Daugiabučių namų modernizavimo programa Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Vis daugiau gyventojų džiaugiasi atnaujintais namais. Tačiau, nepaisant aktyvaus įsitraukimo ir puikių rezultatų, vis dar yra gyventojų, manančių, kad sprendimas įgyvendinti daugiabučio namo renovaciją reikštų didelę finansinę naštą ir dėl šios priežasties vengiančių imtis veiksmų.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius daugiabučių namų modernizavimo administravimo aspektus, pradedant nuo investicijų planavimo ir baigiant finansavimo galimybėmis.

Investicijų planas - renovacijos pagrindas
Investicijų planas - vienas svarbiausių dokumentų renovacijos procese. Tai tarsi būsimo namo atnaujinimo (modernizacijos) santrauka, kurioje išnagrinėjami visi galimi pagrindiniai planuojamos veiklos aspektai, pateikiamas projekto finansinis pagrindimas bei preliminarus, su konkrečiu projektu susijusių, rizikų įvertinimas.
Ruošiantis namo atnaujinimui ir rengiant namo investicijų planą svarbiausia yra su gyventojais išsiaiškinti realią daugiabučio techninę ir energinę būklę, aptarti tinkamiausius sprendimus ir nepamiršti įvertinti galutinį investicijų apimties variantą. Investicijų planas yra ne tik formali daugiabučio namo techninę ir energinę būklę nustatanti studija, bet pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis įvertinamas investicijų poreikis bei, skyrus paskolą, ruošiamos techninės užduotys daugiabučio namo techninio projekto parengimo bei rangos darbų pirkimų dokumentams.
Investicijų plane numatomos namo būtinosios modernizavimo priemonės, jų energetinis naudingumas, apskaičiuojama numatomų priemonių įgyvendinimo kaina visam daugiabučiui namui bei kiekvienam butui atskirai. Investicijų planą rengia atestuoti specialistai. Investicijų plano rengėjas atrenkamas vykdant pirkimą per www.cpo.lt.
Sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo priimamas po investicijų plano pristatymo butų ir kitų patalpų savininkams.

A Brazas apie daugiabučių namų renovaciją_2023
Viešieji pirkimai
Vykdomas viešasis pirkimas dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatų bei investicijų planų parengimo paslaugų pirkimo. Siekiant paspartinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą rekomenduojama savivaldybėms pačioms organizuoti ir vykdyti šiuos pirkimus. Būtent šiuo tikslu yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Aplinkos ministerijos, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ir savivaldybių.
Perkančioji organizacija nustato pirkimo vertę, įvertinant, kad vieno investicinio plano kartu su energinio naudingumo sertifikatu parengimo paslaugų (įskaitant susijusias veiklas) preliminari vertė yra apie 1900 Lt su PVM. Perkančioji organizacija gali nuspręsti nurodyti vienos investicijų plano numatomą vertę (arba pirkimo sutarties vertę), į kurią atsižvelgiama vertinant pasiūlymus.
Pirkimo skaidymas į dalis
Jeigu perkančioji organizacija nusprendžia pirkimo objektą grupuoti, nurodomi konkretūs grupavimo kriterijai ir reikalavimai pasiūlymų pateikimui (tikslinamos pirkimo sąlygos, techninė specifikacija, pasiūlymo forma, daugiabučių namų sąrašas pagal dalis ir t.t.), prašoma tiekėjų pateikti kainas tai daliai, kuriai teikia pasiūlymą (vienai daliai, kelioms dalims arba visoms dalims), reikalavimai laimėtojo nustatymui (sudaroma pasiūlymų eilė kiekvienai daliai atskirai), sutarties sudarymui (sudaroma sutartis kiekvienai daliai atskirai, nurodant namų sąrašą).
Energinio naudingumo sertifikatai
Energinio naudingumo sertifikatų po atnaujinimo (modernizavimo) nėra šio Projekto veikla bei šio pirkimo objektas. Sertifikatai po namo atnaujinimo (modernizavimo) bus rengiami (perkamos ENS parengimo paslaugos) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinus namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą (t.y. po atnaujinimo).
Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir perkančiosios organizacijos pasitvirtintomis Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis (jeigu taikomos), yra galimybė pirkti iš to paties tiekėjo papildomas paslaugas (t.y. šiuo atveju energinio naudingumo sertifikato po daugiabučio namo atnaujinimo parengimas).

Savivaldybės vaidmuo
Vadovaujantis VP3-1.1-AM-02-V priemonės „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, projekto partneriais gali būti tik savivaldybės, Aplinkos ministerija ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Taigi, savivaldybės pačios turi vykdyti energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų pirkimus, sudaryti sutartis, priimti paslaugas, nepavedant šių funkcijų kitoms įstaigoms (savivaldybės įmonėms, UAB ir pan.).
Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos administratorių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsiduoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Paramos įstatymas). Parengtas namo IP bus aptariamas su namo savininkais ir savininkams pritarus (patvirtinus), IP bus įgyvendinamas pagal Civilio kodekso, Paramos įstatymo, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, reikalavimus.
Projektą įgyvendina bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Vadovaujantis Paramos įstatymo 15 str. 2 dalimi, projektas parengimo ir (ar) įgyvendinimo ir (ar) finansavimo organizavimas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu gali būti pavestas savivaldybės įsteigtam pelno nesiekiančiam ar konkurso tvarka paskirtam fiziniam asmeniui, juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai arba jų padaliniams, turintiems teisę verstis atitinkama veikla.
Finansavimas ir valstybės parama
Valstybė remia daugiabučių namų gyventojus, norinčius atnaujinti savo būstą, ir sudaro sąlygas, kad daugiabučio namo atnaujinimas būtų prieinamas visiems. Valstybė didelį dėmesį skiria mažas pajamas gaunantiems asmenims. Kad valstybė kompensuotų būstui modernizuoti skirtą kreditą ir palūkanas, buto savininkas turi kreiptis į savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių.
Paskola, kuriai taikomos 3 proc. fiksuotos palūkanos (visu paskolos laikotarpiu nekintančios palūkanos), suteikiama iki 20 metų. Paskolą gyventojų vardu arba savo vardu, gyventojų naudai ima projekto administratorius, kuris gali būti savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius arba bendrojo naudojimo objektų valdytojas (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo). Lengvatinės renovacijos paskolos teikiamos nereikalaujant turto įkeitimo.
Paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas gali būti atidėtas iki 2 kalendorinių mėnesių nuo valstybės paramos lėšų gavimo ILTE sąskaitoje dienos. Netaikomi jokie papildomi paskolos išdavimo, paskolos administravimo, sutarties sąlygų keitimo ir išankstinio grąžinimo mokesčiai.
Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmosios išmokos rangovui ir skaičiuojamos tik nuo išmokėtos sumos, o ne nuo sumos, dėl kurios pasirašyta sutartis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad palūkanos skaičiuojamos ir tuomet, kai jų mokėjimas yra atidedamas. Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas sudaromas pasibaigus paskolos ir (ar) palūkanų mokėjimo atidėjimui, kuris dažniausiai baigiasi praėjus dvejiems mėnesiams nuo valstybės paramos gavimo dienos.
Kompensacijos
Jeigu turite teisę gauti socialinę paramą įmokų mokėti nereikia, nes kompensacijos laikotarpiu už Jus įmokas sumokės savivaldybė. Dokumentus, įrodančius teisę gauti socialinę paramą pateiks Jūsų savivaldybės administracija, bet jei juos turite, galite pateikti ir patys.
Svarbūs dokumentai ir teisės aktai
- Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1725.
- Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.
- Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. Nr. įsakymu Nr.
- Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 9 d. įsakymu Nr.
- Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.
- Atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų projektinių šiluminės energijos sąnaudų skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 25 d. įsakymu Nr.
- Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr.
- Statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 14 d.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.
- Energijos efektyvumo veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.
tags: #miesto #ir #rajono #gyvenamuju #daugiabuciu #namu