Balkonų renovacija: ploto mažinimo galimybės ir energetinis efektyvumas

Dauguma Lietuvos daugiabučių namų yra pastatyti gana seniai ir skirtingais laikotarpiais. Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos tikslas yra transformuoti esamą pastatų fondą, kad 2050 m. jis būtų efektyviai vartojantis energiją ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro bei atitinkantis universalaus dizaino principus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip renovacijos procesas gali paveikti balkonų plotą, kokie yra galimi sprendimai ir ką svarbu žinoti gyventojams.

Balkonų įstiklinimas ir šilumos taupymas

Daug lietuvių jau pakankamai seniai medinius langų rėmus yra pakeitę plastikiniais. Tokiu būdu, būsto renovacijos procesas lengvėja, tačiau esant tam tikriems techniniams neatitikimams, pavyzdžiui, nesandarumui ar sugedusiems mechanizmams, reikalinga apie tai pranešti ir pasirūpinti stiklo paketų keitimu. Priešingu atveju visas kruopštus būsto apšiltinimo procesas gali nueiti šuniui ant uodegos.

Vienos langus Jurbarke projektuojančios įmonės specialistas pabrėžia, kad prieš pradedant daugiabučio modernizaciją, būtina paskaičiuoti kiekvieno lango šiluminę varžą. Norint maksimizuoti renovacijos kuriamą energetinį efektyvumą, šilumos varžos turėtų būti vienodos visame name. Taip pat, idealiu atveju langai neturėtų būti senesni nei 7 metų amžiaus.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad balkono įstiklinimas šilumą taupo menkai, nes už tai labiausiai atsakinga vidinė balkono siena. Kita vertus, apšiltinus vidinę balkono sieną, balkoną galima palikti ir nestiklintą, tik su tvorelėmis. Pastarąją galima apšildyti tokia pačia danga kaip ir visas išorines namo sienas, bet toks sprendimas turi vieną minusą: sienos išplatėjimas sumažina balkono plotą. Plačiame balkone to galbūt nesimatys, tačiau siaurame balkone ploto sumažėjimas bus ryškesnis.

Siaurų balkonų problemos sprendimas Vilniuje

Siaurų balkonų problema buvo inovatyviai išspręsta Vilniuje, Žirmūnų g. 5 esančiame 1965 m. statybos name. Pastato modernizacijai artėjant prie pabaigos, gyventojai jau gali džiaugtis apšiltintu stogu, sienomis, pakeistais langais, lauko durimis. Anot statinio statybos techninės priežiūros vadovo Sauliaus Skrodenio, esami balkonai buvo perdaryti į lodžijas. Tai vienas iš nedaugelio daugiabučių Lietuvoje, kuriame atnaujinant buvo praplatinti balkonai.

„Šiam tikslui įrengėme papildomus pamatus, ant kurių buvo sumontuota tam tikra metalo konstrukcija. O šiltos konstrukcijos dažniausiai yra plastikiniai langai: tokiu atveju, balkono sienos galima ir nešildyti arba bent jau suploninti šiltinamosios medžiagos sluoksnį ir taip sutaupyti vietos balkone“, - technines subtilybes aiškina S. Skrodenis. Tai yra vadinamoji šalta balkonų įstiklinimo konstrukcija, kuriai naudojami aliuminio profilio langai, apšiltinamos visos balkono vidinės sienos.

Vientisumo svarba renovacijoje

„Gyventojams svarbiausia, kad balkonai nepraleistų šilumos. Vykstant renovacijai, namo gyventojai pasirūpino ir plastikiniais rėmais - ne vien dėl šilumos, bet ir tam, kad atitiktų bendrą namo vaizdą, neišsiskirtų. Įstiklinimų būna įvairių, pavyzdžiui, slankiojančios sistemos, kurios nėra sandarios. Tas pats galioja ir langams, nes kai pas vienus rudi rėmai, o pas kitus balti, tai nei šis nei tas gaunasi“, - pasakoja Šarūnas Martinkus, Valančiaus g. 4 namo Jurbarke bendrijos pirmininkas.

Pašnekovas džiaugiasi Jurbarko renovacijos sėkme: 10 tūkst. gyventojų turinčiame mieste modernizuoti jau 35 daugiabučiai. Matydami geruosius pavyzdžius, renovacijos ėmė pageidauti vis daugiau gyventojų, tiek dėl estetikos, tiek dėl galimybės sutaupyti.

Energinis efektyvumas po renovacijos

Straipsnyje vertinamas 1976 m. pastatyto mūrinio 12 aukštų daugiabučio gyvenamojo namo energinis efektyvumas prieš ir po modernizavimo priemonių komplekso įdiegimo. Nustatyta, kad jeigu iki modernizacijos septynių sezonų vidutinis šiluminės energijos poreikis buvo ~ 108 kWh/m2, tai po modernizacijos dviejų sezonų vidutinis poreikis - ~ 38 kWh/m2.

Skaičiuojamosios bendros namo šiluminės energijos sąnaudos patalpoms šildyti prieš modernizavimą - ≤ 142,86 kWh/(m2×metai), po modernizavimo - ≤ 47,15 kWh/(m2×metai). Numatoma, kad šiluminės energijos sąnaudos sumažės ≥ 67 procentų.

Sumažėjęs šiluminės energijos poreikis pastebimas nagrinėjant tiekėjo duomenis. Fasadų ir stogo modernizacija buvo atlikta 2018 m. vasarą, todėl jau iki 2019 m. akivaizdus sumažėjęs šiluminės energijos poreikis.

2019 m. sausio mėn. buvo baigti pastato inžinerinių tinklų modernizavimo ir reguliavimo darbai, tad vasario mėn. pastebimas šiluminės energijos poreikio kritimas dar 35 procentais. Modernizavus pastatą, kiti du - 2019-2020 ir 2020-2021 metų - šildymo sezonai tai patvirtina.

Šiluminės energijos poreikis prieš ir po modernizacijos

Lietuvos energetikos agentūra analizavo du energijos sutaupymų apskaičiavimo būdus, lygiagrečiai taikomus projekto rodikliams įvertinti: energijos vartojimo auditas (EVA) - energijos nuostolių nustatymas ir priemonių jiems sumažinti įvardijimas ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo (PENS) metodika - STR 2.01.02:2016 pagrindu - pastato energinio naudingumo klasės nustatymas.

Daugelis gyventojų, susibūrusių į bendrijas, su nekantrumu laukia valstybės skiriamų lėšų, kuriomis būtų pradedama vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos programa ir ženkliai didesniais mastais negu ligi šiol. Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams šilumą taupantiems statybiniams sprendimams, tokiems kaip langų keitimas, sienų šiltinimas, stogo ir šildymo sistemų renovacijos.

Balkonų renovacijos ypatumai

Balkono stiklinimas yra vienas iš tų darbų, kuris dažniausiai įtraukiamas į būsto remonto ar rekonstravimo darbų sąrašą. Stiklai apsaugo balkono erdvę nuo kritulių, vėjo, šiukšlių, o jei pasirūpinate ir balkono sienų apšiltinimu bei tinkama apdaila, tai temperatūra balkono patalpoje bus tik keliais laipsniais žemesnė nei namų temperatūra. Ir nenuostabu, nes įstiklintas balkonas turi ženkliai daugiau privalumų nei neįstiklintas.

Įstiklintame balkone galėsite įsirengti ramų poilsio kampelį, jaukų vaikų žaidimų kambarį, mini daržą ar žiemos sodą... Renovuojamuose namuose dažniausiai kaina ne tiek priklauso nuo balkonų viršutinės stiklinimo sistemos, kiek nuo techninių sprendimų pasirinkimo. Visgi praktika rodo, kad ne visi žino balkonų stiklinimo reglamentavimo aspektus.

Renovuojamų balkonų kainai didžiausią įtaką lemia susiję su balkonų apatinės dalies atitvaro renovacija. Skaičiuojant, kiek kainuoja balkonų stiklinimas kvadratiniais metrais, beveik visada pastebėsite, kad apatinė balkono stiklinimo dalis yra ženkliai brangesnė negu viršutinės balkono dalies stiklinimas.

Apatinės balkono dalies įvertinimas

Prieš pradedant renovaciją, būtina įvertinti esamą situaciją: Kokios medžiagos buvo naudotos esamose apatinės balkonų atitvarų konstrukcijose? Jei buvo naudotas juodas metalas, tai ar jo stovis dar atitinka saugumo reikalavimus? Jei apatinė balkono dalis suformuota naudojant metalo konstrukcijas ir betono plokštes - koks jų stovis?

Atlikus šiuos įvertinimus, galima apsispręsti, ar renovuojant balkonus reikalinga pilna balkono renovacija, ar užtenka stiklinti tik balkono viršutinę dalį. Taip pat svarbu, bent jau preliminariai, žinoti, kokiomis medžiagomis planuojamas pagrindinių sienų šiltinimas.

Pavyzdžiui, pasirenkant ne skaidrų, o tonuotą stiklą balkono apatinėje dalyje, reikėtų įvertinti, kad stiklas jau turės būti ne tik laminuotas, bet ir grūdintas. Pigiausias variantas yra, kai techninis stovis leidžia palikti apatinį balkono atitvarą tokį, koks jis yra ir naujai montuoti tik viršutinę balkonų stiklinimo sistemą.

Truputį brangesnis variantas yra, kai naudojamos dar esamos atitvaro pagrindinės konstrukcijos, naudojant dalį papildomų profilių ir pritaikant prie esamo atitvaro naujas apdailos medžiagas. Geri sprendimai balkono apatinės dalies atnaujinimui, gali sutaupyti didelę dalį pinigų, skirtų balkonų renovacijai.

Viskas priklauso nuo esamos situacijos renovuojamame name. Įvertinus balkonų konfigūracijas, gabaritus ir projektines galimybes, galima surasti pigesnių techninių sprendimų, netgi vietoje juodo metalo naudojant aliuminio profilius.

Negalima teigti, kad visuomet tai pavyksta, bet patirtis rodo, kad kiekvienas renovuojamas namas reikalauja individualaus sprendimų ieškojimo.

Balkono stiklinimo sistemos

Jau pabandyta balkono stiklinimą išskirti į dvi dalis: stacionarų išorinį balkono atitvarą ir viršutinę stiklinimo dalį.

Stacionarus išorinis balkono atitvaras pagal galiojančius STR turėtų būti ne žemesnis, kaip 1100 mm aukščio, pagamintas iš kokybiškai apdirbto metalo arba naudojant ALU profilius. Vertikalūs statramsčiai turėtų būti atitolę vienas nuo kito ne didesniu kaip 1200 mm atstumu. Visus vertikalius statramsčius turėtų jungti ištisinis profilis, vadinamas porankiu.

Jei nėra numatytų dekoratyvinių apdailos elementų tarp vertikalių statramsčių ir planuojama apatinę dalį stiklinti, tai stiklas privalomai pagal Lietuvoje galiojantį STR turi būti laminuotas 4*2*4 mm storio. Vietoje stiklo galima naudoti įvairias kitas uždengimui skirtas medžiagas, pvz: diubondas, cetris ir kt.

Viršutinė balkono stiklinimo dalis yra montuojama ant stacionarios apatinės balkono dalies. Nuo šios stiklinimo sistemos pasirinkimo labai priklauso fasadinė namo išvaizda, balkono naudojimosi ir priežiūros praktiškumas, šiek tiek bendra buto garso izoliacija, vėdinimo galimybės, varstymo ir atidarymo būdai, matoma erdvė.

Yra kelios pagrindinės balkono stiklinimo sistemos:

• Berėmė stiklinimo sistema
• ALU rėmuose slankiojanti sistema
• PVC profilių konstrukcijos

Berėmė stiklinimo sistema

Tokiu būdu stiklintos balkonų sistemos modelis atkeliavo iš Skandinavijos kraštų. Populiarumą Lietuvoje išsikovojo dėl keleto paprastų savo savybių. Balkonuose tarp stiklų nėra jokių profilių, todėl bendras viso namo fasado vaizdas atrodo nepriekaištingai. Tokiu būdu įstiklintas balkonas atrodo lengvas, skaidrus ir erdvus. Tai imponuoja daugeliui architektų ir projektuotojų.

Vis tik pagrindinius privalumus geriausiai įvertina tiesioginis vartotojas, todėl berėmės balkono sistemos tobulinimas vyko kelis dešimtmečius. Visos stiklinės sekcijos slankioja ratukų pagalba viršutiniame ir apatiniame aliuminio bėgiuose vienoje plokštumoje ir gali atsidaryti į balkono vidų kaip knygos lapai, kur užtvirtinamos. Taip jos užima mažai vietos ir tampa nepajudinamos net esant stipriam vėjui. Balkoną galima atidaryti 100 proc.

Berėmė stiklinimo sistema tiek naudojimosi, tiek priežiūros lengvumo savybėmis turi pranašumą prieš kitas balkono stiklinimo sistemas. Norint išvalyti berėme sistema stiklintą balkoną, reikia paprasčiausiai kiekvieną plaunamą varčią pristumti prie sienos ir atverti ją.

Visi stiklai berėmėje balkonų sistemoje yra gaminami iš 6mm grūdinto stiklo. Visos ypatingai tvirto stiklo kraštinės yra šlifuotos, todėl eksploatuojant gaminį pasiekiamas maksimalus saugumo lygis. Nebūtina stiklų montuoti į papildomus rėmelius ar klijuoti smūgiams atsparias plėveles.

6 mm grūdinto stiklo atsparumas atlaiko iki 425 MPa slėgį, tuo tarpu paprasto 6 mm stiklo atsparumas atlaiko iki 150 MPa slėgį. Dūžtant, grūdintas stiklas subyra į mažus gabalėlius. Tai apsaugo žmones nuo įsipjovimų, kurie gali pasitaikyti naudojant paprastą stiklą.

Standartiškai tarp uždarytų stiklų lieka vertikalūs 3-5 mm tarpeliai, pro kuriuos gausiai lyjant ir esant nepalankiam vėjui, nedidelė dalis kritulių gali patekti į balkono vidų. Šiai problemai spręsti tarp stiklų yra montuojamos specialios permatomo plastiko 15 mm pločio tarpinės, kurios užtikrina pilną balkono sandarumą.

Berėmę stiklinimo sistemą taip pat galima sumontuoti nuo balkono apačios iki viršaus. Taip stiklinti galima terasas, verandas ar tambūrus. Stiklinant balkonus turėtų išlikti apatinė balkono atitvaro dalis, o ši berėmė sistema montuotųsi konstrukciją truputį įtraukiant į balkono vidų. Maksimalus šios konstrukcijos aukštis gali būti iki 2900 mm.

ALU rėmuose slankiojanti sistema

Ši sistema išsiskiria tuo, kad visos stiklinės slankiojančios dalys yra aliuminio profilio rėmuose. Todėl pagal galiojantį Lietuvoje STR, įrėmintose konstrukcijose gali būti montuojamas paprastas 4 - 6 mm storio stiklas. Slankiojančios dalys labai lengvai juda specialiai tam sumontuotais profiliais. Visas slankiojančių dalių svoris remiasi ant apatinio nešančiojo profilio.

Ši sistema yra sandari, turi specialius užrakinimo mechanizmus, reguliavimo galimybę ir visus reikalingus profilius, kurių pagalba galima atlikti stiklinimą įvairių konfigūracijų balkonuose.

Jei rėminė balkonų stiklinimo sistema yra montuojama ant balkono apatinio atitvaro, reikėtų atidžiai derinti varstomų dalių pločius, kad sutaptų su apatinės dalies matomais sudalinimais. Kitu atveju, balkonai bendram renovuoto namo kontekste gali atrodyti labai nesimetriški.

Tokio tipo balkonų eksploatacija yra pakankamai patogi. Norint išvalyti išorinius stiklus, kiekviena slankiojanti dalis kartu su stiklu iškeliama iš bendro rėmo. Pastatoma balkono viduje, nuvaloma ir įstatoma į buvusią vietą.

Slankiojančios dalies dydis turėtų sudaryti nedaugiau kaip 2 kv.m., tada vienos dalies svoris bus apie 15 kg ir jos iškėlimas ar pastatymas taps paprastesnis, mažėja rizika sudaužyti stiklą. Montuojant tokio tipo konstrukcijas nuo balkono apačios iki viršaus, reikėtų gerai įvertinti konstrukcijos bendrą standumą ir reikalui esant, komplektuoti papildomus standumo profilius.

PVC profilių konstrukcijos

Šiuo balkonų stiklinimo būdu dalis gyventojų savarankiškai yra atnaujinusi savo balkonus. Pagrindiniai šios sistemos privalumai, tai, kad langų gamyba iš PVC profilių Lietuvoje yra labai stipriai išvystyta. Galima labai nesunkiai susirasti patikimą firmą, kuri atliks visus aptartus darbus.

Lieka nuspręsti varstomų ir nevarstomų langų vietą ir kiekį, nuo kurių dažniausiai priklauso bendra balkono stiklinimo kaina, išsiaiškinti planuojamus vandens nuvedimo darbus, nepamiršti aptarti apdailos darbų.

Dažniausiai tokiu būdu stiklinant balkoną naudojamas dviejų stiklų paketas iš kurių vienas stiklas dengtas selektyvine danga. Nepatartina taupyti pinigus naudojant PVC profilių rėmuose tik vieną stiklą.

Balkonai būna labai skirtingų gabaritų ir konfigūracijos, netgi senesnės statybos namuose, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, kad būtų naudojami visi privalomi langų sujungimo profiliai.

PVC langais įstiklintas balkonas turi geresnes garso izoliacijos savybes ir geriau izoliuoja šalčio patekimą į balkono vidų. PVC lango rėmo plotis yra apie 70 mm, o varstomo lango bendras rėmų plotis yra apie 110 mm, todėl planuojant varstomų langų vietą didesniuose balkonuose reikėtų atkreipti dėmesį, kad tarp varstomų langų rėmų nebūtų sujungimo profilių, nes tokiu atveju, iš savo balkono matysite apie 220 mm pločio plastikinį rėmą.

Dažniausiai tarp PVC varstomų langų montuojamos nevarstomos vitrinos. Taip išvengiama papildomo profilių storinimo ir siekiama, kad pro pilnai atidarytą varstomą langą būtų pasiekiamas išvalyti nevarstomo lango stiklas iš išorės.

Norint stiklinti balkoną PVC profilių konstrukcijomis, nuo balkono apačios iki viršaus, apatinė balkono dalis turėtų būti užpildyta naudojant termo izoliacijos sluoksniais, vadinamaisiais “termosendvičiais” arba stiklinama naudojant stiklo paketą su laminuotu stiklu.

Leidimai ir reglamentavimas

Nusprendę stiklinti balkoną asmenys labai dažnai nežino, ar jiems reikalingas leidimas stiklinti balkoną? Koks ar kokie leidimai reikalingi? Ar reikalingi kaimynų parašai? Ar reikalingas namo pirmininko sutikimas? Kas išduoda tuos leidimus? Kur kreiptis? Kokius dokumentus reikia turėti?

Šie ir daug kitų klausimų kyla tiems, kurie pirmą kartą susidūrė su balkono stiklinimo procesu. Todėl pasidomėkite leidimo reikalingumu dar prieš planuodami balkono stiklinimą. Tikriausiai daugeliui bent girdėtas posakis, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Todėl nesvarbu, ar leidimu nepasirūpinsite sąmoningai, ar tiesiog iš nežinojimo, baudą gali tekti sumokėti.

Vienur rašoma vienokia informacija, kitur - kitokia, teisės aktai kinta, tad reikia „susigaudyti“ ir jų pokyčiuose, atsirinkti, kurie jau nebegalioja, o kuriuose pateikiama aktuali informacija. Sutikime, tai labai keblu.

Kada reikalingas leidimas?

Pirmas klausimas, kurį kelsite, nusprendę įstiklinti savo būsto balkoną, ar reikalingas leidimas? Statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 ir jo 6 priedas „Statybą leidžiantys dokumentai“.

Jei vėliau paaiškėja, kad buto savininkas savavališkai atliko balkono stiklinimo darbus, neturėdamas valstybės tarnautojo pritarimo, jam gali būti pritaikytos sankcijos, t. y. atitinkama įstatymais numatyta bauda ir nurodymas panaikinti savavališkos statybos / remonto padarinius.

Labai dažnai gyventojai žinodami, kad leidimo / pritarimo gavimas jiems kainuos papildomai, ir norėdami to išvengti šį reikalavimą praignoruoja ir savavališkai įstiklina balkoną. Visgi kartais tokie atvejai yra išaiškinami, o pastaraisiais metais jų vis daugiau, kai sparčiai vykdoma šalies daugiabučių renovacija, todėl tikslinga pasirūpinti leidimais iš anksto, nes kitu atveju galite patirti nuostolių.

Kartais gyventojai kiek piktinasi, kad turi mokėti už tokį leidimą, esą tai yra jų butas, jų balkonas ir čia jie turi teisę tvarkytis savo nuožiūra. Tačiau tai ne visai tiesa. Paaiškiname, kodėl: balkonas, jo konstrukcijos yra viso namo dalis, turinti įtakos bendram namo tvirtumui, taip pat tai dalis namo fasado, kuri sąlygoja bendrą namo išorės vaizdą.

Kaip teigia atsakingi asmenys, norint įstiklinti daugiabučio balkoną yra būtinas rašytinis pritarimas. Buto savininkas į savivaldybę turi pristatyti specialisto parengtą supaprastinto projekto aprašą, leidžiantį specialistams įvertinti, ar saugu „kištis“ į bendrą namo konstrukciją, ar pastatas yra pakankamai sutvirtintas, kad galima būtų daryti norimus pakeitimus ir pan.

Labai svarbu ir tai, kad jeigu Jūsų buto balkonas jau buvo įstiklintas, o Jūs norite langus pakeisti naujais, supaprastinto projekto aprašas ir savivaldybės tarnautojo pritarimas vis tiek yra būtinas.

Dažnai laikomasi klaidingos pozicijos, kad jei balkonas jau buvo įstiklintas - nepriklausomai nuo to, ar tai buvo padaryta teisėtai, ar ne - tai dokumentų naujai rengti ir pritarimo gauti nereikia. Netiesa. Bet kuriuo atveju pritarimas yra būtinas prieš naujais stiklinant ar perstiklinant balkoną.

Tiesa, balkonų stiklinimo reglamentavimas įsigaliojo nuo 2010 metų spalio 1 dienos. Prieš tai leidimų balkono stiklinimui nereikėjo.

Ką daryti, jei per nežinojimą nepasirūpinote reikiamais dokumentais?

Viena, jei piktavališkai nepasirūpinote reikiamais dokumentais balkonui stiklinti. Tačiau kas kita, jei tikrai nežinojote apie Statybos reglamento pakeitimą ir nepiktavališkai nepasirūpinote leidimu.

Geriausia jei šiuo klausimu susisieksite su savo mi...

Įkvėpimas šalia esantiems daugiabučiams

„Ant kalno stovintis atnaujintas (modernizuotas) daugiabutis tapo puošmena ir pavyzdžiu aplinkiniams lyg renovacijos švyturys, rodantis kelią, kaip reikia prižiūrėti savo būstą ir puošti miestą“, - pasakoja R. Rimaitė. Šis namas yra įsikūręs išskirtiniame kvartale, kuriame stovi sąlyginai nauji namai. Prieš kelis dešimtmečius šis kvartalas žmones viliojo modernumu.

„Pavyzdžiui, 52 kv. m ploto buto savininkai už renovacijos paskolą kas mėnesį moka 122 Eurus. Po renovacijos pasiekta B energinio efektyvumo klasė, o šilumos sutaupymas siekia net virš 60 proc., todėl ateityje, sparčiai augant šildymo kainoms, sprendimas modernizuotis padės sutaupyti“, - teigia R. Rimaitė.

Balkonų transformacija: ploto mažinimas dėl praktinių sumetimų

Dėl praktinių sumetimų buvo priimtas sprendimas transformuoti balkonus: „Renovacijos metu keitėsi balkonų forma ir išvaizda - ši namo dalis buvo atnaujinta iš esmės. Atsisakius lenktų formų balkonai tapo šviesesni, talpesni. Toks projektuotojų sprendimas padėjo sutaupyti ir finansiškai.“

Intriguojanti galimybė nusipjauti senus, avarinės būklės balkonus, ir pakeisti juos šviežutėlėmis, naujai išlietomis konstrukcijomis iš betono, Lietuvoje jau nėra naujovė.

Kitas patrauklus variantas - balkono ploto padidinimas, leidžiantis ne tik įstiklinti, bet ir „atsiauginti“ net du kartus didesnį balkoną. „Aišku, padidinti balkonai atrodo labai gražiai, bet įvardyčiau tokius pokyčius taip pat kaip tam tikrą prabangą.

Pašnekovės teigimu, dauguma daugiabučių, kurių modernizacijai tenka vadovauti, vis dar renkasi kuklesnius balkono atnaujinimo variantus - pavyzdžiui, paprasčiausią įstiklinimą.

Balkonas - neatsiejama buto dalis

KBMA specialistai pataria į namo renovaciją žvelgti plačiau. Tai - ne tik pačio namo estetinis sutvarkymas tam, kad gyventojai galėtų sutaupyti. Daugiabučio namo butų balkonai - tarsi jo veidas.

tags: #renovuojant #sumazeja #balkonu #plotas