Draudimas regreso tretiesiems asmenims padariusiems žalą turtui

Notariato sistema, nepriklausomai nuo formos (valstybinis ar privatus, Rusijoje - nebiudžetinis notariatas), pagal savo veiklos turinį yra viešosios teisinės valstybinės sistemos savitai veikianti dalis.

Nors notarui suteikiami įgaliojimai ir jis veikia valstybės vardu, valstybė jį kontroliuoja. Daugelio valstybių įstatymai notariatą ir notarinę veiklą traktuoja kaip viešąją, nepriklausomai nuo jos organizavimo formos.

Tai analizuodama valstybės kontroliuojamų teisinių profesijų sampratą atkreipia dėmesį G. Lastauskienė: „visos laisvosios profesijos, tarp jų ir notaro, yra susijusios su teisingumo vykdymu ir teisinės tvarkos valstybėje palaikymu apskritai, taigi su viešosios funkcijos vykdymu“.

Autorė teigia, kad valstybė įstatymu nustato reikšmingiausius sandorius ir kitus veiksmus sąrašą ir notarams suteikia išimtinę teisę tikrinti jų įstatymo ir geros moralės atitiktį.

Europos Sąjungos notariatų tarybos prezidentas dr. T. Götte atkreipia dėmesį, kad ypatingąją lotyniškojo notariato viešosios valdžios funkciją Europos Sąjungos teisės aktais pripažino jau daugelis institucijų ir pateikia keletą pavyzdžių: vykdytini notariniai dokumentai, parengti vienoje valstybėje narėje, turi būti vykdytini ir kitose valstybėse narėse, Europos Komisija pripažįsta notarus kaip viešosios valdžios funkcijos vykdytojus ir tuo grindžia savo poziciją, kad tiek notarai, tiek teisėjai nėra paslaugų liberalizuoti teisinių konsultacijų rinką objektas, Europos Teisingumo Teismas sprendime dėl Ispanijos kapitonų taip pat atkreipė dėmesį, kad notaro kompetencija ir kompetencija civilinės būklės įrašų teisės srityje yra viešosios įgaliojimų vykdymas, Europos Parlamentas taip pat laikosi pozicijos dėl notaro vykdomos viešosios funkcijos.

Čekiai, kuriuose padaryti notaro vykdomieji įrašai, yra autentiški dokumentai, kuris pagrindu gali būti išduodamas Europos vykdomasis raštas, kuris yra vykdytinas dokumentas kitoje Europos Sąjungos valstybėje be pripažinimo (be exquatur) procedūros.

Siekiant tinkamai atlikti notaro, kaip preventyvaus teisėjo, funkcijas svarbu laikytis pagrindinių notaro veiklai keliamiems reikalavimams - nepriklausomumo, objektyvumo, profesinės paslapties saugojimo ir atsakomybės.

Anot P. Becqué, etika yra kertinis visos Europos notariato akmuo. Notariato nepriklausomumas yra tas, kad jiems nebūdingas pavaldumas valdžios institucijoms, neegzistuoja darbo teisiniai santykiai. Jie atlieka specialiai reglamentuotą fizinio asmens veiklą.

Valstybės deleguotas funkcijas atliekantis asmuo rinkos atžvilgiu privalo būti nepriklausomas. Todėl valstybės deleguotos funkcijos atlikimas ir laisvoji rinka yra nesuderinami dalykai. Šios nuomonės laikosi ir P. Becqué, teigiantis, kad notaro nešališkumas yra delikatus notaro etikos elementas.

Jis, be jokios abejonės, yra natūrali etinė valstybės deleguotos funkcijos pasekmė, bet, kita vertus, notariatas negali atlikti savo profesinių pareigų be pasitikėjimo. Nešališkumu ir pasitikėjimu paremtus ryšius susidūrimas, t. y. valstybės deleguotos funkcijos ir laisvosios profesijos sąveika, gali sukurti įtampą.

Kalbant apie notaro nepriklausomumą nuo kliento būtina atkreipti dėmesį, kad nepriklausomumo pareiga yra tiesiogiai susijusi su jo objektyvumu. Notarų garbės (etikos) kodekse įtvirtinta nuostata, kad notaras visada objektyvus ir yra absoliutus šalies teisinio saugumo garantas.

Asmenys, kreipdamiesi į notarą, turi teisę gauti kvalifikuotą ir objektyvią informaciją, nes tai gali lemti jų apsisprendimą dėl sandorio sudarymo. Notaras privalo pareikšti savo profesionalią nuomonę apie turimą tvirtinti aktą, o, atlikdamas savo pareigą, privalo stengtis sutramdyti emocijas ir stebėti, kad didesnę galią turinti šalis nepiktnaudžiautų kitos šalies atžvilgiu.

Dažnai sakoma, kad notaras yra "taikos tarpininkas" arba "sutarties arbitras". Notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Šiuo imperatyvu siekiama apsaugoti asmenų teises į privatų gyvenimą bei jų duomenų apsaugą.

Tačiau notarinio veiksmo slaptumo principas nėra absoliutus, nes teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimu notaras privalo pateikti informaciją apie notarinius veiksmus, jei to reikia civilinės ar baudžiamosios bylos nagrinėjimui arba informacijos pateikimas yra nustatytas ir kitais notariato bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

Tai svarbus notaro ir kliento tarpusavio pasitikėjimo pasiekti, o kartu - tikrai šalies valiai išsiaiškinti. Juk akivaizdu - norint išsiaiškinti tikrą sandorio šalies valią, svarbu suvokti sandorio ir jo sąlygų sudarymo motyvus, atitinkamas šalies gyvenimo aplinkybes.

Tik žinodamas aplinkybes, lėmusis sandoris sudarymą, visumą, notaras gali būti tikras, kad tvirtinamas sandoris atitinka tikrąją šalies valią, o tai savo ruožtu yra rimta notariškai patvirtinto sandorio stabilumo bei teisėtumo garantija.

Vadovaujantis konfidencialumo principu, notaro biuro patalpose turi būti sudarytos sąlygos ne tik kultūringai aptarnauti gyventojus, bet ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą. Įvairios jos rūšys, yra neatsiejamai susijusi su notaro veikla.

Pasak P. Becque, asmeninė civilinė, drausminė ir net baudžiamoji notaro atsakomybė yra galingas pasitikėjimo įgijimo veiksnys. Autorius teigia, kad pasitikėjimas atsiranda tik tada, kai yra galimybė kreiptis teisingumo - suteiktas pasitikėjimas ir prisiimta atsakomybė yra laisvosios profesijos pagrindas.

Kadangi notaro patvirtinti dokumentai įgyja res judicata galią, visiška notaro civilinė atsakomybė ir privalomas jos draudimas bei administracinės, baudžiamosios atsakomybės taikymas notarui, kaip valstybės pareigūnui, stiprina pasitikėjimą atliekamais notariniais veiksmais.

Minėtos atsakomybės taikymas taip pat prisideda prie sąžiningos notarinės praktikos palaikymo ir asmenų, kurie kreipiasi į notarus, interesų apsaugos. Taigi pagrindinių veiklos principų laikymasis lemia tinkamą notaro funkcijų atlikimą. Valstybė, siekdama užtikrinti kokybišką notaro veiklą, privalo ją kontroliuoti. Notaro kontrolė gali būti klasifikuojama įvairiai.

I. G. Eremnych pateikia išsamiausią notaro veiklos organizavimo ir notarinės veiklos vykdymo kontrolės formų klasifikaciją.

• Išankstinė (preventyvi) kontrolė. Jai priskiriamas pretendentų į notarus pareigas kvalifikacinio egzamino rengimas arba notarų, stažuotojų, notaro padėjėjų kvalifikacijos kėlimo priemonės organizavimas.
• Kasdienė notariato veiklos ir veiklos organizavimo teisėtumo reikalavimams atitikimo kontrolė. Ji leidžia nustatyti padarytus teisės pažeidimus ir klaidas. Kasdienė kontrolė atliekama iki konkretaus teisės pažeidimo nustatymo. Kai teisės pažeidimo faktas nustatytas, pereinama prie paskesnės kontrolės.

Kitaip tariant, darbe siekiama notaro veiklos kontrolę klasifikuoti pagal išorės ir vidaus subjektus. Valstybė notarams suteikia dalį savo įgaliojimų, kuriuos notarai vykdo viešosios funkcijos pagrindu. Todėl natūralu, kad atitinkamos valdžios institucijos turi kontroliuoti notaro veiklą.

Aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo reikalavimo atveju teisininkus rengiantys universitetai veikia kaip valstybės pagalbininkai įgyvendinant šią kontrolę. Pasirengimą verstis šia profesija vykdo pretendentų į kandidatus į notarus (asesorius) konkurso ir Notaro kvalifikacinio egzamino komisijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 str. teigiama, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Kaip pažymi I. G. Eremnych, valstybė poveikį notariatui gali daryti įvairiomis kryptimis bei formomis.

Nepaisant viešosios funkcijos vykdymo, notariatas yra pilietinės visuomenės institutas, veikiantis iš dalies autonomiškai, neleidžiantis į savo veiklą be pagrindo kištis jokiems valstybės organams ar pareigūnams. Valstybės prievolė vykdyti notariato organizacijos ir veiklos kontrolę šiandien nekelia abejonių.

Reikia pritarti G. Lastauskienės nuomonei, kad valstybinė kontrolė nepaneigia profesinės bendruomenės savikontrolės būtinumo. Iki 1992 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje veikė valstybinis notariatas. Notarai buvo valstybės tarnautojai, gaunantys jos atlyginimą. Valstybė buvo atsakinga už notaro veiksmus ir galėjo taikyti tam tikros apimties (pagal darbo teisę) atgręžtinio reikalavimo teisę.

Nesant asmeninės atsakomybės, nebuvo ir jos draudimo. Dabartinė notaro ir notariato veiklos priežiūros sistema susiformavo vystantis 1992 m. pasirinktam lotynų notariato modeliui. Lotynų notariato vertingumas grindžiamas savotišku valstybės ir visuomenės kompromisu.

Šis notariato modelio - lotyniško, privataus (nebiudžetinio) - negali būti formalus ir nepabaigtas. Laisvojo notariato funkcionavimas naudingas valstybei tuo, kad, be deleguojamos funkcijos ir su jomis susijusios rizikos notarui, sumažėja sąnaudos teisėsaugos institucijoms finansuoti.

1990 m. prasidėjusi notariato reforma, anot prof. dr. V. Pakalniškio, yra laikoma viena sėkmingiausių Lietuvoje. Kaip teigia profesorius, šios puikiai pavykusios teisinės reformos pasekmė yra perspektyvi ekonomikos raida: notarai juk vykdo ne tik teisinę veiklą - jie žengia į priekį plėtodami ir šalies verslumą.

Svarbiausias šios reformos teisės aktas - 1992 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos notariato įstatymas. Jis su kai kurių nuostatų pakeitimais ir papildymais galioja ir šiuo metu. Nuo 1992 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija paskirta vykdyti notaro veiklos priežiūrą.

Notariniai veiksmai arba atsisakymas juos atlikti skundžiami teisme pagal notaro biuro vietą, o skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusius su notariniais veiksmais atlikimu, nagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgalioti Notarų rūmai.

Kaip pažymi prof. V. Mikelėnas, šis Notariato įstatymas dviprasmiškai apibrėžė notaro teisinę padėtį. Kita vertus, šio įstatymo 2 str. 2 d. dalis teigė, jog notaras veikia valstybės vardu. Tai reiškė, kad notarui valstybė delegavo dalį savo funkcijų. Notaras, veikdamas valstybės vardu, buvo jos atstovas, t. y. jos pareigūnas, ir už notaro neteisėtais veiksmais padarytą žalą turėjo atsakyti valstybė.

Tačiau šio įstatymo 16 str. nustatė, kad notaras, pažeidęs įstatymą ar kitus norminius aktus reikalavimus, traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Tad už padarytą žalą jis turėjo atsakyti pats, o ne valstybė. Išvadą patvirtina ir šio įstatymo 10 str. Notarų rūmai, kaip savivaldos organas, be kitų priskirtų funkcijų dar kontroliavo n...

Seniūnaičių išmokų apmokėjimas

Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-221 „Dėl seniūnaičių išmokų, susijusių su jų veikla savivaldybėje, apmokėjimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios.

Seniūnaičio veiklai naudojamų transporto priemonių degalams įsigyti, viešojo transporto bilietams savivaldybės teritorijos ribose įsigyti kompensuojama už transporto išlaidas.

Išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti išrašyti seniūnaičio vardu ir atitikti Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams (kasos čekiai, kvitai, sąskaitos faktūros, sutartys, mokėjimo pavedimai ir kt.).

Užpildyta ataskaitos forma vieną kartą per metus, nuo lapkričio 1 d., bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d., pateikiama atitinkamos seniūnijos seniūnui, kuris šią ataskaitą įvertina, ne vėliau kaip kitą darbo dieną suderina arba motyvuotai atsisako derinti.

Seniūnui nesuderinus seniūnaičio pateiktos ataskaitos arba seniūnaičiui Aprašo 8 punkte nustatyta tvarka iki nustatyto termino nepateikus ataskaitos ir/ar išlaidas patvirtinančių dokumentų, seniūnaičio patirtos išlaidos nekompensuojamos.

Jei asmuo seniūnaičio statusą turėjo ne visus metus, kompensacijos dydis apskaičiuojamas proporcingai laikotarpiui, kai asmuo turėjo seniūnaičio statusą.

Kompensacija seniūnaičiui išmokama pervedant lėšas į seniūnaičio ataskaitoje nurodytą banko sąskaitą.

Šis sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo ar įteikimo suinteresuotai šaliai dienos gali būti skundžiamas Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams (Dvaro g.

Asmenų sąrašas

Sąrašas asmenų, kurių gimimo duomenys pateikti dokumente:

• Stefa ANDRIUŠKEVIČIENĖ, gim.
• Vanda BAGAVIČIENĖ, gim.
• Aldona DERLIŪNIENĖ, gim.
• Aleksandra DOCKEVIČIENĖ, gim.
• Kristina JURKŠIENĖ, gim.
• Akvelina KARŽINAUSKIENĖ, gim.
• Anelė KLIMAVIČIENĖ, gim.
• Elena KONTRIMIENĖ, gim.
• Aldona Bronė KRIAUČIŪNIENĖ, gim.
• Stanislava Danutė KUITEKLIENĖ, gim.
• Emilija KUODIENĖ, gim.
• Veronika KVEŠKEVIČIENĖ, gim.
• Aldona LITVINOVA, gim.
• Magdalena MERKUŠEVIČIENĖ, gim.
• Ramutė MIKUTAVIČIENĖ, gim.
• Petronėlė NEDZINSKIENĖ, gim.
• Antanina NORKIENĖ, gim.
• Agrapina NORMANTIENĖ, gim.
• Stanislava ORLOVSKAJA, gim.
• Stefanija PAGOJIENĖ, gim.
• Kazimiera PALIONIENĖ, gim.
• Ksaverija PILKAUSKIENĖ, gim.
• Juzefa POCEVIČIENĖ, gim.
• Petrė RALIENĖ, gim.
• Elena ROTKINA, gim.
• Julija SAUKIENĖ, gim.
• Bronė SEREIČIKIENĖ, gim.
• Emilija STAIŠIŪNIENĖ, gim.
• Angelė STRAVINSKIENĖ, gim.
• Marija STRAVINSKIENĖ, gim.
• Agripina SUJETIENĖ, gim.
• Kazimiera ŠINKŪNIENĖ, gim.
• Kazė TAROZIENĖ, gim.
• Magdelena TOMKIENĖ, gim.
• Valerija USTINOVIČIENĖ, gim.
• Liudvika VAIČIULIENĖ, gim.
• Dalė VITKAUSKIENĖ, gim.
• Juozefa ŽILINSKIENĖ, gim.

tags: #regresas #tretiesiems #asmenims #padariusiems #zala #turtui