Mėgstantiems poilsį gamtoje siūlome apsilankyti Remeikių kaimo turizmo sodyboje. Remeikių kaimo turizmo sodyba - tai vieta, kurioje dera ramybė ir pramogos. Čia galite planuoti savaitgalio poilsį, vasaros atostogas ar šventę su draugais, šeima ar kolektyvu. Čia puikiai jausis tiek mažesnės draugų kompanijos, tiek didesni kolektyvai.
Patogumai ir aplinka
Sodyba įsikūrusi prie Gailinto ežero, todėl galėsite mėgautis nuostabiais gamtos vaizdais ir vandens pramogomis. Taip pat rasite lauko pavėsinę ir terasą, kur galėsite atsipalaiduoti ir mėgautis grynu oru.
Veiklos ir pramogos
Remeikių sodyboje galite organizuoti pobūvius, šeimos šventes, įmonių renginius, sportines varžybas ar kitas atrakcijas. Tai puiki vieta įvairioms progoms švęsti.
Vieta ir atstumai
Remeikių kaimo turizmo sodyba įsikūrusi Alytaus rajone, prie Gailinto ežero, lengvai pasiekiama automobiliu:
- Nuo Alytaus - apie 18 km (~20 min. automobiliu)
- Nuo Druskininkų - apie 40 km (~40 min. automobiliu)
- Nuo Kauno - apie 90 km (~1 val. 20 min. automobiliu)
- Nuo Vilniaus - apie 110 km (~1 val. 40 min. automobiliu)
Adresas: Remeikių sodyba, Gailinto g.
Kainos ir nuoma
Visos sodybos nuoma: 400-600 €
1 asm.: (kaina neaiški, patikslinkite)
Norėdami gauti daugiau informacijos apie kainas ir užsakymus, susisiekite su sodybos savininkais.
Alytaus regiono įžymybės
Jei planuojate apsistoti Remeikių sodyboje, verta aplankyti ir kitas Alytaus regiono įžymybes. Štai keletas idėjų:
Alytus
Rašytiniuose šaltiniuose Alytus pirmą kartą paminėtas 1377 m. Manoma, kad Alytaus vardas kilęs iš piliakalnio papėdėje tekančio upelio pavadinimo - Alytupis. 1581 m. birželio 15 d. Alytui buvo suteikta Magdeburgo (savivaldos) teisė ir herbas - balta rožė raudoname fone. Todėl šiandien Alytus dar vadinamas baltosios rožės miestu.
Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia pastatyta 1524 m. Jai sudegus, 1818 m. iškilo mūriniai klasicizmo stiliaus maldos namai. Tai vienas seniausių Alytaus pastatų. Bažnyčios varpinėje skamba garsiausio Lietuvos liejimo meistro Jono Delamarso 1669 m. nulietas varpas.
Kita Alytaus bažnyčia, Šv. Angelų Sargų, pastatyta 1830 m. vietoje dar XVII a. čia stovėjusios Šv. Onos koplytėlės. Dabartinis bažnyčios interjeras neobarokinis, todėl spalvingas ir puošnus, yra meninę vertę turinčių sakralinių vertybių. Šalia bažnyčios esančiose kapinėse ilsisi 114 savanorių, žuvusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę.
Nemunaitis
Nemunaitis prieš daugelį amžių įsikūrė ant pušynuose skendinčio Nemuno kranto. Tai, kad miestelis yra neatsiejamas nuo Nemuno, liudija ir jo pavadinimas: Nemunaitis - dzūkiškas malonybinis Nemuno vardas. Legenda pasakoja, kad prieš daug amžių čia sustojo iš užjūrių atplaukęs vikingų vadas Nemonas. Patiko jam gyventojų svetingumas ir rūpestis. Išvykdamas apdovanojo visus įvairiais turtais. Dėkingi gyventojai vado garbei pavadino vietovę Nemunaičiu.
Nemunaičio pilis minima 1384 m. kryžiuočių karų aprašymuose, nuo 1387 m. minimas Nemunaičio miestelis. Po Žalgirio mūšio nelikus priešų grėsmės, miestelis tapo svarbiu miško ruošos ir prekybos centru. 1792 m. Nemunaičiui buvo suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas, kuriame pavaizduotas šv. Kazimieras.
Subartonys
Subartonių kaimas įsikūręs tarp Gelovinio, Gilšės, Linamarkės, Pakelinio, Kampinio ežerų, netoli Subartonių miško. Žinomas 1773 m. Subartonių vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Tačiau žmonės šiose apylinkėse pradėjo kurtis daug anksčiau.
Subartonių kaimas bene ryškiausiai atstovauja laukų dzūkams. Tai gatvinis valakinio tipo kaimas. Skirstymas į vienkiemius prasidėjo tik 1930 m., bet ne visi gyventojai į juos kėlėsi, dalis liko senose vietovėse. Į vienkiemius neišsikėlė ir rašytojo V. Krėvės tėvai, turėję pusę valako žemės, todėl dabartinis muziejus yra toje pačioje vietoje, kur stovėjo rašytojo tėvų namas. V. Krėvės muziejus pradėtas kurti 1959 m.
Merkinė
Profesorius Česlovas Kudaba yra sakęs: „Merkinės apylinkių gamtoje aptiksime beveik visus kraštovaizdžio variantus. Reljefo skulptūros bei kraštovaizdžio įvairumu Merkinę pranoksta tik Vilniaus apylinkės. Nėra Merkinėje tik... jūros krantų“.
Istorikai romantikai teigia, kad Merkinę įkūrė vikingai. Merkinės pilis dažnai minima Vygando Marburgiečio ir Jono iš Posilgės kronikose, kryžiuočių kelių aprašymuose. Merkinės apylinkių miškuose medžiojo karaliai ir kunigaikščiai, mieste skambėjo keturių bažnyčių, cerkvės varpai, dviejuose vienuolynuose vienuoliai alumnus mokė lotynų kalbos, poetikos ir retorikos, nuo XVII a. Čia istorinius ženklus paliko Vytautas Didysis ir Jogaila, kuris 1387 m. Merkinėje pasirašė Magdeburgo teisę Vilniaus miestui.