Daugiabučių namų gyventojai dažnai nusprendžia pertvarkyti erdves - išgriauti sienas tarp atskirų erdvių (kambarių). Tačiau, planuojant remonto ar rekonstrukcijos darbus daugiabučiame name, svarbu žinoti teisinius ir techninius reikalavimus. Nesvarbu, ar planuojamas kapitalinis remontas, kai bus iš esmės pertvarkomos vidaus patalpos, ar paprastasis, buto šeimininkai turi pasirūpinti reikalingais leidimais ir kaimynų sutikimais.
Sienų Griovimas ir Buto Perplanavimas
Daugiabučio gyvenamojo namo tiek vidaus, tiek ir išorės sienos, priklausomai nuo pastato konstrukcinės schemos, gali būti laikančiosios arba nelaikančiosios. Kokiai rūšiai priskirtina siena, gali nustatyti kompetentingas specialistas: pastato techninis prižiūrėtojas (kiekvienam daugiabučiui namui toks specialistas privalo būti paskirtas. Dėl jo kontaktų reikia kreiptis į namo administratorių arba bendrijos, jei ji yra įsteigta, pirmininką) arba atestuotas projektuotojas, statinių / statinių projektų ekspertizės vadovas.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji. Pirmiausia, reikia žinoti, kad bute negalima griauti laikančiųjų konstrukcijų arba kitaip - laikančiųjų sienų. Kurios sienos bute yra laikančiosios pažymėta statinio projekte, kurį saugo namo bendrijos pirmininkas arba administratorius.
Nesant galimybės susipažinti su namo projektu reikėtų kviesti paskirtą namo techninį prižiūrėtoją ar kitą ekspertą, kuris įvertintų ar norima pertvarkyti konstrukcija nėra laikančioji. Tačiau ekspertai sako, kad ir be buto bylos žinoma, jog blokiniame name - visos sienos yra laikančiosios. Kiek laisviau su savo buto sienomis gali elgtis mūrinio daugiabučio gyventojai: šio tipo daugiabučio sienos ne visos laikančiosios.
Perplanuojant butą svarbu žinoti, kad leidžiama keisti visas vidaus atitvaras nelaikančias konstrukcijas, jeigu naujai suplanuotos patalpos atitiks nustatytus normatyvinius minimalius patalpų dydžių reikalavimus arba naujai suplanuotos patalpos nesumažins insoliacijos, nepablogins vėdinimo, šildymo ir dirbtinės apšvietos rodiklių, garso izoliacijos. Vonios ir tualeto patalpose galima keisti sanitarinių prietaisų tipus ir vietas su sąlyga, kad šių prietaisų prijungimo vietos tilptų tarp šių patalpų ribų, o prietaisų nuotakai iki esamų stovų būtų klojami virš perdangos lygio.
Kada Reikia Leidimų ir Sutikimų?
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Toma Kondrotaitė pabrėžia, kad prieš atliekant remonto darbus reikia išsiaiškinti, ar planuojamas remontas bus kapitalinis, ar paprastas, o tai priklauso nuo planuojamų atlikti darbų. „Kapitaliniam remontui priskiriami tokie statybos darbai, kuriais pertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (iš dalies ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis“, - aiškina T. Kondrotaitė.
Jeigu numatoma griauti siena yra laikančioji, yra planuojamas daugiabučio namo kapitalinis remontas. Jeigu numatoma griauti siena yra nelaikančioji, yra planuojamas daugiabučio namo paprastasis remontas. Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio laikančiąją sieną, tuo pakeičiant bet kuriuos pastato išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį), yra planuojamas daugiabučio rekonstravimas.
Rekonstruoti daugiabutį galima bendraturčių daugumos pritarimu, gavus statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti statinį pagal parengtą daugiabučio rekonstravimo projektą, o kai statinys ypatingasis - atlikti projekto ekspertizę.
Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio laikančiąją sieną, nepakeičiant jokių pastato išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio), yra planuojamas daugiabučio kapitalinis remontas, dėl kurio pasikeis pastato išvaizda. Tokiu atveju privaloma gauti daugiabučio daugumos pritarimą šiems darbams atlikti, kreiptis į projektuotojus dėl kapitalinio remonto projekto parengimo, parengus projektą - į atestuotus ekspertizės rangovus projekto ekspertizei atlikti (tuo atveju, jeigu daugiabutis yra ypatingasis statinys, arba kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas atlikti statinio kapitalinį remontą).
Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio nelaikančiąją sieną, yra planuojamas daugiabučio paprastasis remontas, kurį atlikus pasikeis daugiabučio išvaizda.
Kapitalinis Remontas ir Buto Išplanavimo Keitimas
Kapitalinis remontas yra sudėtingas procesas, kurio metu keičiamos pastato laikančiosios konstrukcijos. Statybos įstatymas nustato aiškias taisykles, kurių turi būti laikomasi atliekant kapitalinį remontą daugiabutyje esančiame bute.
Vienas iš svarbiausių elementų kapitalinio remonto procese yra atestuotas projekto vadovas, kuris turi turėti reikiamas kvalifikacijas ir patirtį. Šis vadovas yra atsakingas už projekto kokybę, laikotarpį ir jo vykdymo saugumą. Be to, kapitalinio remonto atveju yra būtina gauti daugumos bendraturčių sutikimą.
Tiek projekto vadovo atestavimas, tiek bendraturčių sutikimas yra būtini žingsniai užtikrinant saugų ir sklandų kapitalinio remonto procesą.
Statybos inspekcijos specialistai pabrėžia, kad, ruošiantis kapitalinio remonto darbams daugiabučiame name, reikia turėti statinio kapitalinio remonto projektą. Kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas būtinas, ketinant remontuoti ypatingąjį statinį arba jei daugiabutis namas yra neypatingasis statinys, ir kapitaliniam remontui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) dėl statinio išvaizdos keitimo.
Norint pertvarkyti bute esančias pastato laikančiąsias konstrukcijas, privaloma parengti kapitalinio remonto projektą. Jame turi būti įvertinta esamų konstrukcijų būklė, kitose pastato dalyse atlikti konstrukciniai pakeitimai, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui.“ Projektą turi parengti tos srities specialistas, projektuotojas, ir tik tada jį galima pristatyti savivaldybei kartu su prašymu gauti leidimą kapitaliniam buto remontui. T. Kondrotaitė priduria, jog jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė.
Daugiabučio gyvenamojo pastato kapitaliniam remontui privaloma gauti SLD šiais atvejais:
- kai daugiabutis yra kultūros paveldo statinys;
- kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis;
- kai kartu su kapitalinio remonto darbais įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos;
- kai daugiabutis yra nors vienoje iš šių teritorijų ir keičiama pastato išvaizda: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
Tuo atveju, kai statinio laikančiosios sienos ardymo, pertvarkymo darbai atliekami pastato viduje nekeičiant jo išvaizdos ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys, taip pat kai pertvarkant laikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai tokios sienos griovimui gauti SLD nereikia, tačiau, kaip ir minėta, turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas ir atlikta projekto ekspertizė.
Paprastasis Remontas
Atliekant paprastąjį remontą, kai nekeičiamos pastato laikančiosios konstrukcijos, statybos leidimo (SLD) nereikia. Tačiau, jei remonto darbais pastato išvaizda keičiasi, pavyzdžiui, įstiklinami balkonai ar lodžijos, keičiamos durys ar langai, ypač kai pastatas yra kultūros paveldo objektas arba įeina į saugomą teritoriją, būtina parengti paprastojo remonto aprašą arba projektą ir kreiptis į savivaldybę dėl SLD išdavimo.
Statinio paprastojo remonto tikslas yra iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nesusiję su statinio rekonstrukcija ir kapitaliniu remontu.
Atkreipiame dėmesį, kad kai daugiabutyje ardoma vidinė nelaikančioji siena, kai ardant nelaikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, SLD nereikia; paprastojo remonto aprašas ar paprastojo remonto projektas (kultūros paveldo statinio atveju) taip pat yra neprivalomas, tačiau gali būti rengiamas statytojo pageidavimu.
Tuo atveju, jei statinio paprastojo remonto darbais (nepertvarkant statinio laikančiųjų konstrukcijų) keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda, pavyzdžiui, įstiklinami balkonai arba keičiamos durys, langai (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), įrengiami nauji fasado elementai ir daugiabutis yra kultūros paveldo statinys arba yra bent vienoje iš šių teritorijų (mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje), tokiu atveju privaloma parengti paprastojo remonto aprašą arba paprastojo remonto projektą (kultūros paveldo statinio atveju) ir kreiptis į savivaldybę dėl SLD išdavimo, kai kartu su paprastuoju remontu daugiabutyje įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos SLD - privalomas.
Paprastasis remontas gali apimti įvairius darbus, tokius kaip dažymas, grindų keitimas, vidaus patalpų modernizavimas ir panašūs darbai, kurių tikslas yra išlaikyti arba pagerinti pastato būklę. Jeigu, atliekant remonto darbus, keičiamos bendrosios inžinerinės sistemos, tokios kaip bendros šildymo, elektros ar dujų sistemos, jiems reikalingas SLD. Svarbu užtikrinti, kad visi tokio pobūdžio darbai būtų atliekami laikantis saugumo ir kokybės standartų, nustatytų reglamentuose.
Statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijos. Statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, laikoma savavališka. Už savavališkai atliktus statybos darbus yra numatyta administracinė atsakomybė. Nustačiusi savavališkos statybos atvejį, Statybos inspekcija statytojui surašo savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis“, - paaiškina VTPSI.
Balkono Remontas ir Įstiklinimas
Kiek daugiau reikia padirbėti tiems, kurie nori atsinaujinti savo buto balkoną. Kaip aiškina VTPSI atstovė T. Kondrotaitė, „savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statinio remontui privalomas tais atvejais, jei atliekant remonto darbus keičiama daugiabučio namo išvaizda.“ Kitaip tariant, jei žmogus nori įstiklinti balkoną, jam reikalingas savivaldybės leidimas. Be to, yra privaloma pateikti ir planuojamų darbų projektą.
„Norint įstiklinti daugiabučio namo, esančio mieste ar atitinkamoje saugomoje teritorijoje, balkoną, perdažyti kita spalva namo fasado elementus ar kitaip pakeisti statinio išorės išvaizdą, privaloma parengti atitinkamą projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad statinio projekto architektūriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje, sudarytų darnią, bendrą visumą, o statinys derėtų prie kraštovaizdžio“, - patikslina VTPSI atstovė T. Kondrotaitė.
Triukšmas ir Kaimynai
Daugiabučiame name atliekamas buto remontas kelia nepatogumų kaimynams, tad prieš pradedant darbus būtina nepamiršti ir jų. Pirmiausia, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles.
Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai.
Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.
Savaitgaliais remonto darbai daugiabutyje ribojami griežčiau. Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai.
Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.
Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijos turi teisę nustatyti gyvenamųjų vietovių triukšmo rodiklius ir patvirtinti triukšmo taisykles, kurių privalo laikytis gyventojai.
Triukšmas, viršijantis nustatytus leistinus ribinius dydžius ar sklindantis ramybės metu, gali užtraukti administracinę atsakomybę. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsniu, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo reguliavimo teisės aktų pažeidimus skiriama bauda nuo 100 iki 600 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 500 iki 1000 eurų. Jei pažeidžiamos savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose, galima gauti baudą nuo 150 iki 600 eurų.
Tai dažniausiai pažeidžiama taisyklė, sukelianti nesutarimus tarp kaimynų. Įstatymai aiškiai nurodo, kada leidžiama naudoti triukšmingą įrangą ir kokiais atvejais gresia baudos. Žinodami taisykles galite išvengti konfliktų ir bausmių.
Ar Reikia Informuoti Kaimynus?
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Pranešime turi būti nurodyta triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis, jo trukmė ir taikomos triukšmo mažinimo priemonės.
Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę. „Graži bendruomenių praktika nurodyti ir būsto savininko ar remontą atliekančio darbų vadovo kontaktinį telefono numerį tam, kad nusiskundimų ar klausimų turintys kaimynai galėtų kreiptis tiesiogiai, o ne ieškoti pagalbos institucijose,“ - teigia E.
Jeigu leidimų remontuoti ir nereikia, būtinybė savivaldybę informuoti apie savo planuojamą remontą vis tiek yra. Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vedėjas Gintaras Leperskas aiškina, kad vilniečiai, planuojantys triukšmą kelsiančius statybos, remonto, montavimo darbus, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės administracijai informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovo, Triukšmo valdymo įstatymas galioja visoje šalyje ir turi būti vienodai suprantamas bei taikomas visose savivaldybėse. Kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius turi teisę nustatyti skirtingą statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laiką, todėl šis laikas kiekvienoje savivaldybėje gali skirtis.
Vis dėlto, dažniausiai remonto darbai draudžiami naktį, nuo 19 val. iki 7 val. Bet koks triukšmo kėlimas šiomis valandomis yra ramybės trukdymas ir tai yra viešosios tvarkos pažeidimas. „Kai trukdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, gresia bauda nuo 20 iki 80 Eur“, - įspėja G. Leperskas.
Atsižvelgdami į tai, visiems asmenims rekomenduojama triukšmą keliančius statybos (remonto, montavimo) darbus planuoti ir vykdyti darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 iki 17 val.
Baudos Už Savavališkus Darbus
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pastebėjo, kad dažnas statybos dalyvis vis dar pamiršta pasirūpinti statybą leidžiančiu dokumentu (SLD), kai jis privalomas, ir pradeda darbus jo neturėdamas. Tokiam statytojui, kuris atliko darbus be leidimo gali būti surašytas būti savavališkos statybos aktas ir privalomai nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. iki nurodytos datos išardyti atliktus pakeitimus. Už padarytus pažeidimus statytojui gresia administracinė atsakomybė.
Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.
Fiziniams asmenims savavališkas statinio paprastasis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 60 iki 1,2 tūkst. eurų. Savavališkas statinio kapitalinis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 300 iki 3,5 tūkst. eurų. Kitų statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 1 tūkst. eurų.
Radiatorių Keitimas
Remonto darbus atliekant vidaus patalpose atrodo, kad šie darbai gali būti atliekami bet kuriuo metų sezonu. Vienas iš jų - radiatorių keitimas ar taisymas. Tokius darbus reikėtų planuoti pavasarį po šildymo sezono pabaigos arba ankstyvą rudenį, prieš šildymo sezono pradžią.
Senuose daugiabučiuose keičiant radiatorius šildymo sezono metu reikia atjungti visą pastato šildymo sistemą, iš radiatorių išleisti termofikatą, pabaigus darbus vėl juo užpildyti, atlikti papildomus nuorinimo darbus. Šie darbai ne tik papildomai kainuoja, bet ir sukelia didelių nepatogumų viso namo gyventojams. Naujos statybos namuose šildymo sistema užsukama tik butui, tad šildymo sezono metu pakeisti radiatorių tokie bute yra paprasčiau.
Kadastro Duomenų Atnaujinimas Po Remonto
Ardant laikančiąsias konstrukcijas, bet kokia savivalė apskritai yra labai pavojinga visam namui, bet net ir koreguojant nenešančias (nekapitalines) sienas, privaloma informuoti savivaldybę ir atlikti buto statybos užbaigimo procedūrą, atnaujinti kadastro duomenis bei juos įregistruoti. Nors kadastro duomenis po remonto būtina atnaujinti per 3 mėnesius, kol kas nėra jokių nuobaudų to nepadariusiems. Visgi tai - trumparegiškas požiūris, kuris sukelia rūpesčių stogo remonto ar renovacijos metu, apsunkina pardavimą ir sumažina kainą.
Jei butas perkamas su paskola, jam būtinas turto vertinimas su ne vėlesniais kaip 5 metų ir faktą atitinkančiais kadastriniais matavimais. Joks turto vertintojas nevertins buto, jei viduje išgriautos sienos, o turto reali būklė nesutampa su senuose dokumentuose nurodyta situacija. Išgriovus sieną, buto kvadratūra didės 0,5-2 kv. m, kartais ir dar daugiau. Tai tarsi neatrodo didelis plotas, tačiau tai vis tiek reiškia keturženklį, o ypatingais atvejais ir penkiaženklį kainos skirtumą.
Priklausomai nuo to, ar procedūrą atliksite patys, ar kreipsitės pagalbos į NT dokumentų specialistus, remonto įforminimas kainuos apie 500 EUR ir PVM. Kadastriniai matavimai, priklausomai nuo buto ploto, gali siekti 100-300 EUR, statybos užbaigimo deklaracija apie 100 EUR, dar tiek pat kainuos kadastro duomenų atnaujinimas Registrų centre.
Šiame procese reikės matininko, kuris parengs naujus kadastrinius matavimus. Taip pat, reikės pasirengti statybos užbaigimo deklaraciją, kuri registruojama www.planuojustatau.lt sistemoje. Galiausiai, patvirtintą statybos užbaigimo deklaraciją su atnaujintais duomenimis reikės pateikti į Registrų centrą per „Infostatybos“ sistemą.
Patarimai, Kaip Išvengti Konfliktų Su Kaimynais
- Informuokite kaimynus apie planuojamus remonto darbus iš anksto.
- Nurodykite kontaktinį telefono numerį, kad kaimynai galėtų kreiptis tiesiogiai.
- Laikykitės triukšmo prevencijos taisyklių.
Remonto darbai daugiabutyje reikalauja kruopštaus planavimo ir atsižvelgimo į įstatymus bei kitų gyventojų interesus. Laikantis taisyklių ir geranoriškai bendraujant su kaimynais, galima išvengti konfliktų ir sėkmingai įgyvendinti savo remonto planus.
NEPIRKITE BUTO REMONTO KOL NEPAŽIŪRĖJOTE ŠIO VAIZDO ĮRAŠO, BUTO REMONTO KAINOS.
tags: #remonto #ir #rekonstravimo #darbai #daugiabuciame #name