Reikalavimai šildymui gyvenamųjų patalpų Lietuvoje: nuo senų iki naujų standartų

Šiuo metu naujai statomi pastatai Lietuvoje turi atitikti aukštą energinio naudingumo klasę. Vis dėlto didžioji dalis daugiabučių yra senos statybos. Jų energinio naudingumo klasę leidžia pagerinti renovacija, bet iki šiol Lietuvoje renovuota kiek daugiau nei 14 proc. visų daugiabučių. Kaip skiriasi senų ir naujų pastatų šilumos poreikiai ir kokias galimybes gyventojams gali atverti renovacija?

Energetinio naudingumo klasės

Skirtumai tarp energinio naudingumo klasių

Nuo 2006 m. Lietuvoje statomiems gyvenamiesiems pastatams buvo taikytas reikalavimas atitikti ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad toks pastatas turėtų būti apšiltintas, turėti sandarius langus ir kitus konstrukcinius elementus, kurie mažina šilumos nuostolius. Tokio tipo pastatai dažniausiai priskiriami naujesnės statybos būstams, o jų šilumos poreikiai per metus gali siekti apie 100-180 kWh/kv. m.

Prieš maždaug dešimtmetį energinio naudingumo reikalavimai pradėjo palaipsniui griežtėti. Šiuo metu naujai statomi gyvenamieji pastatai turi atitikti itin aukštą A+/A++ energinę klasę. Tokio tipo būstas dažniausiai turi platesnį spektrą sprendimų, pavyzdžiui, mechaninę ventiliavimo sistemą su šilumogrąža (rekuperatorių), recirkuliacinę karšto vandens sistemą ar individualizuotą patalpų mikroklimato kontrolę, kas dar labiau sumažina šilumos sąnaudas ir padidina komforto lygį. Tokio būsto šilumos poreikiai per metus sudaro mažiau nei 50 kWh/kv. m.

Tuo metu nerenovuoti seni daugiabučiai, pastatyti iki 1993 m., dažniausiai priskiriami F ar G energinio naudingumo klasei. Jų metinės šildymo sąnaudos gali siekti 300-500 kWh/kv. m. Tai reiškia, kad skirtumas tarp naujos ir senos statybos būsto šildymo energijos sąnaudų gali sudaryti iki 10 kartų. Į šio tipo pastatus orientuota daugiabučių atnaujinimo programa.

Kaip rodo Aplinkos projektų agentūros duomenys, senos statybos daugiabučio renovacija šilumos poreikį padeda sumažinti daugiau kaip 60 proc.

Nuo ko priklauso šildymo sąskaitos dydis?

Tai, kiek pinigų šildymui teks išleisti, priklauso ne vien nuo pastato energinio naudingumo klasės, bet ir nuo šilumos kainos konkrečiame šalies mieste, būsto ploto, palaikomos temperatūros.

Pavyzdžiui, 2022-2023 m. šildymo sezono pradžioje skirtumas tarp šilumos kilovatvalandės, gaunamos iš dujų ir biokuro, sudarė daugiau kaip 5 kartus pastarojo naudai, todėl biokurą naudojančiuose miestuose šilumos kaina buvo pastebimai mažesnė. Vėliau sumažėjus dujų kainai, atitinkamai pigo ir iš dujų gaminama šiluma.

Realūs pavyzdžiai rodo, kad šildymo sąskaitų dydžio skirtumai tarp naujos statybos ar renovuotų būstų ir senos statybos būstų gali siekti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų per mėnesį. Pagal Vilniaus šilumos tinklų pateikiamus duomenis, 2023 m. vasario mėnesio sąskaita už šildymą 50 kv. m ploto naujos statybos bute vidutiniškai sudarė mažiau nei 30 eurų, pilnai renovuotame daugiabutyje esančiame bute - apie 50 eurų, nerenovuotame daugiabutyje - apie 85 eurus.

Remiantis „Kauno energijos“ duomenimis, 2023 m. vasario mėn. sąskaita už šildymą 60 kv. m ploto bute pilnai renovuotame daugiabutyje siekė apie 35 eurus, kai analogiško ploto nerenovuotame bute ji sudarė 233 eurus.

Individualių namų atveju šildymo kainų amplitudė yra dar didesnė, nes egzistuoja daugybė skirtingų šildymo būdų, pavyzdžiui, kietojo kuro ar dujiniai katilai, elektriniai ar infraraudonųjų spindulių radiatoriai, geoterminis šildymas ar kelių tipų šilumos siurbliai. Kita vertus, individualių namų savininkai turi daugiau galimybių pakeisti ar atnaujinti šildymo sistemas ir taip pagerinti namo energinio naudingumo parametrus.

Apibendrinus, kuo pastato energini naudingumo klasė aukštesnė, tuo mažiau šildymo energijos jis sunaudoja ir tuo mažesnę įtaką jo gyventojams turi energijos išteklių kainos.

Anot jos, per 2022 m. būsto išlaikymo sąnaudos Lietuvoje didžiąja dalimi dėl energetinių išteklių kainų išaugo net 37 proc., kas išryškina poreikį gerinti senų pastatų energinį naudingumą ir pasitelkti kitus energijos taupymo būdus.

Individualizuota mikroklimato kontrolė

Dar vienas svarbus pastatų energinio naudingumo aspektas - galimybė pritaikyti energijos suvartojimą atsižvelgiant į gyvenimo būdą. Daugelis naujos statybos ir renovuotų būstų turi galimybę nustatyti individualią temperatūrą atskiruose kambariuose ar bute.

„Įdiegus elektroninius šilumos kolektorių valdiklius galima automatizuoti temperatūros valdymą, pavyzdžiui, ją sumažinant nakties metu ir padidinant dieną. Automatizuotas temperatūros valdymas taip pat užtikrina, kad namuose visada palaikoma tikslinė temperatūra, o radiatoriai ar kiti šildymo įrenginiai išjungiami pasikeitus sąlygoms, pavyzdžiui, pavasario saulei pakankamai įšildžius būstą“, - pastebi J. Bagdanavičiūtė.

Anot jos, toks individualizuotas ir pagal gyventojo dienos ritmą priderintas temperatūros valdymas buto šilumos sąnaudas gali padėti sumažinti bent 10-20 proc.

Galiausiai, turėtume ir patys atsižvelgti į optimalią temperatūrą būste. Rekomenduojama, kad ji turėtų siekti nuo 18 iki 22 laipsnių pagal Celsijų. Įprastai aukščiausia temperatūra turėtų būti palaikoma vonios kambaryje (pavyzdžiui, 22-23 laipsniai), svetainėje ji turėtų siekti 20-21 laipsnį, miegamajame dažniausiai pakanka 19 laipsnių.

Statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais

Statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais tampa viena aktualiausių temų tiek būsto savininkams, tiek planuojantiems renovaciją ar naują statybą. Lietuvoje pastatų energinis naudingumas reglamentuojamas statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.

Šiame reglamente aiškiai apibrėžta, kaip skaičiuojamos energijos sąnaudos, kokie rodikliai vertinami ir kokius reikalavimus turi atitikti skirtingų klasių pastatai. Straipsnis pritaikytas paprastam žmogui, tačiau remiasi galiojančiais reglamentais ir oficialia informacija.

Energijos (energinio naudingumo) klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G - žemiausia.

Pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, nuo 2021 m. sausio 1 d. Gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo sertifikatas dažniausiai galioja iki 10 metų, jei pastate nebuvo atlikta darbų, kurie keičia energinį naudingumą (pavyzdžiui, renovacija, šiltinimas, šildymo sistemos keitimas).

Trumpas energinio naudingumo klasių aprašymas:

• D klasė: Tokie pastatai dažniausiai yra seni, neapšiltinti arba minimaliai pagerinti. D klasės pastatai dažnai turi vieną ar kelis atliktus patobulinimus (pakeisti langai, apšiltintas stogas ar viena siena), tačiau visuma vis dar neefektyvi.
• B klasė: B klasės pastatai jau laikomi energiškai taupiais.
• A klasė: A klasės pastatai - labai taupūs ir šilti.
• A+ klasė: A+ klasės pastatuose dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (dažniausiai - saulės elektrinės ar kolektoriai).
• A++ klasė: A++ klasės pastatai - beveik nulinės energijos pastatai. Didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o pastato šiluminės savybės ir sandarumas yra labai aukšto lygio.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruoja valstybės paramos priemones gyventojams, norintiems atnaujinti savo namus ir sumažinti energijos sąnaudas. APVA parama glaudžiai susijusi su tuo, kokią energinę klasę pastatas turi dabar ir kaip ji keisis pagal statinių energinio naudingumo klases 2026 m. reikalavimus.

Nors oficialiuose dokumentuose gausu formulių ir lentelių, paprastam žmogui svarbiausia žinoti, nuo kokių darbų pradėti ir kokią realią naudą jie duos.

1. Pirmas žingsnis - sužinoti, kokią energinę klasę turite dabar. Tai padaryti galima pasidarius energinio naudingumo sertifikatą.
2. Senų langų ir durų šilumos nuostoliai gali sudaryti labai didelę pastato energijos dalį.
3. Natūralus vėdinimas (per orlaides, plyšius, atidarytus langus) reiškia, kad su šiltu oru išmetama ir šiluma.
4. Aukščiausioms energinėms klasėms pasiekti svarbu ne tik mažinti sąnaudas, bet ir didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo keičiami šildymo ir karšto vandens sistemų reikalavimai, taikomi gyvenamiesiems daugiabučiams namams. Atnaujintos nuostatos nurodo, jog visų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos turi atitikti privalomuosius reikalavimus, o jų neatitinkančios sistemos privalo būti modernizuotos per keturis metus - t.y. iki 2026 m. liepos 1 d.

Pokyčiai įgyvendinami atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu Lietuvoje dar yra apie 3 tūkst. senų elevatorinių šilumos mazgų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo. Ši problema tampa ypač aktuali rudenį ir pavasarį, kai lauko temperatūra dienos metu sušyla, o naktį - atvėsta.

Šilumos punkto modernizavimas suteikia galimybę vartotojui pačiam reguliuoti šildymą pagal savo poreikius ir finansines galimybes bei palaikyti pageidaujamą temperatūrą patalpose. Vienas iš automatizuotų šilumos punktų privalumų - automatinis vidaus patalpų temperatūros palaikymas, nepaisant lauko temperatūros pokyčių.

Seime patvirtintos Šilumos ūkio ir Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymų nuostatos, pagal kurias elevatorinių šilumos punktų modernizavimui galėtų būti skiriama iki 80 proc.

Pagal Statybos įstatymą, pastato energinio naudingumo sertifikatas reikalingas:

1. Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą.
2. Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
3. Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).

Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys - pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai.

B klasės reikalavimai 2026 metais

Dar prieš keletą metų B klasės energinio naudingumo namai buvo laikomi standartiniais gyvenamaisiais pastatais Lietuvoje. Tačiau laikui bėgant statybų reglamentai griežtėjo, ir nuo 2021 metų įsigaliojus A, A+ bei A++ energinio efektyvumo reikalavimams, ši klasė tapo žemesnio lygmens standartu.

2026 metais klausimas dėl B klasės statinių tebėra aktualus tiems, kurie pradėjo projektus prieš keliolika metų ar paveldėjo statybas iš senesnio laikotarpio. Kadangi teisės aktai dėl energinio naudingumo buvo palaipsniui griežtinami, vis dar egzistuoja išimtys, leidžiančios pabaigti statybas pagal senesnius reikalavimus.

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, nuo 2016 metų naujai statomi gyvenamieji pastatai turėjo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. B klasės statyba buvo leistina tik tiems projektams, kuriems statybos leidimai išduoti iki 2016 m. Todėl 2026 metais teisėtai statyti naują B klasės namą nebeįmanoma.

Jei B klasės pastato statyba pradėta pagal leidimą, išduotą seniau, projektas gali būti užbaigtas. Senesni B klasės pastatai vis dar gali būti modernizuojami, keičiant jų šildymo, vėdinimo ar izoliacijos sistemas. Tokie projektai nėra draudžiami, tačiau nebegali būti naujai registruojami. Statybų užbaigimo procedūros vykdomos pagal anksčiau galiojusius techninius dokumentus. Naujos statybos ar išplėtimo atvejais privaloma atnaujinti projektą pagal A arba A+ klasės reikalavimus.

Ar 2026 m. B klasės pastatas - tai energinio naudingumo lygis, apibrėžiantis vidutinį šiluminį efektyvumą. Tai reiškia, kad toks namas užtikrina pakankamą komforto lygį, tačiau energijos taupymo požiūriu jis nusileidžia A ir A+ klasės pastatams. Pagal buvusį reglamentą STR 2.01.02:2016, B klasės pastatams taikomi konkretūs energijos vartojimo ir sandarumo rodikliai.

Metinis energijos poreikis šildymui siekia apie 100-120 kWh/m², todėl tokio namo šildymo sąnaudos yra dvigubai didesnės nei A klasės pastato.

Sienų šiluminė varža privalo būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K), o langų šilumos perdavimo koeficientas - U ≤ 1,3 W/m²K.

Tuo tarpu pastato sandarumo rodiklis n50 ≤ 3,0 1/h reiškia, kad per valandą pro nesandarumus gali pasikeisti iki trijų pastato oro tūrių.

Nepaisant to, kad B klasė oficialiai nebenaudojama naujiems projektams, ji vis dar aktuali kai kuriems statytojams.

2026 metais vis dar galima užbaigti senesnius projektus, kuriems statybos leidimai išduoti iki naujų energinio efektyvumo normų įsigaliojimo.

Nors 2026 metais naujų B klasės namų statyba faktiškai nebeleidžiama, šiai klasei priskiriami pastatai vis dar egzistuoja kaip senesnių projektų tęstiniai ar rekonstruojami objektai, kuriems leidimai išduoti iki griežtesnių reglamentų įsigaliojimo. Tokiu atveju projektui taikomi tie patys normatyvai, kurie galiojo B klasės laikotarpiu.

Pateikiame B klasės namo reikalavimus:

• Šiluminė varža parodo, kiek konstrukcija sulaiko šilumą. Turi būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K).
• Langai ir durys B klasės name turi turėti U koeficientą iki 1,3 W/m²K, o šiuolaikiniuose A+ namuose - iki 0,9 W/m²K.
• Pagal senąją metodiką, natūrali ventiliacija B klasės namuose buvo laikoma priimtinu sprendimu.
• Kiekvienas B klasės pastatas vis dar turi būti įtrauktas į energinių pastatų registrą, o sertifikatas galioja 10 metų.

Nors B klasės namai šiandien laikomi pasenusiu standartu, daugelis statytojų vis dar susiduria su šios klasės projektais - ypač renovuodami senesnius pastatus ar užbaigdami pradėtas statybas. Aukštesnės energinės klasės užtikrina mažesnius šilumos nuostolius ir geresnį mikroklimatą.

Jei projektas dar nebaigtas, verta svarstyti energinių sprendimų atnaujinimą. Vienas iš dažnų statytojų klaidų - tikėti, kad sertifikato klasė automatiškai parodo pastato kokybę.

Eksperto rekomendacijos statytojams 2026 m.:

• Vertink ilgalaikę investiciją - aukštesnės klasės pastatas per 5-7 metus kompensuoja papildomas išlaidas mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.
• Jei dar tik planuoji statybas, iš karto projektuok A arba A+ klasės namą - nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visai ES.
• Pasitelk energijos efektyvumo ekspertą dar projektavimo etape - jis padės suderinti izoliacijos, vėdinimo ir šildymo sprendimus.
• Atlik termovizinį tyrimą po pirmos žiemos - tai leis identifikuoti šilumos nuostolius ir ištaisyti klaidas.

Nuo kitų metų statybų leidimai bus išduodami tik aukščiausią - A++ - energinę klasę turintiems daugiabučiams, beveik prilygstantiems pasyviems namams. Dabar Lietuvoje visi statomi nauji pastatai, kuriems leidimas statyti išduotas po 2018 m. sausio mėn. 01 d. turi būti ne žemesnės nei A+ energinės klasės, o nuo 2021 m. „Tačiau ir dabar daug A+ energinės klasės daugiabučių išsiskiria geru sandarumu, aukštos kokybės termoizoliacinėmis medžiagomis ir dalis jų, pavyzdžiui visi „Omberg“ projektai, turi įdiegtas rekuperacines vėdinimo sistemas. Esminis A++ klasės daugiabučio privalumas yra tas, kad jame ne mažiau kaip 50% naudojamos pirminės energijos turės būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Iš viso yra skaičiuojamos devynios pastatų energinio naudingumo klasės nuo dabartinės aukščiausios A++ iki žemiausios - G klasės. „Dauguma sovietmečiu statytų namų yra priskiriami D ar net E energinei klasei. Tai reiškia, kad jie sunaudoja daug šilumos energijos, didelė dalis jos prarandama per sienas, langus, stogą. Tokie pastatai anuomet buvo statomi neatsižvelgiant į ekologines problemas ir kelia aibę problemų šiandien juose gyvenantiems asmenims dėl prastos šiluminės varžos“, - teigia L.

Nuo 2006 m. statomiems pastatams pradėtas taikyti reikalavimas, kad jie būtų ne žemesnės nei C energinės klasės. Po 2014 m. pradėtiems statyti pastatams buvo pakelta kartelė iki B energinės klasės. Pasak L. Nuo 2016 m. statomi pastatai privalėjo būti ne mažesnės nei A klasės.

„Perėjimas nuo B klasės pastatų prie A klasės buvo labai ryškus suvartojamos šilumos energijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, šildymo kaina A klasės daugiabutyje, palyginus su B klasės daugiabučiu, gali būti ir dvigubai mažesnė“, - sako L. Pagal ES reikalavimus, dabartiniai senesnės statybos pastatai, esantys žemesnės nei C energinės klasės, ilgainiui turės būti renovuoti, tad gyvenimas žemesnės energinės klasės namuose lemia ne tik didesnes sąskaitas šildymui, bet ir papildomas išlaidas renovacijai ateityje, pažymi L.

„A ir A+ klasės pastatai skiriasi dėl jiems keliamų techninių reikalavimų, kaip energijos sąnaudos būsto šildymui, namo sandarumas ir šiluminė varža. Pastato statybą, atitinkančią šiuos kriterijus, užtikrina statinio statybos techninė priežiūra, vadovaujantis patvirtintu techniniu projektu ir galiojančių teisės aktų reikalavimais“, - aiškina L. Nors reikalavimas A++ klasei yra įvedamas jau nuo 2021 m. „Panašiai kaip ir ankstesnių perėjimų prie aukštesnės energinės klasės metu, taip ir dabar reikalavimas galios tik tiems pastatams, kuriems nuo kitų metų bus prašoma statybos leidimo. Jeigu statybos leidimas buvo išduotas anksčiau - reikalavimas negalios. Tad perėjimas prie A++ klasės vyks palaipsniui“, - kalba L.

Nors, anot L. „Pereiti prie A energinės klasės daugiabučių buvo privaloma prieš ketverius metus, o prie A+ - prieš dvejus. Tačiau dar šiandien matome rinkoje parduodamus naujos statybos butus B klasės daugiabučiuose. Tad rekomenduojame nepaisant daugiabučio ar namo statybos baigimo metų, visada pasidomėti, kokia yra jo energinė klasė“, - sako L.

tags: #reikalavimai #sildimui #gyvenamuju #patalpu