Gyvenamąją vietą kiekvienas renkasi pagal savo norus, finansines galimybes, būsto būklės bei kainos santykį.
Tiesa, daug reikšmės dabartiniam žmonių pasirinkimui turi ir ekologija: sparčiai populiarėja rąstiniai namai, statomi iš natūralių medžiagų, užtikrinantys šilumą ir jaukumą.
Tai įtakoją spartų medinių namų projektų grįžimą į rinką, iš kurios juos kuriam laikui juos buvo išstūmę mūriniai namai.
Patraukli rąstinių namų kaina ir greitas statybos procesas taip pat lemia augantį populiarumą.
Rąstiniai namai savo statybos kaina ne tiek daug skiriasi nuo mūrinių namų, tačiau jų ekologiškumas - nenuginčijamas.
Pasak ilgametės medžio apdirbimo įmonės UAB „Astreta“ vadovo Algirdo Pranckevičiaus, rąstinio namo konstrukcija bei savybės turi ir daugiau privalumų. Rąstiniai namai iš kitų statinių išsiskiria savo ekologiškumu, kaina, dizainu, statybos technologija.
Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu apie nuosavą būstą svarstančių žmonių tarpe, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus.
Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.
Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rastinių namų variantai.
Rąstinių namų privalumai
- Ekologiškumas: Statybai naudojamos natūralios medžiagos, nekenkiančios aplinkai ir gyventojams.
- Ilgaamžiškumas: Tinkamai prižiūrimi rąstiniai namai gali stovėti šimtmečius.
- Sveika aplinka: Medis filtruoja orą, neleidžia kauptis statinei elektros energijai ir ramina nervų sistemą.
- Natūralus oro drėgmės balansas: Medis sugeria drėgmės perteklių ir grąžina ją patalpoms išsausėjus.
- Garso izoliacinės savybės: Sausas medis gerai sugeria garsą ir mažina vibraciją.
- Priešgaisrinės savybės: Didelio skersmens rąstai, apdoroti specialiomis priemonėmis, yra atsparesni degimui nei plieno konstrukcijos.
Rąstinių namų statybos technologija
Rąstiniais namais vadinami bent kelių tipų mediniai statiniai. Namų sienos iš rąstų pasaulyje statomos jau ne vieną tūkstantį metų.
Šiuolaikinė rąstinė statyba nėra aklas senovinių pastatų kopijavimas - ji jungia šimtametę tradiciją ir naujausius technikos laimėjimus.
Šiandien rąstiniai namai statomi ne tik kirviu, bet ir naudojant tekinimo bei frezavimo stakles, daug kitų elektrinių ar motorinių įrankių.
Norintieji statytis rąstinį namą pirmiausia turėtų apsispręsti, iš kokių rąstų jis bus - natūralių ar mašininio apdirbimo.
Natūralūs rąstai
Natūralių rąstų namai gali būti tiek iš apvalių rąstų, tiek iš apipjautų. Pagrindinė jų išskirtinė ypatybė - iš natūralių rąstų suręstoje sienoje kiekvienas rąstas originalus: storesnis, plonesnis, kreivesnis.
Vis dėlto ne tiek svarbu, ar meistras apdirba rąstus rankomis, ar sudėtingomis kompiuterinėmis staklėmis, - svarbiausia, kad jis gerai išmanytų esminius rąstinės statybos principus bei fizikines medienos ypatybes.
Statant rankų darbo rąstinius namus, sąsparos ir išilginė išdroža padaromos rankiniais įrankiais.
Pagrindinis šios technologijos principas toks: rankiniu brėžtuku nukopijuojama ir ant viršutinio rąsto pažymima apatinio rąsto forma.
Tada užbrėžtos linijos išpjaunamos grandininiu pjūklu, o pašalinė mediena išskaptuojama kirvuku. Rąstai kelis kartus nuimant ir vėl uždedant derinami vienas prie kito tol, kol tarp jų nelieka nė mažiausių plyšių.
Vienas svarbiausių rankų darbo rąstinių namų technologijos ypatumų - nebrangus įrankių komplektas, tačiau itin brangus meistro darbas, nes gerus rankų darbo rąstinius namus renčia tik pačios aukščiausios kvalifikacijos meistrai.
Rąstinio namo statyba
Mašininio apdirbimo rąstai
Frezuotus rąstinius namus galima statyti iš medžio masyvo arba klijuotos medienos, mes renkamės masyvo medieną, nes tai - 100 proc. natūrali medžiaga.
UAB „Rovada“ gamina frezuotų rąstų namus naudodama tik „norvegišką“ kerčių sukirtimo būdą. Mašinos leidžia išvengti daug žmogiškojo veiksnio lemiamų gamybos klaidų.
Ypatingą dėmesį skiriame medienos džiovinimui, šis procesas trunka apie 6-7 savaites. Džiovinimą kontroliuoja kompiuteris.
Sienojus gamina mašina, naudojanti vienodų matmenų, taisyklingos formos rąstus. Vienodo aukščio brandaus medžio ir džiovinti džiovykloje sienojai sėda vienodai - tai neleidžia susidaryti tarpams išilgai rastų.
Kaip šiltinamąją medžiagą tarp rąstų dedame linų juostas, suomišką mineralinę vatą, ateityje savo klientams siūlysime ir nuo kandžių apsaugotą vilną.
Klijuoto tašo technologija leidžia sumažinti jau pastatyto namo sėdimą apie 10 kartų. Gaminant klijuoto tašo rąstinius namus rąstai iš pradžių supjaustomi į tašus, o šie gerai išdžiovinami džiovyklose.
Tada rinktiniai tašai vienas su kitu suklijuojami specialiais vandeniui atspariais klijais ir suspaudžiami hidrauliniais presais. Kurį laiką ruošiniai brandinami, paskui obliuojami ir frezuojami, kol gaunami klijuoti tašai, iš kurių frezavimo staklėmis gaminamos būsimo namo detalės.
Rąstinei statybai naudojant klijuoto tašo technologiją pašalinami natūralūs medžio defektai. Išpjaustomos šakos, susibangavusios vietos, įvijos.
Naudojamoje medienoje nepasitaiko šerdžių, kurios sudarytos iš trapesnio audinio ir džiūdamos supleišėja. Tokia mediena tvirtesnė, atsparesnė tempimui ir lenkimui, lengvai apdirbama.
Frezuojant tašus naudojamos kompiuterizuotos staklės, galinčios gaminti net sudėtingiausias stogo konstrukcijas, sienų jungtis, o elektros instaliacijos ertmės paslepiamos tašo viduje.
Tarp tašų nededame šiltinamosios medžiagos, nes jie idealiai gula vienas ant kito.
Tekinti rąstai
UAB „Tekmega“ gamina ir stato rąstinius namus iš tekintos medienos. Rąstai tekinami taip: tekinant žalios medienos rąstus padaromi cilindro formos vienodo skersmens ruošiniai.
Gaminant tekintus rąstus labai svarbu tinkamai atrinkti žaliavą, t. y. mediena turi būti ypač tiesi. Tekinant tiesų rąstą pažeidžiama mažiau apsauginių medienos rievių, todėl vėliau medis mažiau sukasi ir skilinėja.
Gaminant 200 mm storio tekintą rąstą žaliavos storis negali būti didesnis nei 230 milimet-rų. Džiūdama tekinta mediena deformuojasi minimaliai, todėl statinius galima statyti iš nedžiovintos medienos.
Vienas pagrindinių pranašumų - tekinant išlaikoma apvali, natūrali medžio forma. Tai aktualu norint pabrėžti statinio išskirtinumą ir parodyti, kad jis rąstinis, o ne karkasinis ar plytinis.
Ko gero, pagrindinis tekintų rąstų namų trūkumas tas, kad išdrožos vieta siauresnė nei frezuotų rąstų ir tai šiek tiek turi įtakos sienos šiluminei varžai.
Šiltinamąją medžiagą tarp rąstų renkasi užsakovai. Dažniausiai dėl ekologiškumo, natūralumo ir, be abejo, kainos pasirenkamas neaustinis linas.
Svarbūs aspektai statant rąstinį namą
Pamatai
Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti.
Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinis statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai.
Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.
Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis.
Šiltinimas
Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K.
Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu.
Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros.
Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje.
Medienos pasirinkimas
Namo statybai skirta mediena turi būti iš spygliuočių medžių. Pušies, eglės ir kedro mediena yra gerai vertinama kaip statybinė medžiaga.
Pušis pasižymi dideliu sandarumu, todėl iš pušies medienos pastatyti namai būna šilti ir patikimi. Išdžiūvusi pušies mediena tampa labai lengva - 520 kg/m3.
Eglės medienos kaina yra kiek aukštesnė nei pušies. Eglės mediena yra dar lengvesnė - 450 kg/m3. Naudojant tokią medieną galima nesijaudinti dėl namo sienų apšiltinimo.
Savo struktūros dėka, eglės mediena nepraleidžia šalčio į patalpą ir išsaugo vėsą kambariuose vasaros metu. Didelis atsparumas išlinkimui.
Kedras tiks tiems, kurie nenori taupyti medžiagoms statydami rąstinį namą. Tai yra optimalus sprendimas didelio ploto namams. Esminis kedro privalumas - didelis medienos atspalvių pasirinkimas. Medienos svoris po apdorojimo - 420 kg/m3.
Rąstinių namų interjeras
Skirtingai nei iš kitų medžiagų pastatytiems namams, medinio namo vidaus apdaila yra praktiškai nereikalinga. Reikalingi darbai tik su grindimis ir drėgnomis zonomis (vonios kambarys, tualetas ir virtuvės dalis, kurioje yra plautuvė).
Medinis namas šiuo metu yra pats ekologiškiausias ir saugiausias būstas. Be to, toks pastatas atrodo estetiškai ir harmoningai. Vasarą viduje yra vėsu, o žiemą šilta.
Name karaliauja gyvenimui ir poilsiui palanki atmosfera, o patalpos prisipildo malonaus miško aromato.
Padengimas apsauginėmis priemonėmis atliekamas po rąstinio namo įrengimo ir galutinės apdailos. Apdorojimui naudojami antipirenai ir antiseptikai, kurie apsaugo nuo vabzdžių, pelėsio ar grybelio atsiradimo ant medienos bei neleidžia ugniai plisti medienos paviršiumi.
Dažai ir lakas užtvirtins gautą rezultatą, kadangi vien naudojamų antiseptikų nepakanka visiškai rąstinio namo apsaugai. Rinkitės saugias akrilo arba vandens pagrindu pagamintas priemones, kad mediena išliktų ekologiška ir natūrali. Namo išorės dažymui rinkitės patvaresnes ir agresyvesnes priemones.
Jei netenkina medžio apdaila ar norisi sušvelninti medienos monotonijos įspūdį, galima vidų išklijuoti gipso kartonu, vėliau išklijuoti tapetais ar klijuoti plytelėmis.
Priežiūra
Tinkamai prižiūrimas, jis tarnaus Jums, Jūsų vaikams ir vaikaičiams! Mediena pati savaime nebijo sušlapimo, tačiau jai žalinga yra nuolatinė drėgmė, ventiliacijos nebūvimas.
Tada gali prasidėti puvimas, į pažeistą medieną gali įsimesti medgraužiai vabzdžiai, gali užsiveisti grybelis. Todėl būtina tinkamai izoliuoti medieną nuo pastovios drėgmės.
Šiais laikais apstu apsauginių medienos priemonių nuo vabzdžių, kenkėjų, pelėsių, kokybiškų, saugojančių medieną dažų, lakų ir pan. Tai padės jums užsitikrinti maksimalų rąstinio namo tarnavimo laiką.
Rąstinio namo "sėdimas"
Vienas iš rąstinio namo ypatumų yra tai, kad jis „sėda“. Per metus namas gali „susėsti“ iki 10-15 cm. Šito išvengti neįmanoma tiek statant namus iš rankomis apdirbtų, tiek mašininio apdirbimo rąstų.
Statant namą būtina atsižvelgti į šią savybę, kad nebūtų sugadinta namo konstrukcija jam išsikraipant. „Sėdimas“ paprastai trunka nuo vienerių iki dvejų metų. Rąstinių namų rentimo patirtį turintys specialistai iš karto ruošdami medžiagas namo statybai, mato jį kaip visumą ir žino į kokius aspektus būtina atkreipti dėmesį, kad ši problema būtų tinkamai išspręsta.
Apibendrinant, rąstiniai namai - puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina natūralumą, ekologiškumą ir jaukią atmosferą. Tinkamai pastatytas ir prižiūrimas rąstinis namas tarnaus ilgus metus, suteikdamas komfortą ir džiaugsmą jo gyventojams.