Reikalavimai cheminėms medžiagų sandėliams Lietuvoje

Logistikoje sandėliavimas suprantamas žymiai plačiau nei krovinių saugojimas, tai yra visa sandėlių sistema. Sandėliavimo sistema- tai techninių, organizacinių ir informacinių priemonių, kuriomis atliekamas produkcijos priėmimas, sukrovimas į sandėlį, sandėliavimas, atrinkimas ir pasiruošimas išduoti pristatymui į vartojimo vietas, visuma.

Sandėliavimas siaurąja prasme atlieka laiko perdengimo tarp turimų medžiagų ir jų poreikio funkciją. Sandėlių logistikos uždavinys- sukurti visų sandėliavimo rūšių, taip pat krovinių gabenimo sistemą iki pat prekių paskirstymo.

Tokios sandėlių ūkio funkcijos kaip prekių atvežimas, kontrolė, prekių judėjimas, sandėliavimas, rūšiavimas ir atranka, prekių išdavimas, priklauso nuo sandėlio tipo.

Sandėlių Tipai

Logistikos sferoje vyrauja keturi sandėlių tipai- gamyklų, centriniai, regioniniai ir išdavimo sandėliai, arba realizavimo bazės. Šių sandėlių tipai yra būdingi vidaus rinkai.

  • Gamyklų sandėliai: dar vadinami gatavos produkcijos sandėliais. Jie paprastai būna netoli nuo gamybos vietos ir skirti trumpalaikiam produkcijos sandėliavimui. Juose sandėliuojama tik toje vietoje gaminama produkcija.
  • Centriniai sandėliai: tai kita sandėliavimo pakopa, einanti po gamyklų sandėlių pakopos. Šių sandėlių skaičius dažniausiai būna ribotas, tačiau juose sandėliuojami visi įmonėje gaminami gaminiai. Jų funkcija yra papildyti prekių atsargas sandėliuose, kurie sudaro tolesnę sandėliavimo pakopą.
  • Regioniniai sandėliai: įrengti tam tikrame regione, kurį sudaro kelios sritys. Toks sandėlis yra savotiškas buferis tarp gamybos ir realizavimo rinkos. Savo atsargomis jis sumažina pirmesnių ir paskesnių sandėliavimo pakopų krūvį.
  • Realizavimo bazės: žemiausioje sandėlių hierarchijos pakopoje yra realizavimo bazės, decentralizuotai išsidėsčiusios po visą pardavimo sritį. Jų paskirtis - turimus prekių kiekius išskirstyti pagal pirkėjų užsakymus ir paruošti pristatyti klientams.

Pagal konstruksiją ir saugojimo sąlygas sandėliai yra skirstomi į atvirus, uždarus ir specialius sandėlius:

Sandėlio Tipas Apibūdinimas Krovinių Pavyzdžiai
Atviri sandėliai Skirti įpakuotiems gaminiams sandėliuoti, taip pat kroviniams, kurie nebijo atmosferinių kritulių ir tiesioginių saulės spindulių poveikio. Priskiriami pusiau uždari sandėliai ir atviros aikštelės. Įrengimai, staklės, įvairios inertinės statybos medžiagos, metalų rūdos, metalo laužas, akmens anglims.
Uždari sandėliai Skirti kroviniams, kuriems reikia tam tikrų sandėliavimo sąlygų (mikroklimato)- temperatūros, drėgmės ir pan., sandėliuoti. Gali būti šildomi ir nešildomi, vienaaukščiai ir daugiaaukščiai. Taip pat laikomi vertingi kroviniai. Priklauso ir vienaaukščiai aukštuminiai stelažiniai sandėliai. -
Specialūs sandėliai Sandėliuojamos medžiagos, turinčios spacialių fizinių, cheminių ar biologinių savybių. Nafta ir jos produktai, cheminėms medžiagoms, greitai gendantiems produktams, grūdams.

Įmonė nusprendusi padidinti sandelių skaičių, turi dvi galimybes: galima įsigyti vienodą sandelį arba naudotis bendro naudojimo sandeliu. Sprendžiant kurį variantą pasirinkti, reikia apsvarstyti galimybes ekonominiu požiūriu, atsižvelgiant į kainas. Esant mažoms atsargų apimtims bendrojo naudojimo sandelis yra geriausias variantas.

Privatus sandėlys. Norint privatų sandelį padaryti ekonomišką reikia, didelės apyvartos. Reikia suprasti, kad išlaidos atsargų vienetui privačiame sandelyje yra nemažesnės negu bendrojo naudojimo sandelyje, kitaip sakant privatus sandelys niekada nebus pigesnis.

Bendro naudojimo sandeliams nereikia jokių investicijų, naudodama firma šiuos sandėlius gali padidinti įplaukas, išvengti investavimo ir finansinės rizikos (kaip būna naudojant privatų sandelį). Pagal kintančią paklausą firma gali laikyti atitinkamą kiekį atsargų bendro naudojimo sandeliuose. Tiesioginis kontraktas tarp krovinių siuntėjo ir sandelio menedžerio leidžia gauti įplaukas anksčiau nei privačiame sandelyje.

Nuosavo ar nuomuojamo sandelio problema sprendžiama pasirenkant tokius kriterijus, kaip sąnaudų minimumas. Esant dideliai paklausai ir didelei apyvartai geriau turėti nuosavus sandelius. Kai yra skverbiamasi į naują rinką, tuomet geriau nuomuoti sandelius. Nuomuojant sandelius įmonei nereikia daryti didelių investicijų. Tai sumažina finansinę riziką, taip pat padidina sandėlių talpumo poreikio lankstumą, nes galima keisti nuomos sąlygas.

Sandėliavimo įranga padeda optimizuoti erdvę.

Svarbiausi atsargų sandėliavimo metodai: kiekvienai atsargų rūšiai reikia atitinkamų sandėliavimo sąlygų ir jis neapsiriboja vien tik atsargų laikymu jame, atliekamos ir kitos funkcijos, todėl svarbu koks yra sandėliavimo tikslas, nuo to priklausys sandėliavimo metodo parinkimas.

Sandėlių Išdėstymas

Sandėlių išdėstymas priklauso nuo logistikos aktualumo- nacionalinių įminių sandėlių išdėstymo principai skiriasi nuo tarptautinių sandėlių. Tačiau gabenimo maršrutų parinkimo ir gabenimo kaštų minimizavimo požiūriu tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių sandėlių vietų parinkimas turi tenkinti tuos pačius reikalavimus. Medžiagų srautas į sandėlius ir įvairias paskirstymo vietas privalo būti organizuotas taip, kad jis netrukdomai vyktų per minimalų laikotarpį. Teisingas sandėlių išdėstymas patenkina šiuos abu reikalavimus. Sandėlio išdėstymas priklauso nuo jo paskirties.

Tarptautiniams sandėliams vieta parenkama labiau atsžvelgiant į transporto infrastruktūrą. Prie vandens kelių esančiuose sandėliuose laikomos vidaus vandenų keliais- upėmis, kanalais arba jūrų keliais gabenamos prekės. Jos perkraunamos iš laivo tiesiai į sandėlį ir atvirkščiai. Prie vidaus vandenų kelių esančiuose sandėliuose anksčiau buvo sandėliuojami tik birieji kroviniai- anglys, trąšos, inertinės statybinės medžiagos. Pastaruoju metu vis didėja sandėliuojamų vienetinių krovinių kiekiai- ypač gabenamų konteineriuose.

Sausumos sandėliai dažniausiai išdėstomi stambiuose pramonės ir administraciniuose centruose: prie kelių ir geležinkelio atšakų, kad būtų patogu krovinius perkrauti iš krovininio automobilio arba iš vagono tiesiai į sandėlį.

Sandėliavimo Pakopos

  • I sandėliavimo pakopa: yra gavimo sandėliai. Jų uždavinys- užtikrinti gamybą, nenutrūkstamai aprūpinti gamybos procesą reikalingomis medžiagomis ir tvarkyti garantines atsargas.
  • II sandėliavimo pakopa: jungia gamybos sandėlius. Turimi omenyje tarpiniai sandėliai, taip pat įrankių arba lygiagretūs sandėliai.
  • III sandėliavimo pakopa: pradeda funkcionuoti užbaigus gamybos procesą. Šie sandėliai vadinami gaminių, taip pat realizavimo arba galutiniais sandėliais. Ši sandėliavimo pakopa literatūroje aprašoma ne taip dažnai kaip kitos jau minėtos sandėliavimo pakopos.

Pasirenkant sandėlių dydį ir dizainą reikalinga tam tikra pirminė informacija, pirmiausia reikia prognozuoti, kokia bus paklausa kiekvienam produktui rinkoje, tuomet reikia numatyti, kokio dydžio bus užsakymai, apskaičiuoti reikalingas atsargas, numatyti apsidraudimo atsargų dydį.

Prie gauto ploto reikia pridėti vieną trečiąją pagalbinėms patalpoms, ofisams, be to reikia skirti užsakymui, priėmimui ir surinkimui vietos. Užsakymo surinkimo vietos poreikį apspręs produkcijos ypatybės, paklausos poreikis, klientų skaičius. Nuo užsakymų surinkimų vietos daug priklauso klientų aptarnavimo kokybė. Kartais užsakymų priėmimo ir surinkimo zonos sutampa.

Sandėlyje svarbiausia bus prekių specifika. Sandėliai skirstomi pagal išdėstymą, t.y. kuo naudingiau panaudoti sandėlio aukštį, t.y. išnaudoti tūrį.

Medžiagų Identifikavimas ir Sandėliavimas

Tapatybė nustatoma prieš medžiagų priėmimą. Sandėliuojamos medžiagos yra suskirstomos pagal nustatytus sandėliavimo vietų kriterijus ir pirmenybę. Identifikavimas paprastai užbaigiamas išdėstymu- vietos sandėlyje paskyrimu. Pagal lokalinį principą sandėliuojama savotiškai, krovinys negauna sandėlyje nuolatinės vietos- po kiekvieno priėmimo to paties krovinio vieta gali būti keičiama. Vieta sandėlyje yra nustatoma pagal tam tikrą sistemą. Pagal lokalinį principą užtikrinamas geras sandėlio pajėgumo panaudojimas.

Stelažų lentynų duomenys su jų maksimaliomis krovinių talpinimo galimybėmis yra kaupiami elekrpniniuose duomenų apdorojimo įrenginiuose. Sandėlio patalpa yra sudaryta iš stelažų aukščio ir lentynų tūrio vietų skaičiaus. Kiekviena ši vieta nustatoma pagal tris dydžius: stelažo lentynų, stelažo aukščio ir lentynų ilgio.

Sandėliavimo sistemos padeda optimizuoti procesus.

Medžiagų poreikis yra dažnai įforminamas vienu būdu, kuris nepakankamai atspindi sandėlio poreikius. Užsakymų paruošimas atliekamas arba gavus užsakymą, kuris vadinamas operatyviu arba realiuoju trukmės apdorojimu arba užsakymai yra surenkami ir tada apdorojamas jų visas pluoštas. Tai paprastai vadinama užsakymo paketo aapdorojimu.

Medžiagų pervežimas iš vieno sandėlio į kitą užbaigiamas medžiagų išdavimu. Po atrinkimo prekės yra paruoštos tolesniam naudojimui. Šiuo metu praktikoje plačiai diegiamos visiškai automatizuotos gabenimo sistemos, užtikrinančios trijų dydžių judėjimo nuoseklumą.

Sandėlių Funkcijos

  1. Transporto apjungimas: Ji būdinga tiek materialiniam techniniam, tiek fiziniam paskirstymui ir ypač aktuali įmonėms, kurios susiduria su ne pilnos transporto įkrovos problemomis. Tokiu atveju didėja transportavimo išlaidos produkcijos vienetui ir brangsta prekės. Sandėlių pagalba siuntos apjungiamos ir tai atpigina transportavimo sąnaudas. Sandėliuose gali būti sukaupiamos atsargos, siekiant jas pervežti didesniu pajėgumu, pigesnėmis transporto priemonėmis.
  2. Asortimento formavimas: Yra aktuali didmeninėm ir mažmeninėm prekybos įmonėm , kurios susiduria su užsakymais, susidedančiais iš daugybės skirtingų produktų (spalva, dydis, forma). Sandėliai gali būti išdėstyti ne vienoje vietoje ir jų pagalbą galima sukurti pilną asortimentą iš gamyklų atsivežant didelėmis partijomis, o vėliau sudarant smulkias pilno asortimento siuntas ir vežant trumpais nuotoliais.
  3. Poreikių išlyginimas: Svarbu tai, kad iš esmės skiriasi pateikiamų siuntų dydis ir vartojimo kelias, dažniausiai pritaikoma tiekiant žaliavas, kurios perkamos pasinaudojant masto ekonomija, pigesniu transportavimu. Ši funkcija taip pat būdinga kai yra sunkiai nusakomas užsakymo laiko ciklas, t.y. laikas nuo užsakymo pateikimo iki pristatymo.
  4. Užtikrinamoji funkcija: Jos esmė užtikrinti gamybos nenutrūkstamumą, išvengti viršvalandžių, prastovų.
  5. Spekuliacinė: Būdinga įmonėms prekiaujančioms sezoninėmis prekėmis. Esant didelei pasiūlai perkama už mažą kainą tikintis parduoti kai paklausa išaugs didesnėmis kainomis.
  6. Pakeitimo funkcija: Jos metu yra baigiamos gamybos operacijos, kai prekės pakuojamos, perpakuojamos, rūšiuojamos, džiovinamos ir panašiai.

Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statinių reikalavimai

Reikalavimai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.02.07:2012 "Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai". Šis reglamentas nustato esminius statinio reikalavimus, saugos ir sveikatos reikalavimus, aplinkos apsaugos reikalavimus, triukšmo ribojimo reikalavimus, energijos taupymo reikalavimus, vandentiekio ir nuotekų šalinimo reikalavimus, statinių pritaikymo neįgaliesiems reikalavimus, gaisrinės saugos reikalavimus ir civilinės saugos reikalavimus.

Reglamentas taikomas projektuojant, statant, rekonstruojant ir remontuojant sandėliavimo, gamybos ir pramonės statinius.

Trąšų sandėliavimas ir naudojimas

Tręšiant leidžiama naudoti tik tuos tręšiamuosius produktus, kurie įtraukti į Identifikavimo sąrašą. Siekiant, kad augalai gautų pakankamai augti reikalingų medžiagų, bet nebūtų pertręšiami, tręšiamųjų produktų perteklius nepatektų į gruntinius ir paviršinius vandenis, o augalinis maistas būtų saugus, augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias, aplinką tausojančias tręšiamųjų produktų normas pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas arba pagal sudarytą tręšimo planą.

Ūkininkai, naudojantys mineralines (neorganines) trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą. Ūkininkai, naudojantys gyvūninės kilmės pelenus, turi laikytis pelenų naudojimo plano.

Tręšiamieji produktai privalo būti laikomi sandėliuose ant padėklų arba lauke ant padėklų, apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferos kritulių taip, kad pakuotės nestovėtų vandenyje ir ant jų nesikauptų vanduo. Palaidas mineralines trąšas privaloma laikyti tik sandėlyje. Skirtingų rūšių palaidos mineralinės trąšos sandėlyje turi būti laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose. Didelį azoto kiekį (N>28 %) turinčias amonio nitrato trąšas privaloma laikyti tik supakuotas. Pakuotos mineralinės (neorganinės) trąšos gali būti laikomos sandėliuose tiesiog ant grindų ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo įsigijimo. Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos mineralinės (neorganinės) trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami. Grindys turi būti aukščiau žemės paviršiaus, medinės sandėlio konstrukcijos padengtos ugniai atspariais mišiniais.

Tuščios tręšiamųjų produktų pakuotės ir jų likučiai, kurie pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriami atliekoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis tręšiamųjų produktų etiketėse, techniniuose dokumentuose nurodytais ar atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Svarbu teisingai tvarkyti organines trąšas ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų.

Pavojingų krovinių sandėliavimas

Pažeistas ar nutekėjusias pavojingas medžiagas rekomenduojama išimti ir laikyti atskiroje, saugioje patalpoje. Išsiliejus ar nutekėjus konteineriui, apie tai reikia pranešti objekto prižiūrėtojui. Nedelsiant reikia imtis būtinų veiksmų, siekiant sulaikyti ir kontroliuoti išsiliejimą sugeriant, nukreipiant arba sulaikant bet kokį skysčio srautą, kad būtų išvengta bet kokių paviršinių kanalizacijos, dirvožemio ar vandens kelių užteršimo.

Medžiagos, naudojamos pavojingų medžiagų išsiliejimui valyti, turi būti lengvai prieinamos visose sandėliavimo vietose, kuriose gali būti laikomos pavojingos medžiagos. Apribokite išsiliejimą blokuodami. Tai atliekama naudojant sugeriančią medžiagą išsiliejimo rinkinyje.

Pavojingų krovinių sandėliuose kroviniai visada turi būti pažymėti ir apskaityti. Dėžutės visada turi būti atitinkamai pažymėtos, o prireikus pavojingoms prekėms gali reikėti net ženklų ar žymėjimo, nurodančių jų vietą sandėlyje arba saugykloje. Visi pavojingų krovinių elementai turi būti aiškiai matomi ir lengvai prieinami.

Pavojingi gaminiai, kurie išskiria dūmus, laikomi degiais, ėsdinančiais, oksiduojančiais arba toksiškais, turi būti tinkamai užsandarinti ir tinkamai vėdinami. Pavojingos medžiagos, esančios taroje, kurios turi vizualių pažeidimo, išsipūtimo ar deformacijos požymių , turi būti pašalinti, perpakuoti arba pritvirtinti tinkamu būdu.

Pavojingųjų objektų Lietuvoje sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius - Lietuvos pavojingųjų objektų, kuriuose pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytiesiems kvalifikaciniams kiekiams taikant žemesniojo ir aukštesniojo lygių reikalavimus ar juos viršija, planinių patikrinimų grafiką. Paprastai sakant, pavojingaisiais laikomus objektus priešgaisrinės apsaugos tarnyba tikrina iš anksto, pagal nustatytą planą, t. y. nelaukiama, kol įvyks nelaimė.

Mokymai su cheminėmis medžiagomis.

Kilųs cheminės taršos pavojui labai svarbu veikti greitai. Pavojingosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje negalima valgyti, gerti, rūkyti. Svarbu nepanikuoti, perspėti artimuosius, kaimynus. Jei nurodyta evakuotis iš užterštų teritorijų, tai ir būtina daryti.

Pavojingosios cheminės medžiagos yra itin lakios ir stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą, todėl būtina saugoti šias kūno dalis. Kvėpavimo takams ir akims apsaugoti dėvėkite viso veido kaukę su sudėtiniu filtru arba pusės veido kaukę ir apsauginius akinius. Lauke dėvėkite respiratorių, užsiriškite sudrėkintą vatos ir marlės raištį arba pridenkite burną ir nosį drėgnu rankšluosčiu. Odai apsaugoti geriausiai tinka vandens nepraleidžiantys drabužiai ir avalynė: vandeniui nepralaidžios sintetinės striukės, lietpalčiai, polietileniniai apsiaustai, guminiai batai. Užsimaukite pirštines, kepurę, apsivyniokite kaklą šaliku, stenkitės nepalikti neapsaugotų kūno vietų.

Prieš išeinant iš namų ar kitų patalpų, jei tektų evakuotis, reikia išjungti vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas, dujas, uždaryti langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždengti vėdinimo angas. Būtinai reikia pasiimti būtiniausius daiktus: pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, reguliariai vartojamus vaistus, dokumentus, pinigus, vertybinius popierius, brangenybes, šeimos relikvijas, kelias nuotraukas, ilgai negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, reikalingų drabužių, tualetinius reikmenis, asmeninės apsaugos priemones, nešiojamąjį radijo imtuvą ir žibintuvėlį, atsarginių elementų, žiebtuvėlį ar degtukų, mobilųjį telefoną, įkraunamą nešiojamąją bateriją.

Išėjus iš užterštos zonos, prieš įeinant į švarias patalpas, reikia nusivilkti viršutinius drabužius, nusiauti batus, viską sudėti į polietileninį maišą ir nunešti jį toliau nuo gyvenamųjų patalpų. Tuomet reikia nusiprausti duše ir persirengti švariais drabužiais. Ką daryti su sudėtais į maišą užterštais drabužiais ir avalyne, jums patars savivaldybės civilinės saugos skyriaus specialistai.

tags: #reikalavimai #cheminiu #medziagu #sandelio #patalpoms