Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažnai reikia renovacijos. Per senų daugiabučių sienas švilpia vėjas, stogas dažnai praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o sena šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus. Žiemą gyventojai šąla, bet sąskaitos už šildymą išlieka aukštos.
Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) metu yra keičiamos arba pertvarkomos namo inžinerinės sistemos, langai, lauko durys, vykdomi stogų, sienų apšiltinimo darbai, stiklinami balkonai, diegiamos atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės sistemos.
Šildymo ir Vandens Sistemų Atnaujinimo Būtinybė
Ilgai laukiate, kol iš čiaupo „atbėgs“ šiltas vanduo? Šildymo sezono metu namuose per šilta arba per šalta? O gal tenka ilgai laukti, kol iš čiaupo pradeda tekėti šiltas vanduo? Gali būti, kad jūsų daugiabutis patenka į sąrašą, kuriems privalomas šildymo ir vandens sistemų atnaujinimas. Jei iki 2026 m. liepos 1 d. šios sistemos daugiabutyje nebus atnaujintos, gali grėsti baudos.
Tokiuose daugiabučiuose šilumos punktai neturi automatizuoto valdymo, todėl negali prisitaikyti prie lauko oro sąlygų. Dėl to gyventojams tenka taikytis prie nekomfortiškos vidaus temperatūros ir mokėti dideles sąskaitas už neefektyviai naudojamą šilumos energiją. Ne mažiau problemų kelia ir pasenusi karšto vandens tiekimo sistema. Daugelyje senų daugiabučių ji vis dar veikia be cirkuliacijos, todėl karšto vandens tenka ilgai laukti - jis atkeliauja iš centrinio šilumos punkto ir per tą laiką atvėsta vamzdžiuose.
Senų daugiabučių namų gyventojai, kurių namai vis dar nėra renovuoti pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, turėtų suklusti. Visuose namuose, kuriuose veikia pasenusios šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jos turi būti atnaujintos ne vėliau kaip iki 2026 m.
„Jeigu sprendimas dalyvauti ar ne daugiabučių modernizacijos (renovacijos) programoje priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, to negalime pasakyti apie šildymo ir karšto vandens sistemas. Jos, pagal galiojančius teisės aktus, privalo būti atnaujintos visuose daugiabučiuose,“ - sako G. Šio reikalavimo tikslas - užtikrinti, kad visi daugiabučiai atitiktų higienos normas ir juose numatytas vidaus patalpų temperatūros ir karšto vandens temperatūros reikalavimus.
Atnaujinta šildymo sistema daugiabutyje automatiškai reguliuoja šildymo intensyvumą pagal lauko temperatūrą: orams atšilus šildymas sumažinamas, o atvėsus - padidinamas.
„Atnaujinus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, pastatas tampa ženkliai efektyvesnis - priklausomai nuo pasirinktų sprendimų, energijos sutaupoma nuo 10 iki 20 procentų,“ - sako G.
Nors reikalavimas atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas yra privalomas, sprendimą atlikti šiuos darbus name turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai. Pasak G. Pasinaudojus programa kompensuojama iki 60 proc. visų statybos darbų išlaidų, o jeigu buto ar kitų patalpų savininkai priklauso nepasiturinčiųjų grupei, valstybė padengia net 100 proc.
„Atnaujinus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas gyventojams sumažėja šildymo sąskaitos.
Pagal pernai liepą paskelbtą kvietimą, mažajai renovacijai skirta 20 mln. eurų, o paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. Pasak pašnekovo, šiuo metu paramos likutis dar siekia apie 7 mln.
Daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai, svarstantys galimybę pasinaudoti Mažosios renovacijos programa, pirmiausia turėtų kreiptis į savo namo administratorių. Administratorius organizuoja gyventojų susirinkimą, kuriame pristato kvietimo esmę bei visą reikalingą informaciją apie paramos gavimo procedūras. Kai surenkamas gyventojų daugumos pritarimas dėl sistemų atnaujinimo, administratorius parengia ir pateikia dokumentus Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl finansavimo skyrimo. Gavus patvirtinimą ir rezervavus finansavimą, administratorius organizuoja rangos darbų konkursą.
Specialistas pabrėžia, kad rangos darbus rekomenduojama atlikti ne šildymo sezono metu - tai padeda išvengti trikdžių ir leidžia darbus įgyvendinti sklandžiai.
Šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas daugiabučiuose iki kitų metų. liepos - ne rekomendacija, o įstatymu nustatyta pareiga.
„Faktas, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi teisę atlikti patikrinimus daugiabučiuose ir, nustačius pažeidimus dėl netinkamos karšto vandens temperatūros ar cirkuliacijos, gali taikyti administracinę atsakomybę. Tuo pačiu G.
„Visoje Lietuvoje jau esame įgyvendinę 16 daugiabučių mažosios renovacijos projektų, o dar 10 šiuo metu vykdomi.
Pagal šiais metais nustatytus kriterijus, buvo tiriami 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų: Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo tarp 24-100. Auditas buvo atliekamas šildymo sezono metu, praėjus ne mažiau nei dvejiems metams po daugiabučio modernizacijos, nes tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą.
„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, jog didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo - infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginimui - nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15-25 proc. visų šilumos pastato šilumos nuostolių.
Daugumos audituotų daugiabučių vidaus oro temperatūra pateko į higienos normose rekomenduojamą 18-22 °C diapazoną. Žemesnė temperatūros ribinė vertė (žemiau nei 18 °C) nebuvo nustatyta nei viename iš tirtų pastatų. Viršutinę ribą (22 °C) viršijo kiek daugiau nei trečdalis tirtų pastatų.
Vėdinimo Svarba Daugiabutyje
Viena iš svarbiausių priemonių, padedančių užtikrinti gaivų ir kokybišką orą bute, o kartu - ir tinkamą mikroklimatą patalpoje, yra rekuperacinė sistema. Esant prastam mikroklimatui, kai patalpose susikaupia didesnė nei rekomenduojama anglies dvideginio koncentracija, žmogus ima justi mieguistumą, oro kokybė būna prasta.
„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, - teigia E.
Neturint šios sistemos ir buto patalpas vėdinant atidarius langus, kyla grėsmė dėl galimo kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo. Atidaryti langus patariama ne transporto piko valandomis ir kelis kartus per dieną atidarius langus kelioms minutėms.
Paprasčiausia priemonė siekiant padidinti drėgmės kiekį patalpose yra oro drėkintuvų naudojimas, tačiau būtina stebėti drėgmės lygius, nes šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose dėl per didelės drėgmės kiekio susidaro palankios sąlygos pelėsio atsiradimui.
UAB „Tvarkyba“ administruoja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimą Šalčininkų rajone.
Bendrovė yra paskirta Šalčininkų rajono savivadybės administracijos Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo projektų administratoriumi.
Huntingtono apartamentų laiko intervalas
Šilumos nuostoliai po renovacijos
Šilumos nuostoliai po renovacijos gali skirtis priklausomai nuo įgyvendintų priemonių ir pastato charakteristikų. Žemiau pateikta lentelė iliustruoja šilumos nuostolių palyginimą renovuotame ir nerenovuotame daugiabutyje.
| Šilumos nuostolių šaltinis | Renovuotas daugiabutis (vidutiniškai) | Nerenovuotas daugiabutis (vidutiniškai) |
|---|---|---|
| Vėdinimas (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas) | 50% | 15-25% |
| Kiti šaltiniai (sienos, stogas, langai ir t.t.) | 50% | 75-85% |
tags: #renovacija #temperatura #nuo #16