Šiandien kiekvienas žmogus susiduria su finansais ir valdymu, tačiau ne visi suvokia šių sąvokų svarbą ir poveikį gyvenimo kokybei. Finansų valdymas yra svarbus kiekvienam žmogui, nes padeda priimti teisingus sprendimus ir užtikrinti finansinę gerovę.
Finansų samprata ir reikšmė
Finansai vaidina svarbų vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime ir yra neatsiejama rinkos ekonomikos dalis. Finansų išmanymas padeda priimti teisingus sprendimus. Gyventojų finansai tai ne tik indėlis banke, jie apibūdinami daug platesne sąvoka.
Gyventojų finansai - tai vieno asmens ar visos jo šeimos finansiniai reikalai. Daugelis žmonių kasdieną priima įvairius finansinius sprendimus, tačiau ne visi tai daro atsakingai ir teisingai.
Finansų poreikio būtinumas kyla iš tautos ir jos visuomenės poreikių. Savo ruožtu finansiniu išteklių trūkumas yra objektyviai natūralus dalykas, nes ekonomikos normalios raidos sąlygomis bet kuris tautos ūkio subjektas ir valstybė, norėdami patenkinti iškilusius naujus poreikius, visada susiduria su finansinių išteklių stygiumi. Finansų paskirtis ir yra tą stygių maksimaliai pašalinti. Visi šie veiksniai ir pagrindžia finansų būtinumą.
Finansų funkcijos
Finansų paskirtis yra realizuojama jų funkcijomis. Finansų atliekamos funkcijos atskleidžia ir finansų esmę. Pirmiausia finansų paskirtis yra realizuojama dviem jų vykdomosiomis funkcijomis - paskirstomąja ir perskirstomąja.
- Finansų paskirstomoji funkcija - tai pirminio paskirstymo funkcija. Šios funkcijos objektas - sukurtos visuminės produkto vertė. Pirminiu paskirstymu yra paskirstoma ūkio subjektų pridėtinė vertė ir jiems sukuriami piniginiai (finansiniai) fondai. Pirminis paskirstymas vyksta per valstybės įstatymais nustatytą laikotarpį. Pirminio paskirstymo metodas - atskaitymai į piniginį fondą.
- Antriniu paskirstymu (perskirstymu jau paskirstytų lėšų) valstybė sudaro biudžetinius ir nebiudžetinius fondus finansinės sistemos sferose, t.y. tarp materialinės ir nematerialinės gamybos ekonomikos šakų, šalies teritorijų, nuosavybės formų, atskirų grupių ir gyventojų.
Asmeniniai finansai ir jų valdymas
Finansiškai bent kiek savarankiško žmogaus finansų valdymo įgūdžių formavimo procesą tikslinga pradėti nuo asmeninių finansų. Paprastai būtų galima sakyti, kad asmeniniai finansai - tai asmens ar namų ūkio pinigai, o pagrindiniai asmeninių finansų dalyviai yra namų ūkiai, finansiniuose santykiuose sąveikaujantys su verslo subjektais bei valstybinėmis institucijomis.
Namų ūkių sprendimai, kokią dalį pajamų suvartoti, o kokią sutaupyti, yra svarbūs šalies ūkio ekonominio progreso ir gerovės ateityje veiksnys, nes nuo šių sprendimų priklauso kapitalo kaupimo ir ekonominio potencialo didinimo tiek mikro, tiek makroekonominiu lygiu, procesai. Todėl vienaip ar kitaip nuo to, kaip efektyviai bus valdomi asmeniniai finansai, priklauso ne tik atskiro asmens ar šeimos gerovė, bet ir viso šalies ūkio plėtotė.
D. Andriukaitis (2009) asmeninių finansų valdymą apibūdina daug plačiau. Jis teigia, kad gyventojų finansų valdymas apima:
- pajamų gavimą;
- taupymą;
- investavimą;
- skolinimąsi;
- draudimąsi.
Norint planuoti savo finansus būtina atkreipti dėmesį į:
- pajamų didinimą;
- išlaidų mažinimą;
- turto valdymą;
- investavimą.
Privačių bankininkų specialistai siūlo gyventojo finansinio planavimo metu apsvarstyti daug veiksnių, kurie apima:
- finansinių tikslų iškėlimą ir prioritetų nustatymą;
- šeimos finansinės padėties įvertinimą;
- pinigų srautų valdymą;
- mokesčių planavimą;
- investicijų valdymą;
- rizikos valdymą;
- paveldėjimo planavimą.
Prie kontroliuojamų veiksnių priskiriama: karjeros galimybės, išsilavinimo lygis, šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta. Prie nekontroliuojamų - lytis, rasė, amžius, infliacija ir kiti.
Investavimo galimybės ir svarba
Nuo gyventojų finansų valdymo taip pat yra neatsiejamas ir investavimas, kuris būtinas norint sutaupytas lėšas efektyviai panaudoti, pinigus „įdarbinti“. Atsižvelgiant į pagrindinius asmeninių finansų principus susisteminti investavimo sampratą ir galimybes.
Per visą savo gyvenimą mes turime daugybę pasirinkimų bei turime priimti daug sprendimų, kurie susiję su asmeniniais reikalais, išsilavinimu, visa ateitimi bei finansine sėkme. Autoriai kalbėdami apie finansus ir investavimą didelį dėmesį pirmiausia skiria taupymui. Kuo greičiau apie tai pradedama kalbėti ir taupoma, tuo greičiau pasiekiamas geresnis rezultatas.
Nuo gyventojų finansų negalime atsieti ir investavimo, todėl nes, norint sutaupyti pakankamai lėšų ir jas reikšmingai panaudoti, pinigus reikia įdarbinti , arba kitaip tariant „investuoti“ . Taupomi ir neinvestuojami pinigai nieko neuždirba, tik nuvertėja, o investuojami pinigai, uždirba jų dar daugiau. Pasak žmones investavimas labai sudėtinga procedūra ir žmonėms be išsilavinimo ji pernelyg sudėtinga.
Štai keletas investavimo galimybių pavyzdžių:
| Investavimo galimybės | Aprašymas |
|---|---|
| Baltic Horizon Fund | Investicinis fondas, investuojantis į komercinį nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse. |
| Tallinna Sadam | Estijos uostų operatorius. |
| Žemaitijos pienas | Lietuvos pieno perdirbimo įmonė. |
| Novaturas | Kelionių organizatorius. |
| Silvano Fashion Group | Mados grupė, užsiimanti apatinio trikotažo gamyba ir prekyba. |
Asmeninių finansų valdymas ir gyvenimo ciklas
Kiekvienos valstybės tikslas - užtikrinti socialinę ir ekonominę pažangą, didinti gyventojų gerovę. Tam pasiekti imamasi įvairiausių priemonių, kurios spartintų ekonomikos augimą, taip pat leistų piliečiams patiems pasirūpinti savo gerove. O juk pasirūpinti savo gerove, tai reiškia išlaikyti arba pagerinti gyvenimo lygį ir patenkinti visus savo poreikius. Visa tai reikalauja tam tikrų finansinių žinių, todėl asmeniniai finansai ir jų valdymas šiuolaikiniame pasaulyje užima vis svarbesnę vietą kiekvieno asmens gyvenime. Labai svarbu mokėti per visą žmogaus gyvenimo ciklą gebėti tinkamai susiplanuoti, paskirstyti ir valdyti savo finansus.
Nobelio premijos laureatas Frankas Modiglianis (1918-2003) sukūrė ir pristatė gyvenimo ciklo teoriją. Pagal šią teoriją žmogaus pajamos visą gyvenimą kinta, bet išlaidos turi būti maždaug vienodos. Taip pat pasak šios teorijos, įvairaus amžiaus asmenys vartojimo ir taupymo srityje elgiasi skirtingai: jauni žmonės yra labiau linkę skolintis, todėl netaupo, vidutinio amžiaus žmonės stengiasi grąžinti jaunystės skolas ir taupyti senatvei, o jau vyresnio amžiaus žmonėms, nebegaunantiems pajamų, lieka tik vartojimas.
D. Jurevičienės ir E. Gausienės (2010) ekonominio nuosmukio metu atliktame tyrime nustatyta, kad dauguma Lietuvos gyventojų turi pakankamai lėšų taupyti ir investuoti, jie gali siekti savo užsibrėžtų tikslų, tačiau taupymą daugiau pasirenka tie asmenys, kurie gauna daugiau mėnesio pajamų ir geriau vertina savo finansinę padėtį. Taip pat iš A. Klimavičienės ir D. Jurevičienės (2006) atlikto tyrimo matyti, jog daugiau nei pusę apklaustųjų negali taupyti dėl mažų pajamų, apie 60 proc. respondentų taupymui atideda iki 10 proc. pajamų. Dažniausia taupoma tik tam, kad būtų galima įsigyti norimą prekę ar paslaugą. Abu tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai labiau linkę rinktis konservatyvius taupymo būdus, jie siekia trumpalaikių, neišnaudoja esančių investavimo ir finansinio turto padidinimo galimybių. Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos gyventojai renkasi konservatyvų asmeninių finansų valdymą, tai menkos žinios ir įgūdžiai apie investicines galimybes, nenoras rizikuoti savomis lėšomis, taip pat mažas pasitikėjimas finansinėmis rinkomis.