Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) yra prioritetinė programa Lietuvoje, kuria siekiama ne tik atnaujinti senų daugiabučių fasadus ir šildymo sistemas, bet ir įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus. Apie 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria energetiškai neefektyvūs, seni pastatai. Šiame straipsnyje aptariama renovacijos darbų kokybė, gyventojų atsiliepimai ir patirtis Ignalinos mieste, kuris yra vienas iš renovacijos lyderių Lietuvoje.
Renovacijos procesas ir dalyviai
Gyventojams pradedant renovaciją savo iniciatyva, už būsto atnaujinimą atsakingas yra namo valdytojas - bendrijos pirmininkas, gyventojų jungtinę veiklą atstovaujantis asmuo arba namą administruojančios įmonės įgaliotasis, kuris yra tampa projekto administratoriumi. Projekto administratorius yra viso renovacijos proceso galva - jis organizuoja susirinkimus, prižiūri visų daugiabučio atnaujinimo etapų eigą, rūpinasi projekto finansavimu.
Projekto administratorius turėtų nuolat bendrauti su gyventojais, todėl kilus tam tikriems neaiškumams, pirmiausia reikėtų kreiptis į jį, o tik po to į BETA atstovus. Projekto administratorius taip pat yra jungiamoji grandis tarp atnaujinamo daugiabučio bei renovacijos vykdytojų - jis pastoviai kontaktuoja su darbų rangovais, techniniais prižiūrėtojais, valstybinėmis įstaigomis. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad projekto administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas, butų savininkai daugumos sprendimu jį gali pakeisti.
Be to, projekto administratorius yra atsakingas už investicijų plano, techninio darbo projekto rengėjų atrinkimą bei statybos darbų pirkimą ir techninio prižiūrėtojo atranką. Visi pirkimai vykdomi per Centrinės Perkančiosios Organizacijos (CPO) platformą. Užsiregistravus CPO sistemoje ir pateikus pirkimo užsakymą, konkurso nugalėtoją atrenka pati sistema.
Kadangi perkant paslaugas visos sutartys jau yra paruoštos, dėl to ši platforma yra itin efektyvi laiko ir kokybės atžvilgiu. Visi per CPO elektroninį katalogą vykdomi pirkimai yra vieši. Konkurse dalyvauja tik CPO patikrinti, aukštą kvalifikaciją turintys rangovai.
Parengus investicijų planą ir atlikus visus įgyvendinimo paslaugų pirkimus, prasideda daugiabučio atnaujinimo darbai, kuriuos vykdo darbų rangovas, nenukrypdamas nuo pasirašytos sutarties ir techninio darbo projekto. Rangovas privalo nuolat bendrauti su projekto administratoriumi, laikytis nustatytų terminų bei vesti statybos darbų žurnalą.
Ar rangovas kokybiškai atlieka darbus nuolat turėtų stebėti projekto administratorius. Taip pat, pagal sudarytą sutartį, atliekamų darbų kokybę užtikrina techninis prižiūrėtojas, kuris privalo reguliariai lankytis daugiabučio teritorijoje. Techninis prižiūrėtojas privalo užtikrinti, kad statybos darbai yra atliekami pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų medžiagų ir įrenginių kokybę, kelis kartus per savaitę lankytis statybvietėje.
Būtent techninis prižiūrėtojas pastebėjęs nukrypimus nuo statinio projekto ar nekokybiškų medžiagų naudojimą gali sustabdyti darbų procesą.
Ar didesnė parama renovacijai užtikrina sėkmę? Daugiabučių renovacijos patirtis Ignalinos rajone
Atsakomybė už broką
Gyventojams renovacijos darbų metu pastebėjus broką ar netinkamą darbų įgyvendinimą, reikėtų kreiptis į projekto administratorių, techninį darbų prižiūrėtoją arba statybos vadovą. Jeigu problemų išspręsti vietoje nepavyksta, gyventojai turėtų kreiptis į BETA atstovus. Po daugiabučio atnaujinimo paaiškėjus, kad darbai yra atlikti nekokybiškai arba renovacijos metu buvo padaryta klaidų, už jas garantinio laikotarpio metu atsako statinio projektuotojas, rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas.
LR statybos įstatymo nuostatos numato, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis nei 5 metai matomų darbų, 10 metų paslėptų statinio detalių bei 20 metų, jei nustatoma, kad šiuose elementuose yra tyčia paslėpto broko. Gyventojai turi apsaugą net jei rangovas bankrutuotų arba taptų nemokus. Tokia garantija gyventojams yra taikoma pirmuosius trejus metus po renovacijos.
„Ignalinos enervizija“: sėkmės istorija
Ignalinos rajonas - pirmoji šalies savivaldybė, kurioje 2012 m. demonstraciniais tikslais pradėtas įgyvendinti alternatyvus Programos modelis, pavadintas „Ignalinos enervizija“. Naujai pasiūlyto modelio esmė - būsto savininkams, priešingai nei buvo iki tol, nereikia prisiimti jokių organizacinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikų. Būsto savininkui tereikia pritarti energijos efektyvumą didinančių investicijų projektų įgyvendinimui ir išmokėti investicijas namo atnaujinimui bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis.
Pasak renovaciją mieste administruojančios įmonės vyriausiojo inžinieriaus Aleksandro Dolgovo, pačioje pradžioje gyventojai didelio entuziazmo nerodė - savivaldybės atstovai ir projektų administratoriai vyko į susitikimus su butų savininkais, kurie nelabai tikėjo renovacijos potencialu. Visgi atnaujinus pirmuosius daugiabučius, šildymo sąskaitos sumažėjo daugiau nei perpus - tai mieste sukėlė didelį šurmulį, tad tokių naudų panoro ir kiti ignaliniečiai.
Pirma rangos darbų su projektavimu sutartis dėl daugiabučio renovacijos buvo pasirašyta pagal Ignalinos „Enervizijos“ programą 2013 m. balandžio mėnesį. Anot jo, jau gruodį buvo atnaujinti du namai - Ligoninės g. 9 ir 11. Šie daugiabučiai buvo pasirinkti, nes jų energinis efektyvumas buvo prasčiausias - sudarėme prioritetinių namų sąrašą, o pirmiausiai buvo modernizuojami būtent tie daugiabučiai, kurių gyventojai už šildymą mokėjo daugiausiai.
Žmonės netrukus pamatė faktinę renovacijos naudą - sumažėjusias šildymo sąskaitas, įvertino padidėjusį gyvenimo komfortą ir atnaujintuose namuose padidėjusia butų vertė. Ir nors viena yra tai, kai apie įvairius būsto atnaujinimo pliusus kalba savivaldybė ar valdžios atstovai, visai kas kita, kai apie tai pradeda pasakoti tavo kaimynai ar artimieji, gyvenantys renovuotuose daugiabučiuose.
Kalbos apie renovacijos naudas Ignalinoje ėmė sklisti greitai - prie to didele dalimi prisidėjo ir pasakojimai iš lūpų į lūpas, ir šiltas bei atviras savivaldybės ir projekto administratoriaus požiūris į bendravimą su gyventojais. Svarbu paminėti, kad nuo butų savininkų pečių nuėmus modernizavimo procesų įgyvendinimo naštą pamatėme, kad jie į būstų atnaujinimą žiūri vis palankiau.
Pagrindinis būstų modernizavimo stimulas buvo noras sumažinti gyventojų sąskaitas: „Prieš renovaciją, per šaltuosius žiemos mėnesius, žmonės už šildymą mokėdavo apie 400 litų. Pirmuose namuose po daugiabučių modernizavimo sąskaitos susitraukė iki 50- 80 procentų. Tai - didžiulis skirtumas, kurį greitai pajautė būstus atnaujinę butų savininkai.“
Tačiau, renovacija davė kur kas daugiau, nei tik mažesnes sąskaitas: „Žmonės suprato, kad būsto atnaujinimas - galimybė suremontuoti griūvančius balkonus, sutvarkyti išklerusias ar net išlūžusias įėjimo duris, pakeisti neužsidarančius ir šilumą praleidžiančius langus, sulopyti kiaurus stogus. Juk gyventi iki smulkiausių detalių nušlifuotame pastate - gerokai maloniau.“
Anot pašnekovo, renovacijos metu daugelyje būstų pavyko modernizuoti ir šildymo sistemas. Jas subalansavus, nebeliko milžiniškų šilumos skirtumų tarp skirtingų butų. Ant radiatorių įrengto termoreguliatoriaus pagalba žmonės gali nustatyti norimą temperatūrą atitinkamoje patalpoje. Tai - itin svarbus elementas, pakeliantis žmonių gyvenimo kokybę.
Šiandien Ignalinos mieste yra modernizuoti visi iki vieno daugiabučiai namai su centralizuotu šildymu pastatyti iki 1993 m., todėl savo patirtį stengiamasi perduoti kitoms šalies savivaldybėms.
| Savivaldybė | Renovuoti daugiabučiai |
|---|---|
| Birštonas | Daugiausiai |
| Druskininkai | Daugiausiai |
| Ignalina | Daugiausiai |
| Palanga | Toliau |
| Molėtai | Toliau |
Daugiau nei 10 metų patirtį renovacijos srityje turintys specialistai šiuo metu jau padeda kitų miestų daugiabučių namų savininkų bendrijoms - Vilniaus, Rokiškio, Širvintų ir Zarasų. Tikimės, kad mūsų specialistų sukauptą praktiką sėkmingai pavyks pritaikyti ir kituose miestuose, o renovacijos tempai šalyje laikui bėgant tik spartės.
Renovacijos problemos ir iššūkiai
Kitas veiksnys, kuris turi įtakos gana lėtam renovacijos tempui Lietuvoje - neigiama viešoji nuomonė apie daugiabučių atnaujinimą, nevykę renovacijos pavyzdžiai. Nesėkmių istorijos tikrai nesuteikia motyvacijos gyventojams pradėti savo daugiabučio renovacijos procesą. Reiktų suprasti, kad žmonės yra racionalūs ir jie nėra vedini tik blogųjų pavyzdžių.
Gyventojai išties rašo skundus dėl galimai nekokybiškai įgyvendintos daugiabučio renovacijos, tačiau, tie skundai ne visuomet būna pagrįsti. Daugiausiai skundų būna dėl renovacijos garantijų ir tada, kai garantijos laikotarpis yra pasibaigęs, dėl kokybės, rangovų kvalifikacijos. Ne visada jiems pavyksta suvaldyti renovacijos procesus, jie atliekami pavėluoti.
Kita problema - dalis daugiabučio gyventojų nori renovacijos, kita dalis ne, arba, name yra finansiškai nepajėgių žmonių susimokėti. Anot R. Klimavičiaus, pagal Civilinį kodeksą nustatyta, kad namo, buto ir kitų patalpų savininkai sprendimus priima balsų dauguma (50+1). Tačiau finansuotojas, pasak teisininko, yra išsikėlęs perteklinį reikalavimą: „Šiandien prašoma, kad projektų pritartų ne mažiau nei 55 proc. Būtent tie keli procentai ir lemia kai kuriais atvejais, kad renovacijos projektas būna neįgyvendinamas.“
Renovacija seniesiems daugiabučiams reikalinga ne tik dėl energinio efektyvumo gerinimo, bet ir dėl to, kad jau metas atnaujinti jų fasadą, bendrąsias erdves. Dauguma namų jau turi avarinės būklės požymių: balkonai griūna, vamzdynai surūdiję, nuolat prakiūra. Žmonėms mes stengiamės paaiškiname, kad jeigu dabar, valstybė remia, jie nesusitvarkys, ateis laikas, kai reikės už savo lėšas viską pasidaryti.
Renovacijos išlaidos gyventojams skaičiuojamos išsimokėtinai, paprastai 20 metų laikotarpiui. Kita vertus, renovacijos paskola yra paveldima, kitaip tariant, jeigu seneliai anūkams ar vaikams padovanoja butą daugiabutyje, kuriame ką tik atlikta renovacija, mokestį turės mokėti paveldėtojai.
tags: #renovacijos #darbu #kokybe #ignalinje