Renovacijos Viešieji Pirkimai: Reikalavimai ir Ypatumai Lietuvoje

Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) yra svarbus procesas, siekiant pagerinti jų energinį naudingumą ir sumažinti šildymo išlaidas. Šiame straipsnyje aptarsime viešųjų pirkimų ypatumus, energinio naudingumo sertifikatų svarbą ir investicijų planų rengimo niuansus, susijusius su daugiabučių namų renovacija.

Viešųjų Pirkimų Reglamentavimas

Viešųjų pirkimų tarnybos komanda pristato rekomendacijas dėl prekių, kurioms taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai. Rekomendacijose viešųjų pirkimų vykdytojai ras naudingą informaciją, susijusią su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų nustatymu prekėms, įtrauktoms į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.

Rekomendacijų tikslas - padėti pirkimų vykdytojams priimti pagrįstus sprendimus, kurie padėtų sumažinti energijos suvartojimą ir skatintų aplinką tausojančius pasirinkimus.

Energijos taupymo potencialas: Pasirinkdami aukštesnės energinio efektyvumo klasės produktus, pirkimų vykdytojai gali reikšmingai sumažinti energijos suvartojimą. Pavyzdžiui, energiją taupantys šaldytuvai ar kondicionieriai gali sumažinti elektros energijos sąnaudas iki 50 %.

Žinių perdavimas: Pirkimų vykdytojams būtina suprasti, kuriems produktams taikomi energinio efektyvumo ir ekologinio projektavimo reikalavimai, kokios yra energijos sąnaudos kiekvienoje energijos vartojimo efektyvumo klasėje bei kokie energiją taupantys produktai yra prieinami Europos Sąjungos (ES) rinkoje.

Rekomendacijose apžvelgiama, kokie ES reglamentai taikomi kiekvienai sąraše nurodytai prekių grupei.

Techninė Specifikacija

VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybes apibūdinti techninėje specifikacijoje. Techninės specifikacijos sąvoka yra apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 34 dalyje. VPĮ 2 straipsnyje taip pat yra apibrėžtos ir kitos VPĮ 37 straipsnyje vartojamos bei šio straipsnio taikymui aktualios sąvokos, pavyzdžiui, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendroji techninė specifikacija, standartas, techninis pamatinis dokumentas. Iš viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų kyla reikalavimas, kad techninės specifikacijos būtų parengtos taip, kad būtų tikslios, aiškios ir suprantamos potencialiems viešojo pirkimo dalyviams (t. y. tiekėjams).

ESTT yra pažymėjęs, kad techninės specifikacijos privalo būti tiek tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, kad tiekėjai bus pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra ta, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus.

Konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių dalyvių pozicijų, nes viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose.

Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino objektus, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai.

Tačiau svarbu paminėti, kad techninės specifikacijos parengimas yra viena atsakingiausių perkančiosios organizacijos užduočių per visą viešo pirkimo procesą. Taip yra todėl, kad technine specifikacija konkurenciją galima arba iš esmės padidinti, arba ženkliai apriboti.

Dėl to kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

Kasacinio teismo perkančiosioms organizacijoms pripažįstama diskrecija ne tik dėl techninės specifikacijos turinio, bet ir būdo, kaip jos konkrečiai įtvirtinamos pirkimo sąlygose: ar vienoje konkrečioje vietoje - techninėje specifikacijoje, ar šioje bei kitose pirkimo sąlygų dalyse.

Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos joms tenkančią teisę ir siekdamos apibūdinti joms reikalingą pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje gali nurodyti tiek fizines perkamų prekių, paslaugų, darbų savybes, tiek perkamų prekių, paslaugų, darbų ypatybes, susijusias su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu, metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jei šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis.

Esminis keliamas reikalavimas - su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybėmis nesusijusios ypatybės turi turėti sąsają su pirkimo objektu ir būti proporcingos pirkimo objekto vertei ir tikslams.

Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. ESTT yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti.

Perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį elektros energijos pirkimą, turi teisę techninėje specifikacijoje nurodyti reikalavimą, kad elektros energija būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad techninėje specifikacijoje gali būti įtvirtintas reikalavimas kartu su pirkimo objektu perduoti ar suteikti intelektinės nuosavybės teises.

VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendrasis siekis (tikslas), kad viešųjų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims, techninės specifikacijos būtų parengtos atsižvelgiant į neįgaliųjų kriterijus ir tinkamumą visiems naudotojams.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekis užtikrinti techninių specifikacijų suderinamumą su neįgaliųjų kriterijais ir tinkamumą naudotojams įgauna perkančiosios organizacijos pareigos, kurios nevykdymas sukelia teisinius padarinius, statusą tik tuo atveju, jeigu Europos Sąjungos ar nacionaliniu teisės aktu yra nustatyti privalomi neįgaliųjų kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai.

Žalieji Pirkimai Statybų Sektoriuje

Siekiant skatinti žaliuosius pirkimus statybų srityje, Aplinkos ministerija patikslino žaliųjų pirkimų aplinkos apsaugos kriterijus statybos darbams ir projektavimui. Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikomi aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašas papildytas renovacijos ir griovimo darbais. Be to, parengti žaliųjų pirkimų kriterijai kurui ir elektrai.

Apie 40 proc. viešųjų pirkimų pagal vertę vyksta statybų sektoriuje, todėl labai svarbu, pažymima Aplinkos ministerijos pranešime, kad žaliųjų pirkimų apimtys jame gerokai padidėtų.

Statybos darbų ir projektavimo žaliųjų pirkimų aplinkos apsaugos kriterijai patikslinti, juos suderinus su Europos Komisijos žaliųjų pirkimų rekomendacijomis. Tobulinant žaliųjų pirkimų teisinį reglamentavimą, į Aplinkos apsaugos kriterijų sąrašą įtraukiami kriterijai kurui ir elektrai.

Šie pakeitimai ir papildymai siūlomi, įvertinus perkančiųjų organizacijų poreikius ir įsipareigojimus, numatytus Žaliųjų viešųjų pirkimų 2021-2025 m.

Jau kitais metais žalieji pirkimai turi sudaryti ne mažiau nei 50 proc.

Daugiabučių Namų Atnaujinimo (Modernizavimo) Projektai

Vykdome viešąjį pirkimą dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatų bei investicijų planų parengimo paslaugų pirkimo. Paskelbėme šio pirkimo techninę specifikaciją svarstymui. Kad būtų tinkamai atliktas viešasis pirkimas šio metu sprendžiamas klausimas kuriai paslaugų kategorijai 11 ar 12 turi būti priskirtas šis pirkimas? Nuo to priklauso pirkimo būdo pasirinkimas.

Manome, kad pagrindinė paslauga yra investicijų planų parengimas, o tai yra finansinio pobūdžio paslaugos, nes parengiamas strateginis dokumentas - finansavimo planas, pritaikytas konkrečiam daugiabučiam namui.

Energinio naudingumo sertifikatų parengimas yra tik sudėtinė visų paslaugų dalis, todėl ši papildoma veikla gali būti nurodoma kaip papildoma greta pagrindinės paslaugos. Manytume, kad investicijų planų parengimo pagrindinė paslaugų kategorija 11, papildoma 12.

Viešoji įstaiga CPO LT raštu informavo, kad yra paskelbusi viešąjį pirkimą dėl energinio naudingumo sertifikatų, investicijų planų ir energijos vartojimo audito paslaugų teikimo per CPO.

Su konkurso metu atrinktais tiekėjais bus sudaromos preliminariosios sutartys, kurių pagrindu tiekėjai teiks savo paslaugas per CPO elektroninį katalogą. Siekiant paspartinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą rekomenduojama savivaldybėms pačioms organizuoti ir vykdyti šiuos pirkimus.

Būtent šiuo tikslu yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Aplinkos ministerijos, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ir savivaldybių.

Sutarties Vertė ir Pirkimo Skaidymas

Perkančioji organizacija nustato pirkimo vertę, įvertinant, kad vieno investicinio plano kartu su energinio naudingumo sertifikatu parengimo paslaugų (įskaitant susijusias veiklas) preliminari vertė yra apie 1900 Lt su PVM.

Perkančioji organizacija gali nuspręsti nurodyti vienos investicijų plano numatomą vertę (arba pirkimo sutarties vertę), į kurią atsižvelgiama vertinant pasiūlymus. Manytume, kad nėra tikslinga nurodyti vertės pirkimo dokumentuose, kadangi vėliau jos (vertės) keisti nebus galima.

Taip, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia pirkimo objektą grupuoti, nurodomi konkretūs grupavimo kriterijai ir reikalavimai pasiūlymų pateikimui (tikslinamos pirkimo sąlygos, techninė specifikacija, pasiūlymo forma, daugiabučių namų sąrašas pagal dalis ir t.t.), prašoma tiekėjų pateikti kainas tai daliai, kuriai teikia pasiūlymą (vienai daliai, kelioms dalims arba visoms dalims), reikalavimai laimėtojo nustatymui (sudaroma pasiūlymų eilė kiekvienai daliai atskirai), sutarties sudarymui (sudaroma sutartis kiekvienai daliai atskirai, nurodant namų sąrašą).

Energinio Naudingumo Sertifikatai

Energinio naudingumo sertifikatų po atnaujinimo (modernizavimo) nėra šio Projekto veikla bei šio pirkimo objektas. Sertifikatai po namo atnaujinimo (modernizavimo) bus rengiami (perkamos ENS parengimo paslaugos) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinus namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą (t.y. po atnaujinimo).

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir perkančiosios organizacijos pasitvirtintomis Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis (jeigu taikomos), yra galimybė pirkti iš to paties tiekėjo papildomas paslaugas (t.y. šiuo atveju energinio naudingumo sertifikato po daugiabučio namo atnaujinimo parengimas).

Savivaldybės Dalyvavimas ir Programos Administratorius

Savivaldybės pačios turi vykdyti energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų pirkimus, sudaryti sutartis, priimti paslaugas, nepavedant šių funkcijų kitoms įstaigoms (savivaldybės įmonėms, UAB ir pan.).

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1 d. perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti (t.y. iki pirkimo sutarties sudarymo) gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją, tačiau pirkimo sutartį sudaro ir išlaidas patiria įgaliotoja (ne įgaliotinis). Už įvykdytų pirkimų atitikimą teisės aktų reikalavimams atsakomybė tenka Partneriui (savivaldybei).

Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos administratorių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsiduoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Paramos įstatymas).

Vyriausybei pateiktas minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame aiškiau apibrėžta Savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus sąvoka.

Projektus taip pat gali įgyvendinti bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Savivaldybė gali paskirti viena ar kelis savo programos administratorius.

Mokėjimai ir Atsakomybė

Savivaldybės administracijai atrinkus nustatyta tvarka laimėtoją, būtų sudaroma trišalė sutartis tarp savivaldybės administracijos (Pirkėjo), tiekėjo ir BUPA (mokėtojo). Apie tai turi būti aiškiai nurodyta pirkimo dokumentuose, pridedant projektą tos sutarties, kurią numatoma pasirašyti.

Įgyvendinant projektą „Daugiabučių namų skatinimas, II etapas“, vykdomos skatinimo veiklos, viena iš jų yra IP ir ENS parengimas. Tai yra savarankiška veikla, jos rezultatas (rodiklis) - parengti ir nustatyta tvarka suderinti dokumentai (IP ir ENS), kaip nurodyta pirkimo sąlygose (priede techninėje specifikacijoje), ten nėra nustatyta rodiklio - įgyvendinti parengtą IP, taigi veiklos baigtumas nėra siejamas su IP įgyvendinimu.

Investicijų Planai ir Jų Įgyvendinimas

Parengtas namo IP bus aptariamas su namo savininkais ir savininkams pritarus (patvirtinus), IP bus įgyvendinamas pagal Civilio kodekso, Paramos įstatymo, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, reikalavimus. Projektą įgyvendina bendrojo naudojimo objektų valdytojas.

Projekto administratorių pasirinks namo butų savininkai tvirtindami IP. Šiam administratoriui už projekto administravimą ir turės būti apmokamos patirtos išlaidos. Valstybė kompensuoja (Įstatymo pakeitimo projekte „apmokama“ patirtos išlaidos, bet ne daugiau kaip 0,35Lt/m2 be PVM.

Šildymo Būdo Keitimas Renovacijos Metu

Manytume, kad galima, jei tai yra energiją taupanti priemonė ir jei yra savivaldybės išduotas leidimas keisti šilumos šaltinį, tai yra atsijungti nuo centarlizuoto šilumos tiekimo sistemos ir įrengti dujinį šildymą. Investicijų planas privalo atitikti savivaldybės bendrajam planui ar kitiems teritorijų planavimo dokumentams.

Jeigu konkreti priemonė patenka į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, 3 priede pateiktas Valstybės remiamas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priemones, tuomet valstybės parama teikiama bendrąja tvarka.

Kvalifikaciniai Reikalavimai ir Techninė Specifikacija

Tai yra aktualu rengiant statinio projektą, kurio rengėjas privalės atitikti reikiamus kvalifikacinius reikalavimus, o šiuo metu organizuojami pirkimai Investicijų planų parengimui, kurių tiekėjams keliami pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatų bei investicinių planų parengimo paslaugos pirkimo techninėje specifikacijoje, pirmame skyriuje „Pirkimo objektas“ nurodyta, kad „Projekto energinis naudingumas turi būti paremtas sąlyga, kad po namo atnaujinimo būsto savininkų mokėjimai už šildymą ir investicijų grąžą sumažės ne mažiau kaip 10 procentų palyginus su mokėjimais už energijos suvartojimą pastato šildymui iki pastato atnaujinimo. Investicijų planuose turi būti pateikti kiekvieno namo ekonominio naudingumo vertinimas pagal faktines šilumos sąnaudas, perskaičiuojant jas norminiams metams. Skaičiavimai turi būti paremti 3 (trijų) metų namo šilumos suvartojimu“

Daugiabučių Namų Atnaujinimo Etapai

Sprendimą atnaujinti daugiabutį priima butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma (daugiau kaip 55 proc.). Balsavimo metu paskiriamas daugiabučio namo atnaujinimo administratorius. Investicijų planas parengiamas pagal daugiabučio namo energinio sertifikato skaičiavimus ir įvertinus esamą namo būklę.

Investicijų plane parenkamos daugiabučio namo atnaujinimo priemonės turi atitikti daugiabučių namų atnaujinimo programoje nustatytas priemones ir atnaujinus namą turi būti pasiekta ne žemesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos sąnaudos turi būti sumažintos ne mažiau kaip 40 proc.

Parengus investicijų planą organizuojamas viešas aptarimas, kurio metu investicijų plano rengėjas gyventojams pristato daugiabučio namo atnaujinimo priemones.

Perkančioji organizacija reikalauja, kad Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą ir deklaruodamas, kad jis ir subjektai, kurių pajėgumais jis remiasi, atitinka reikalavimus Tiekėjams (pirkimo dokumentuose keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo), pateiktų užpildytą aktualų Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD) pagal VPĮ 50 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pašalinimo pagrindai taikomi Tiekėjui (kai pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė - visiems tos grupės nariams) ir ūkio subjektams, subtiekėjams, kurių pajėgumais Tiekėjas remiasi.

CPO LT Dalyvavimas Renovacijos Procese

Daugiabučių namų renovacijos sėkmė priklauso nuo darnaus daugelio žinybų darbo. CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas pažymi, kad CPO LT privalo užtikrinti visų viešųjų pirkimų terminų laikymąsi, įdėmiai tikrinama kiekviena pateikta paraiška ir pasiūlymas.

CPO LT katalogas - tai priemonė perkančiosioms organizacijoms paprastai ir skaidriausiu būdu pasinaudoti tuo, ką už juos padarė CPO LT - nebegaištant laiko procedūroms, įsigyti tai, ko reikia.

CPO LT darbuotojai prašo tiekėjų pareikšti patikslintus, pataisytus ar trūkstamus dokumentus, nustatę netikslumų, klaidų. Ypač dažnai „pamirštama“ pateikti dokumentus, įrodančius tiekėjų atitikimą minimaliesiems kvalifikacijos reikalavimams arba pateikiami neatitinkantys reikalavimus (negaliojantys, netinkamos formos ir pan.).

Sekančiame etape, įvertinus tiekėjų kvalifikaciją, tarp tinkamų buvo vykdoma kvalifikacinė atranka, t.y., tarpusavyje lyginami tiekėjų kvalifikacinės atrankos balai ir jų pagrindu sudaroma teikėjų eilė balų didėjimo tvarka.

Gauti pasiūlymai, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, analizuojami, ar atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, ar pasiūlymo forma yra tinkama, ar pateikti visų perkamų darbų įkainiai, ar pasiūlymo forma nėra pakeista, lyginant su CPO LT pateikta forma.

Visi kainų pasiūlymai surašomi didėjančia tvarką ir skaičiuojamas kainų skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios. Po šių procedūrų paskelbiama tiekėjų pasiūlymų eilė ir tiekėjai kviečiami pasirašyti preliminariąsias sutartis.

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 22d. „Visa tai ir užtrunka tikrai pakankamai ilgai ir su viešaisiais pirkimais nesusijęs žmogus tikrai gali pagalvoti ar net prasitarti apie biurokratizmą, neveikimą ar kt. Norėtųsi tikėti, kad pateikta informacija bus naudinga siekiant supratimo, kam reikalingos ir kuo pasitarnauja perkančiosioms organizacijoms CPO LT teikiamos paslaugos“, - sakė CPO LT direktorius R.

Šiame straipsnyje apžvelgti pagrindiniai aspektai, susiję su renovacijos viešaisiais pirkimais Lietuvoje. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams, siekiantiems dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo projektuose.

tags: #renovacijos #viesieji #pirkimai