Daugiabučio namo atnaujinimas (renovacija) yra sudėtingas procesas, kurio rezultatais gyventojai tikisi džiaugtis ilgai. Įsivaizduokite: įsigijus naują būstą ar jame gyvenant ima ryškėti įvairūs statinio defektai, pavyzdžiui, nuo fasado pradeda byrėti tinkas, plytelės ar atsiveria plyšys. Tuomet statinys atrodo neestetiškai, abejonių ima kelti ir jo saugumas. Šiame kontekste garantinis raštas įgauna ypatingą reikšmę.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra garantinis raštas renovacijos procese, kodėl jis yra toks svarbus ir kaip užtikrinti savo teises, jei pastebėjote defektų po renovacijos.
Ką daryti ir ko nedaryti renovuojant nuomojamą turtą
Kas Yra Garantinis Raštas?
Garantinis raštas nėra tik formalumas - tai dokumentas, patvirtinantis rangovo įsipareigojimą neatlygintinai pašalinti statybos defektus, atsiradusius eksploatacijos metu. Rangovas privalo užtikrinti, kad atlikti statybos darbai atitiktų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir sutarties sąlygas. Rangovas už atliktus statybos darbus privalo suteikti ne trumpesnę kaip 5 metų garantiją, o paslėptiems statinio elementams - 10 metų, todėl garantinis raštas yra esminis dokumentas defektų šalinimui užtikrinti.
Statybos inspekcija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), Statybos įstatyme įtvirtinta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį.
Garantiniai terminai
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, rangovas atsako už objekto griūtį ar defektus, jei jie nustatomi per nustatytą garantinį laiką.
- Statybos darbams: ne trumpesnė kaip 5 metai
- Paslėptiems statinio elementams: 10 metų
Taip pat Statybos įstatyme (41 straipsnio 1 dalyje) nurodyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už civilinio kodekso nustatytą terminą.
Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius.
Statybos įstatymo nuostatas detalizuojančiame STR „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ išvardyti su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą bendruoju atveju pateikiami dokumentai, tarp kurių - rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumento, t. y. Užregistravęs prašymą, Statybos inspekcijos padalinio įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, be kita ko, patikrina, ar su prašymu pateikti visi privalomi pateikti dokumentai. Jei Reglamento reikalavimai nėra įvykdyti, prašymo pateikėjui pranešama apie tai, kad prašymas nepriimamas ir per 3 darbo dienas kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas prašymo pateikėjui. Jei prašymas buvo pateiktas per „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“), šis prašymas pažymimas kaip atmestas.
Taigi užbaigus daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimą (modernizavimą) su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą būtina pateikti iš rangovo kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu gautą dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Nepateikus bent vieno iš konkrečiu atveju privalomų dokumentų, prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą nenagrinėjamas ir aktas neišduodamas. Nei Statybos įstatymas, nei Reglamentas nenumato išimčių, kai dokumentas, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį, gali būti nepateikiamas, ar galimų alternatyvų šiam dokumentui.
Ką Daryti Pastebėjus Defektų?
Jei garantiniu laikotarpiu pastebėjote nekokybiškai atliktus darbus (pvz., lupasi dažai, drėksta siena, neveikia ventiliacija), būtina nedelsiant reaguoti.
Bendrija ar administruojanti įmonė turi raštu kreiptis į rangovą, nurodydama defektus ir pareikalaudama juos pašalinti per protingą terminą.
Atsižvelgiant į tai, per garantinį terminą išaiškėję statybos defektai užfiksuojami ir šalinami nustatyta tvarka. Vėliau atliktais statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos (vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas, laikytinas paslėptais statybos darbais.
Jei šalys nesutaria dėl defektų (pavyzdžiui, atsiradimo, jų masto ir kt.), yra galimybė išsikviesti nepriklausomą ekspertizės įmonę, kuri atliktų ekspertizę ir nustatytų atsiradusių defektų priežastis ir mastą.
Bloga Patirtis Atliekant Renovaciją
Kaip pasakojo Liūdynėje esančios Naujosios gatvės 24 numeriu pažymėto namo gyventojas Robertas Vaičiūnas, problemos prasidėjo dar renovacijos pradžioje. Anot jo, be gyventojų žinios dukart buvo pakeisti projektai - vietoj investiciniame projekte numatytų kokybiškesnių ir brangesnių medžiagų atsirado gerokai pigesnės.
„Pavyzdžiui, projekte įrašyta, kad reikia sutvarkyti ištrupėjusias blokų siūles, tačiau to nebuvo padaryta, nes neva jiems nepriklauso. Vata ant fasado sudėta be plėvelės, nors ši taip pat turėjo būti. Ir pati vata ne tokia, ir polistirenas. Vietoj numatytų pilkos spalvos langų sumontuoti balti. Projektai buvo pakeisti taip, kad būtų patogiau ir finansiškai naudingiau dirbti rangovui“, - piktinosi Liūdynės gyventojas. Jo tvirtinimu, sudėtos pigiausios medžiagos - dar ne blogiausia. Visame name palikta broko ir neužbaigtų smulkių remonto darbų. Vietomis netgi kreivos sienos.
Tačiau praėjusių metų gruodžio pabaigoje Valstybinė statybų inspekcija pasirašė darbų užbaigimo aktą. „Namas priduotas su akivaizdžiais statybiniais brokais. Stebuklu galima vadinti tai, kad Statybų inspekcija pasirašė aktą net neatvažiavusi apžiūrėti objekto“, - piktinosi R. Vaičiūnas.
Jaučiasi ignoruojami R. Vaičiūno nuomone, jei visos renovacijoje dalyvaujančios pusės būtų nuo pat pradžių bendravusios su gyventojais, gal dabar tokių bėdų nebūtų. Pasak vyro, techninis prižiūrėtojas prie renovuojamo namo pasirodydavo per tris mėnesius kartą. „Techninis prižiūrėtojas į viską užmerkdavo akis. Net kai pirštu parodydavai į broką, patikindavo, kad ištaisys, bet nieko nesiimdavo. O namo administratorius paskutiniu metu ignoruoja skambučius arba vienintelis atsakymas - nežinau. Nebuvo nei gero prižiūrėtojo, nei namo administratoriaus, todėl rangovai darė, kaip norėjo, visiškai ignoruodami gyventojus“, - įsitikinęs R. Vaičiūnas.
Jo tvirtinimu, nors namas atiduotas eksploatuoti dar pernai gruodį, gyventojai vis dar nežino, kiek jiems teks mokėti už renovaciją. Žmonės baiminasi, kad renovacija netarnaus ilgiau kaip dešimtmetį, mat naudotos pačios pigiausios medžiagos, o darbų kokybė - prasta. „Visi agituoja: renovuokitės namus, viskas čia bus taip gerai, bet su tokia kokybe nepraeis nė dešimt metų ir vėl reikės renovacijos“, - piktinosi liūdyniškis.
Ką daryti tokioje situacijoje?
Anot administratoriaus atstovo, daugiabučio rangovas „Kaminta“ taip pat pripažįsta dalį defektų ir juos taiso, bet su dalimi, kuriuos mato gyventojai, nesutinka. „Didžiausia problema ta, kad nei rangovas, nei techninis prižiūrėtojas į gyventojus nekreipė jokio dėmesio. Gyventojai pyksta, nes juk jų namą tvarko. Jeigu reikia į susitikimus su gyventojais temptis techninį prižiūrėtoją ir rangovus, tai jau nėra gerai. Buvome inicijavę net patikrinimą, ar techninis prižiūrėtojas turi reikalingą atestatą vykdyti tokius darbus. Jeigu pažadėjęs taip ir neatvyksta į susitikimą su gyventojais, jau rodo jo požiūrį į darbą“, - kalbėjo I. Skukauskas.
Anot jo, „Mano būstas Aukštaitija“ kaip administratorius daro viską, kad padėtų dėl renovacijos bėdų turintiems liūdyniškiams. Rangovui - bendrovei „Kaminta“ - buvo išsiųstas raštas, kokius defektus privalantis pašalinti. Jeigu nepavyks sutarti, administratoriaus atstovas mato tik vieną išeitį - samdyti nepriklausomus ekspertus, kurie įvertintų renovacijos kokybę. Tiesa, tai nepigus malonumas - tokia paslauga kainuoja nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Jeigu paaiškėtų, kad gyventojų matomų defektų nėra, už ją tektų mokėti patiems iš savo kišenės. Priešingu atveju ši finansinė našta kristų ant rangovo pečių. „Nustatyti, ar defektai tokie dideli, kaip mano namo gyventojai, reikalinga ekspertizė. Bet tik gyventojai, tikrieji pastato šeimininkai, gali ją inicijuoti. Mes laukiame jų sprendimo“, - teigė I. Skukauskas.
Renovacijos projektų vadovė Edita Skėrienė teigė, kad klaidų padarė tiek renovacijos dalyviai, tiek ir patys gyventojai. Statybų inspekcija defektų, trukdančių priimti namą, nemačiusi, bet gyventojams, neturintiems statybinio išsilavinimo, atrodo kitaip. Anot jos, galbūt nuo pat pradžių buvo per mažai komunikuojama su gyventojais, nors vykdavę susirinkimai ne visuomet būdavę konstruktyvūs.
Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vadovas Edvardas Petrauskas patvirtino, kad į Liūdynę ne vienas jų ekspertas vyko kelis kartus. Dėl darbo kokybės pirmieji skundai juos pasiekė dar 2018 metais. Tąkart nustatyta gana daug pažeidimų, tačiau rangovas juos ištaisė. Paskutinį kartą BETA specialistai lankėsi praėjusių metų pabaigoje. Ir šįkart gyventojų skundai pasitvirtino. „Radome išties daug tvarkytinų vietų: fasado defektai, atšokusios durų plastikinės detalės, nesutvarkyti angokraščiai ir kitos problemos. Visa tai pranešėme renovacijos administratoriui ir rekomendavome susisiekti su rangovu, kad šis ištaisytų defektus“, - teigė E. Petrauskas.
Jo teigimu, ir gyventojai turi žinoti, kada defektai bus pašalinti - turi būti sudarytas darbų atlikimo grafikas ir administratorius privalantis pasirūpinti, kad jo būtų laikomasi. Galbūt dabar kai kurių darbų neleidžia atlikti oro sąlygos. „Kai namas yra priimtas ir suteiktas darbų pabaigimo aktas, tuomet mes patys važiuojame įsitikinti, kad darbai atlikti galutinai taip, kaip ir numatyta projekte. Tik tuo atveju, kai nėra jokių defektų, galime išmokėti valstybės paramą“, - sakė E. Petrauskas.
tags: #renovacija #ir #garantinis #rastas