instaliacijos taškų vietas, numatyti rąstinių pertvarų vietas.
Rąstinių namų statytojai atkreipia dėmesį į pamato liejimą - prieš jų liejimą vertėtų dar kartą atvykti į surinkimo cechą ir pagal rąstų apatinį vainiką pasitikslinti matmenis. Rąstai vienas ant kito gula perklojant juos avių vilna ar specialia mineralinės vatos juosta, o kampuose sandarinami ir jungiami sukertant į skirtingos konstrukcijos mazgus. Kampų sukirtimas gali būti „į puodą“, „kregždės uodega“, „norvegiškas mazgas“ ir kiti.
Surinkus namą objekte, sienas iš lauko pusės reikėtų padengti impregnantais.
Didelis pliusas - greita rąstinio namo statyba. Nuo užsakymo pateikimo medinis namas gali stovėti per vieną sezoną. Projektuojant namą atliekami žemės darbai, liejami pamatai. Konstruktyvas sukertamas per mėnesį, surenkamas per dvi - tris savaites. Ilgiau užtrunka inžinierinės įrangos montavimo darbai, stogo statyba, gerbūvio tvarkymas. Tad darbus pradėję pavasarį, svajones gyventi nuosavame name realizuosite dar prieš Kalėdas.
Rąstinių Namų Apšiltinimas
Sienos iš 18 cm storio rąstų namui gali būti nešiltinamos, tačiau nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos įvedus A energetinės klasės reikalavimus naujiems statiniams, rąstinio gyvenamojo namo be papildomo apšiltinimo pastatyti praktiškai neįmanoma. "Aprengti" sienas iš vidaus ar iš išorės nesudaro jokių problemų. Šilumos izoliacijos bendrovės kartu su rąstinių namų gamintojais yra parengę tokio šiltinimo mazgus ir instrukcijas.
Bendrovė "Mediniai namai" naudoja kitokią pažangią technologiją - dvigubo tašo sienas. Namo sienos statomos iš dviejų plonesnių rąstelių, tarp jų paliekant (20cm ir daugiau) oro tarpą, kuris užpildomas biria medžio ar celiuliozine vata. Tokiu būdu Užsakovai gauna itin šiltą namą nepakeisdami rąstinio namo koncepsijos - rąsteliai lieka tiek namo viduje, tiek ir išorėje.
Didelis pliusas - greita rąstinio namo statyba. Nuo užsakymo pateikimo medinis namas gali stovėti per vieną sezoną. Projektuojant namą atliekami žemės darbai, liejami pamatai. Konstruktyvas sukertamas per mėnesį, surenkamas per dvi - tris savaites. Ilgiau užtrunka inžinierinės įrangos montavimo darbai, stogo statyba, gerbūvio tvarkymas. Tad darbus pradėję pavasarį, svajones gyventi nuosavame name realizuosite dar prieš Kalėdas.
Tokiu būdu šiltinant rąstinį namą prie viengubos rąstinės sienos statomas medinis karkasas, prie kurio tvirtinama vidinės ar išorinės sienos plokštė su apdaila, o tarpas tarp plokštės ir rąsto užpildomas izoliacine medžiaga. Taip apšiltintas rąstinis namas atitinka visus gyvenamiesiems namams keliamus šiluminės varžos reikalavimus. Šis būdas yra dažniausias ir praktiškiausias norint išsaugoti gyvenamojo ploto kvadratūrą.
Iš vidaus rąstinės sienas galima palikti neapdirbtas arba papildomai pasidengti jūsų norima medžiaga norint "pagyvinti" interjerą ir tuo pačiu išlaikyti rąstinio namo autentiškumą.
Rąstų Jungimo Būdai
Kampuose rąstai jungiami vienas su kitu sukertant taip, kad susiformuotų standus ir sandarus tarpusavio mazgas - sąspara. Kiekvienas gamintojas turi savitą kampų sukirtimo technologiją, kuri gali būti tobulinama. UAB "Mediniai namai" pristato gaminamų namų konstrukciją.
Rąstai jungiami įvairiais būdais, bet vienas seniausių ir geriausių yra "norvegiškas sujungimas (užraktas)". Jis išties pripažintas pačiu tvirčiausiu ir šilčiausiu iš visų praktikoje naudojamų sujungimų.
Antraip sienos žiemą bus šlapios. Statyboje naudojame rąstus, kurių storis yra 20 cm, aukštis nuo 30 cm, o sujungimo vieta, ant kurios guldomi rąstas ant rąsto yra 15 cm. Medieną perkame tikrai aukštos kokybės. Rąstų skersmuo yra ne mažesnis nei 32 cm.
"Norvegiško sujungimo" unikalumas slypi tame, kad džiuvimo (džiuvimas yra neišvengiamas net tuomet, kai mediena būna išdžiovinta, nes po medinio namo pastatymo, medžiaga vis tiek kaupia drėgmę, paskui ją išskiria ir taip toliau) ir namo rentinio nusėdimo metu šis kampinis sujungimas savo turimo svorio dėka susijungia ir neleidžia rąstams persisukti.
Rąstinio namo rentinys gaminamas įmonės statybos aikštelėje. Tai teikia galimybę vykdyti visų surinkimo stadijų būtiną kontrolę. Po to sudaromas surinkimo planas, rentinys pervežamas į surinkimo vietą ir montuojamas tiesiog ant fundamento.
Rąstinio Namo Priežiūra
Kadangi mediena yra „gyva“ medžiaga, rąstinių namų savininkai žino, kad ji reaguoja į aplinką, todėl vasarą sienų aukštis būna didesnis nei žiemą, keičiasi sienų drėgmė - kitaip tariant, rąstas irgi gyvena. Tam tikras rąstų trūkimas - natūralus procesas, bet tinkamai išdžiovintas rąstas niekada netrūks per visą plotį. Tokie įtrūkimai rąstuose neveikia namo šiluminių savybių ir yra natūrali rąstinio namo gyvenimo dalis.
Vienas iš pagrindinių būdų kaip mes sprendžiame šias problemas - namų statybai naudojame tik brandžią spygliuočių medieną, kurią tinkamai išdžioviname ir apdorojame. Iš esmės rąstinio ir medinio karkasinio namo priežiūra yra panaši - vidutiniškai kas penkerius šešerius metus namą reikia perdažyti.
Rąstinis Namas - Ekologiškas Pasirinkimas
Šiais laikais, kai ekologijai skiriamas vis didesnis dėmesys tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, būtina paminėti, kad pasirinkdami rąstinį namą, renkatės ne tik sveiką gyvenimą, grįžtate arčiau gamtos, tačiau prisidedate ir prie klimato kaitos ribojimo, mažesnio cheminių medžiagų naudojimo, mažesnio aplinkos teršimo. Mediena yra vienas iš atsinaujinančių išteklių. Be to, ne tik pats rąstinis namas yra ekologiškesnis, tačiau ir jį statant nėra kenkiama gamtai, kaip, tarkime, statant mūrinį namą. Juk gaminant medžiagas mūriniam namui yra naudojami įvairūs chemikalai, pasigamina tonos teršalų.
Daugiau Informacijos
Turite dar klausimų? Susisiekite! Gaukite savo pasiūlymą Planuojate užsisakyti mūsų gamybą arba turite klausimų? Geležinkelio pylimo 4.