Šildymo sistemai skiriama atskira patalpa. Katiline vadinamas statinių ir/ar įrenginių kompleksas, kuriame yra katilas (šilumos generavimo įrenginys) ir pagalbiniai technologiniai įrenginiai, skirti šilumai tiekti. Moderniai šildymo sistemai šią patalpą net sunku pavadinti katiline. Daug didesnė katilinė reikalinga kai įrengiamas kietojo kuro šildymas. Kadangi kalbame apie individualių vieno dviejų butų namo katilinę, tokia vadinama autonomine (individualia), skirta tiekti šilumą vienam statiniui. Autonominės katilinės dažniausiai būna namo viduje, integruotos į pastatą.
Tačiau yra svarbios taisyklės apie kurias reikia žinoti įrengiant katilinę. Katilinės turi būti įrengiamos vadovaujantis „Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėmis".
Viena svarbiausių kieto kuro katilinės įrengimo sąlygų yra užtikrinti oro pritekėjimą ir reikiamą oro kiekį. Jis priklauso nuo deginamo kuro rūšies, kokybės, kiekio. Oras į pakurą patenka dėl natūralios traukos, kuri susidaro degant kurui ir degimo produktams pasišalinant per dūmtraukį. Visose kieto kuro katilinėse būtinas natūralios traukos degimo produktų išmetimo kanalas - dūmtraukis.
Štai keletas pagrindinių reikalavimų katilinės patalpoms:
- Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis.
- Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų.
- Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus.
- Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų.
- Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
- Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę.
- Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.
Šiuolaikinėje katilinėje centru tampa kompiuteris, kuris kontroliuoja sistemos darbą, tolygiau paskirsto šilumą, sukuria komfortišką aplinką, atsižvelgdamas į gyventojų poreikius ir mąsto, kaip taupiau naudoti energiją.
Pastatų, darbo vietų, valdymo pultų ir vietų prie kontrolės prietaisų garso triukšmo lygis turi būti nustatomas pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo" ir Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.
Jeigu granulinis arba kitos biomasės katilas turi ištraukimo ventiliatorių (dūmsiurbę), jo dūmtraukio (vamzdžio) skersmuo gali būti mažesnis. Katilo darbą pagal išmetamų dūmų temperatūrą koreguoja dūmtraukyje esantis dūmų jutiklis - lambda zondas arba jutiklis.
Dūmtraukiai turi būti statomi pagal tipinius ir individualiuosius projektus vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga", LST EN 13084-1:2002 „Pramoniniai dūmtraukiai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai", respublikinės statybos normos RSN 148-92 „Gamybinių statinių priežiūros ir techninio eksploatavimo taisyklės" 6-uoju priedu RSN 148-92* „Dūmtraukių naudojimo ir priežiūros taisyklės", LST EN 12446:2003 „Dūmtraukiai. Komponentai. Betoniniai išoriniai apvalkalai", Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu „Dėl išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND-43-2001 nustatymo", Lietuvos standartais LST EN 1443:2003 „Dūmtraukiai. Bendrieji reikalavimai", LST EN 13384-1:2003/AC:2004 „Dūmtraukiai. Šiluminiai ir hidrauliniai skaičiavimo metodai. 1 dalis. Vienkanaliai dūmtraukiai" ir LST EN 13384-2:2003 „Dūmtraukiai. Šiluminiai ir hidrauliniai skaičiavimo metodai. 2 dalis.
Dūmtraukių, kurių trauka priverstinė, aukštis nustatomas pagal atliktus sklaidos skaičiavimo rezultatus vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymo „Dėl išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND-43-2001 nustatymo" ir Lietuvos higienos normos HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinė vertės" reikalavimus.
Dūmtakiuose turi būti įrengti stacionarūs matavimo taškai teršalų koncentracijai išmetamuosiuose degimo produktuose nus.
Šiuolaikinės katilinės pavyzdys
Katilinių pastatų ir statinių, kuriuose apšvietimas natūralus, apšvietimo koeficientas - 0,5. Atskirų vandens paruošimo įrenginių patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas nustatomas pagal Lietuvos higienos normą HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.
Antžeminių išorinių konstrukcijų, skirtų kurui, turinčiam 20% ir daugiau degiųjų lakiųjų medžiagų nuo kuro masės, tiekti lengvų numetamų dalių plotas turi būti 0,03 m2/m3 patalpos tūrio.
Katilinės pastatų sienose ir perdangose turi būti montavimo angos.
Dūmų kanale reikia naudoti oro šildytuvus, paviršinius ir kontaktinius ekonomaizerius, taip pat šilumos utilizatorius, išnaudojančius dūmų ir dujų slaptąją garavimo šilumą. Kondensaciniams ekonomaizeriams ir katilams, kurių galingumas didesnis už 400 kW, reikia naudoti kondensatą. Kontaktiniai vandens ekonomaizeriai gali būti naudojami buitiniam ir technologiniam vandeniui šildyti, taip pat karštam vandeniui pirtims ir skalbykloms ruošti ir t. t.
Dūmų kanalo šilumokaičius reikia projektuoti individualiai kiekvienam katilui.
Katilinių projektuose dūmų traukos ir oro pūtimo įrangą (dūmsiurbliai ir oro pūtimo ventiliatoriai) įrengiami pagal gamintojo technines sąlygas.
Dūmų kanalų ruožuose, kur gali susikaupti pelenų, būtina palikti landas šiems kanalams išvalyti.
Jei katilinėse, kuriose naudojamas sieringas kuras, gali susidaryti kondensato, dūmų kanalų vidiniai paviršiai turi būti padengti antikorozine danga ir įmontuoti kondensato surinkimo bei pašalinimo įtaisai.
Svarbu atkreipti dėmesį į dūmtraukio saugos reikalavimus, išdėstytus „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse". Nurodytus atstumus galima sumažinti 50 proc., kai statinio konstrukcijos, kurių degumo klasė žemesnė kaip A2-s1, d0, ir kitos degios medžiagos apsaugomos ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės karščiui atspariais statybos produktais, kurių šilumos laidumas ne didesnis kaip 0,065 W/m·K, o storis ne mažesnis kaip 12 mm.
Katilinės įrengėjas turi būti aukštos klasės profesionalas, kuris remdamasis savo patirtimi, numato optimalius namo apšildymo sprendimus.
Projektuotojams yra pateikiama techninė užduotis, pagal kurią jie turi suprojektuoti katilinę taip, kad ji atitiktų visas taisykles ir normatyvus.
Katilų ir pagalbinių įrenginių išdėstymas katilinėse (atstumai tarp katilų ir statybinių konstrukcijų, takų plotis), aikštelių ir laiptų įrengimas, priklausomai nuo šilumos nešėjų parametrų, parenkamas pagal Garo ir vandens šildymo katilų saugios eksploatacijos ir įrengimo taisykles ir Lietuvos standartą LST EN 12952-7:2003 „Vandens vamzdžių katilai ir pagalbinė įranga. 7 dalis.
Granulinis katilas
Rengiant katilinių projektus reikia vadovautis tuo, kad katilai bus tiekiami kompleksiškai, įskaitant kūryklas, dūmų kanalo, traukos ir oro tiekimo įrangą, kontrolės ir matavimo bei valdymo prietaisus - pagal Lietuvos standarto LST EN 308:2001 „Šilumokaičiai.
Taigi, tinkama ventiliacija yra būtina sąlyga saugiam ir efektyviam granulinio katilo veikimui. Laikykitės visų reikalavimų ir rekomendacijų, kad užtikrintumėte savo namų šildymo sistemos saugumą ir ilgaamžiškumą.
Pelletvent® montavimo vadovas
tags: #granulinis #katilas #ventiliacija #patalpoje