Šlampa ir pelyja daugiabučio blokinio namo lauko siena: priežastys ir sprendimo būdai

Ši problema tikrai ne vienetinė. Dažniausiai pelėsis atsiranda dėl drėgmės. Šilumos, vėdinimo stoka, besikaupianti nuolatinė drėgmė, ko pasekoje pelėsis, tai pakankamai opi tema, kuri yra palietusi visų namų gyventojus.

Kyla klausimas: Šlampa ir pelyja daugiabučio blokinio namo lauko siena, kokios galėtų būti priežastys? Namas senos statybos. Ar apšiltinus namo sieną iš vidaus problema išnyks? Ar tarp sienos ir šiltinimo sluoksnio nesikaups drėgmė?

Panagrinėkime dažniausiai pasitaikančias priežastis ir galimus sprendimo būdus.

Drėgmės prasiskverbimo priežastys ir jų šalinimas

Prieš pradedant šiltinimo darbus iš vidaus, būtina nustatyti drėgmės prasiskverbimo priežastis. Dažniausios priežastys:

• Stogo problema: Jei gyvenat penkių aukštų name, didelė tikimybė, kad tai stogo problema. Hidroizoliaciją galėjo pažeisti ant stogo įrengtos ir gal jau nenaudojamos namo gyventojų televizijos antenos, statybininkų darbo brokas bei kiti stogo mechaniniai pažeidimai.
• Tarpblokinių siūlių erozija: Namui senstant, per tarpblokines siūles į kambarį pradeda skverbtis drėgmė. Dažniausiai drėgsta viršutinio aukšto lubų - sienos kampas, pastato galinė siena.
• Siena peršąla ir kondensuoja:
• Patenka drėgmė, vanduo iš lauko pusės (nėra hermetiškumo):
• Trūksta ventiliacijos:

Ką daryti?

• Suradus pažeidimą, jį galima lokalizuoti karštu bitumu, prieš tai išvalius ir išdžiovinus pažeistą vietą. Žinoma, tokie darbai atliekami vasarą.
• Tokiu atveju reikia išsikviesti remonto brigadą, kuri iš lauko pusės užsandarintų siūlę.
• Reikia rasti vandens pratekėjimus ir hidroizoliuoti.
• Vienas iš paprasčiausių būdų būtų statyti mini rekopratorių arba montuoti oro padavimą ir priverstinį oro ištraukimą.

Sienų šiltinimas ir pasiruošimas darbams

Tik pašalinus drėgmės atsiradimo priežastis, šalinamas pelėsis ir šildoma siena. Jei drėgmė nesiskverbs, tinkamai apšiltinta siena nepelys.

Nuo šiltinamo paviršiaus reikia pašalinti tepalus, dažus, klijus, silpną trupantį tinką arba kitą silpną apdailą. Paviršiai turi būti nuvalyti, išlyginti ir išdžiovinti. Būtina fungicidinėmis priemonėmis sunaikinti ant šiltinamų paviršių esančius pelėsius. Tam naudojama chlorkalkės, sodos ir skalbimo miltelių mišinys (1 kibirui karšto vandens pakelis sodos ir valgomasis šaukštas skalbimo miltelių), skysčiai SANAL, KOMETA.

Laikančiajame sienos sluoksnyje būtina užsandarinti plyšius arba siūles, pro kurias galėtų skverbtis drėgmė. Sienos paviršius, ant kurio bus klijuojamas polistireninis putplastis, turi būti pašiurkštintas.

Kampų šiltinimui paruošiamos specialios polistireninio putplasčio plokštės su nuolydžiu 100 x 50 cm. Jei pelyja visa galinė siena, 5 cm storio plokštėmis reikia šiltinti ne tik pelyjančią sieną, bet ir po vieną plokštę su nuolydžiu priklijuoti prie visų gretimų paviršių (lubų, grindų, pertvarų). Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais, padengiant vientisu sluoksniu visą paviršių. Sandūrose pasitaikantys plyšiai užpildomi montažinėmis putomis. Plokštes būtina gerai prispausti, kad tarp sienos ir plokštės neliktų ertmių.

Ir pabaigai - patikrinti, ar gerai veikia ventiliaciniai kanalai!

Kadangi namas yra senos statybos, termoizoliacinė medžiaga gali būti sudūlėjusi, praradusi šilumines savybes arba išvis gali jos nebūti. Todėl vidinėje sienos pusėje (kambaryje) susitinka šiltas (vidaus) ir šaltas (lauko) oras, ko pasekoje pradeda drėkti sienos, o vėliau atsiranda pelėsis. Šią problemą galima išspręsti apšiltinus sienas ekovata. Dėl smulkaus ekovatos plaušo šaltis nepraeina, todėl kambaryje nesusidaro rasos taško. Taip pat ekovata savo sudėtyje turi anstiseptinių priemonių, kurios ir saugo konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Tačiau pirmiausia reikėtų įsitikinti ar drėgmė neatsiranda dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui lauko sienoje atsiradusių tam tikrų defektų.

Daugeliui iš mūsų pasikeitus langus ir atsisakius orlaidžių pakito oro cirkuliacija, suprastėjo vėdinimo savybės, tai dar viena iš priežasčių dėl kurios kyla tokios problemos. Sekantis klausimas mūsų pastatų vėdinimo kanalai, ar mes patys, ar kas nors kitas juos kada nors per eilę metų valė. Sudėkite šiuos minėtus „žiedus" į vieną krūvą ir gausite įspūdingą puokštę, kuri anaiptol nedžiugina mūsų, o tik labai liūdina.

Mūsų įmonė jau eilę metų dirba ir tiekia į rinką specialias SKAMOL „Skamotec" plokštes, kurios ir yra skirtos pastatų šiltinimui ir apsaugai nuo pelėsio plitimo iš pastato vidaus. Tai kalcio silikato pagrindu pagamintos plokštės kurios sugeria drėgmę ir neleidžia jai prasiskverbti į patalpos vidų taip sulaikydamos savyje t.y. pradinėje stadijoje besivystančias kenksmingasias pelėsio poras. 30 mm storio įrengtos plokštės dėka ir panaudojus visas komponentines medžiagas gali būti sutaupoma iki 50% iš būsto išeinančios šilumos. Tokios atsiradusio pelėsio šalinimo priemonės kaip actas, chloras, dažai ir sandari izoliacija (stiroporas, gipso-kartono plokštės ir pan.) dar labiau pablogina padėtį, o sanavimo darbus atlikę meistrai sulaukia priekaištų. Naudojant SKAMOL „Skamotec" plokštes ir pagalbines šių plokščių montavimo medžiagas galima pilnai išspręsti šią problemą už optimalią kainą. Ilgalaikė kokybė garantuota.

Daug metų buvo atliekami bandymai su kalcio silikatinėmis plokštėmis. Nustatyta, kad:

• kalcio silikatinės plokštės sulaiko drėgmę, kuri yra pelėsio atsiradimo pagrindas;
• kadangi plokštės turi šių savybių, pelėsis nebesidaugina, net drėgnose vietose;
• plokštės sulaiko šilumos slenksčius ir vidinį kondensatą;
• jos yra ekologiškos ir nekenkia sveikatai;
• pasižymi ir išskirtinėmis izoliacinėmis savybėmis, nes sumažina šilumos nuostolius iki 50%;
• tarp sienos ir plokštės neatsiranda pelėsis;
• plokštės yra lengvai montuojamos;
• plokštes tinka naudoti ir vidinei išorinių sienų izoliacijai;
• plokščių sudėtyje nėra kietojo poliuretaninio putplasčio;
• jos neišskiria jokių toksinių medžiagų.

Kalcio silikato SKAMOL „Skamotec" plokštės gaminamos iš mineralinės medžiagos kalcio silikato. Porėti kalcio silikato kristalai tarpusavyje jungiami naudojant išorinį slėgimą. Gauta medžiaga turi difuzinių ir kapiliarinių savybių, izoliuoja šilumą, yra ekologiška, nedegi ir stabdo pelėsio plitimą. Šios plokštės naudojamos sanuojant drėgnus mūrinius ir nuo vandens nukentėjusius pastatus, norint išvengti pelėsio dauginimosi. Be to, SKAMOL „Skamotec" plokštės naudojamos vidinei išorinių sienų izoliacijai. Šių plokščių sudėtyje nėra asbesto. Plokščių atliekos utilizuojamos kaip ir kitos statybinės medžiagos. Šiam produktui yra suteiktas DIN ISO tarptautinės kokybės sertifikatas.

Termoizoliacinės medžiagos "KORUND" naudojimas

Sienos peršąla ir kondensuoja. Šios problemos sprendimas:

• Panaikinti atsiradusį pelėsį-grybelį mechaniniu būdu, nuplauti cheminiais skysčiais, tada pastatyti „Ozono generatorių" pelėsio porų naikinimui, nors vieną seansą (7,5 val.);
• Pasiruošti sieną kaip prieš dažymą (glaistyti, gruntuoti);
• Užnešti ploną skystą termoizoliacinę medžiagą „KORUND" (galima iš vidaus ar lauko).

Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas)

Senų daugiabučių namų gyventojai, kurių namai vis dar nėra renovuoti pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, turėtų suklusti. Visuose namuose, kuriuose veikia pasenusios šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jos turi būti atnaujintos ne vėliau kaip iki 2026 m. „Jeigu sprendimas dalyvauti ar ne daugiabučių modernizacijos (renovacijos) programoje priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, to negalime pasakyti apie šildymo ir karšto vandens sistemas. Jos, pagal galiojančius teisės aktus, privalo būti atnaujintos visuose daugiabučiuose,“ - sako G. Šio reikalavimo tikslas - užtikrinti, kad visi daugiabučiai atitiktų higienos normas ir juose numatytas vidaus patalpų temperatūros ir karšto vandens temperatūros reikalavimus.

Atnaujinta šildymo sistema daugiabutyje automatiškai reguliuoja šildymo intensyvumą pagal lauko temperatūrą: orams atšilus šildymas sumažinamas, o atvėsus - padidinamas. „Atnaujinus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, pastatas tampa ženkliai efektyvesnis - priklausomai nuo pasirinktų sprendimų, energijos sutaupoma nuo 10 iki 20 procentų,“ - sako G.

Nors reikalavimas atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas yra privalomas, sprendimą atlikti šiuos darbus name turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai. Pasak G. Pasinaudojus programa kompensuojama iki 60 proc. visų statybos darbų išlaidų, o jeigu buto ar kitų patalpų savininkai priklauso nepasiturinčiųjų grupei, valstybė padengia net 100 proc.

„Atnaujinus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas gyventojams sumažėja šildymo sąskaitos. Pagal pernai liepą paskelbtą kvietimą, mažajai renovacijai skirta 20 mln. eurų, o paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. Pasak pašnekovo, šiuo metu paramos likutis dar siekia apie 7 mln.

Daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai, svarstantys galimybę pasinaudoti Mažosios renovacijos programa, pirmiausia turėtų kreiptis į savo namo administratorių. Administratorius organizuoja gyventojų susirinkimą, kuriame pristato kvietimo esmę bei visą reikalingą informaciją apie paramos gavimo procedūras. Kai surenkamas gyventojų daugumos pritarimas dėl sistemų atnaujinimo, administratorius parengia ir pateikia dokumentus Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl finansavimo skyrimo. Gavus patvirtinimą ir rezervavus finansavimą, administratorius organizuoja rangos darbų konkursą.

Specialistas pabrėžia, kad rangos darbus rekomenduojama atlikti ne šildymo sezono metu - tai padeda išvengti trikdžių ir leidžia darbus įgyvendinti sklandžiai.

Šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas daugiabučiuose iki kitų metų. liepos - ne rekomendacija, o įstatymu nustatyta pareiga. „Faktas, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi teisę atlikti patikrinimus daugiabučiuose ir, nustačius pažeidimus dėl netinkamos karšto vandens temperatūros ar cirkuliacijos, gali taikyti administracinę atsakomybę. Tuo pačiu G. „Visoje Lietuvoje jau esame įgyvendinę 16 daugiabučių mažosios renovacijos projektų, o dar 10 šiuo metu vykdomi.

Priežasčių renovuoti pastato fasadą, įskaitant sienų, stogo apšiltinimą ar langų keitimą yra tikrai daug, tačiau galima išskirti pagrindines tris. Pirmoji - šiluminės energijos pralaidumo sumažinimas iš pastato vidaus į išorę - dėl to daugiabutis iš išorės yra apdengiamas nauju termoizoliaciniu sluoksniu, o tai leidžia gerokai sumažinti šildymo sąskaitas. Antroji - sienų erozijos stabdymas. Būsto išorėje yra montuojama nauja sienų apdaila, kuri apsaugo pastatą nuo išorės poveikio - lietaus, sniego ar saulės spindulių, taip prailginant jo tarnavimo trukmę. Dar viena priežastis - pastato estetinės išvaizdos pagerinimas. Beveik visi senos statybos daugiabučiai yra apsitrynę, jų sienos suskilinėjusios, purvinos. Atnaujinant daugiabutį galima nušauti du zuikius vienu šūviu - pastatas ne tik tampa energiškai efektyvesnis, bet ir vizualiai patrauklesnis, o parduoti ar išnuomoti butą renovuotame pastate yra gerokai lengviau.

Kurios priemonės yra būtinos? Daugiausia šilumos energijos daugiabutis praranda pro sienas (24 proc.), pro langus ir duris (33 proc.), pro stogą (7 proc.), grindis (5 proc.) ir pro vėdinimo šachtas (31 proc.).

Pirmoji priemonė - lauko sienų apšiltinimas. Jos yra apšiltinamos iš lauko pusės, uždedant ant sienų šilumai mažai laidžios medžiagos, tokios kaip mineralinė vata arba putų polistirolas ir užtinkuojant arba uždengiant specialios dangos lakštais. Kokybiškai atliktas sienų apšiltinimas padidina lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus, o patalpų vidaus oro temperatūra prie sienos padidėja net 3-5 laipsniais.

Taip pat, kadangi daugelis gyvenamųjų namų vis dar turi prastos kokybės langus ir balkonų duris, pro juos į patalpas patenka daug šalto oro. Per nesandarius langų plyšius galima prarasti daug šilumos. Svarbu paminėti, kad rekomenduojama langus įsirengti su orlaidėmis bei modernia ventiliacijos sistema.

Kita priemonė - balkonų ar lodžijų stiklinimas ne tik mažina šalto oro skverbimąsi į butą, bet ir gerina garso izoliaciją. Tuo tarpu apšiltinus stogą, galima sutaupyti šilumos, o didelius pokyčius pajustų viršutinių aukštų gyventojai - žiemą būtų šilčiau, o vasarą netektų kankintis dėl per didelio karščio. Ne ką mažiau svarbu yra apšiltinti ir pastato pamatus bei rūsio perdangą, nes kartu su atmosferos ir grunto drėgme į daugiabučio rūsį skverbiasi šaltis, taip pat atsiranda ir kitos problemos, pavyzdžiui pelėsis.

Besirenkant medžiagas, kuriomis bus apšiltinamas daugiabutis, būtina įsiklausyti specialistų rekomendacijų, nes kiekvieno daugiabučio apšiltinimas yra individualus. Svarbu apsvarstyti ir aplinkos ypatybes, namo dizaino ypatumus, konstrukcinius sprendimus bei energijos sąnaudas.

Kaip išvengti pelėsio?

Pelėsis gali susidaryti tik ant šaltos sienos, todėl, jeigu renovacija yra atlikta tvarkingai ir buvo apšiltintos visos daugiabučio sienos, stogas bei pakeisti langai, sienos bus šiltos ir viduje pelėsis kauptis nepradės. Dažniausiai nuo pelėsio kenčia seni daugiabučiai prieš pat šildymo sezono pradžią - atšalęs oras ir neįjungtas šildymas yra tobulos sąlygos atsirasti pelėsiui.

Vis dėlto, stiklinant balkonus ir apšildant aptvarus, reikia nepamiršti apšiltinti vidinę balkono sieną. Balkonas yra nešildoma patalpa, todėl jeigu langai jame uždaryti, problemų kilti neturėtų. Tačiau norint kambaryje turėti gaivaus oro, langus dažnai tenka atidaryti. Tokiu atveju balkono temperatūra gali ir susilyginti su lauko temperatūra, o ant balkono sienos gali pradėti kauptis pelėsis. Dėl to, apšiltinti šią sieną yra itin svarbu.

Nors daugiabučių namų renovacija turi daug privalumų, deja, ir trūkumų nepavyksta išvengti. Vienas iš trūkumu, su kuriuo susiduria renovuotų namų gyventojai - sienų žaliavimo problema.

Į šią sienų žaliavimo problemą dėmesį atkreipia Jonavos rajone gyvenanti moteris, atsiuntusi portalo redakcijai renovuoto daugiabučio nuotrauką bei kelis klausimus. "Kodėl taip apsamanoja renovuoti namai? Tos samanos (ar kas ten bebūtų), labai krenta į akis ir nepuošia vaizdo. Tokį vaizdą retai pamatysi ant nerenovuotų pastatų senų“, - smalsavo moteris.

„Kalti“ mikroorganizmai?

UAB „ Jonavos paslaugos“ daugiabučių namų priežiūros ir remonto skyriaus vedėjas Romualdas Dautartas pateikia kelias priežastis, kodėl renovuoti namai pasidengia žaluma. „Pažaliavusios dėmės ant fasadų dažniausiai būna mikroorganizmai: pelėsinis grybelis, dumbliai, kerpės. Jų atsiradimo priežastys dažniausiai įtakoja gamta (aplinkos sąlygos), pastato pastatymo vieta. Kiti pelėsių ir dumblių atsiradimo rizikos veiksniai - tai pastato vietos specifika. Jei namas miškingoje vietovėje ar pamiškėje, arti vandens telkinių, įduboje, kur dažni rūkai, pajūrio zonoje, reikėtų pagalvoti apie fasado apsaugą, ypač rizikinga vieta yra šiaurinė pastato siena. Papildoma rizika yra prie sienų augantys vijokliniai augalai - jie sukuria drėgną ir saulės spindulių nepasiekiamą paviršių. Apdailos vandens įgeriamumas turi labai didelę reikšmę fasadų išvaizdai, dumblių ir pelėsių atsiradimui. Nuo daugelio apdailos medžiagų paviršių lietaus lašai nubėga, tačiau kondensato lašeliai, susidarantys iš drėgno oro, nėra tiek sunkūs, kad nubėgtų, todėl ilgai laikosi paviršiuje ir įsigeria, jei fasadas padengtas įgeriančia medžiaga. Deja, priešingas variantas irgi pavojingas - kai fasado medžiagos neįgeriančios, pvz., kokybiškos silikoninės dangos, tuomet kondensato lašeliai lieka ant paviršiaus, jie negali įsigerti. Tokie atvejai irgi potencialiai nepalankūs“, - žaliavimo priežastis dėsto R.

Kas „išgelbės“ žaliuojančias sienas?

Pažaliavusius, dumbliais ar kerpėmis apaugusius fasadus vieni rekomenduoja plauti biocidiniais preparatais, kiti - plauti ir dažyti. O ką pataria didžiąją dalį daugiabučių Jonavos rajone administruojanti įmonė „Jonavos paslaugos“?

„Jeigu jau tinkuotas ar kitokių medžiagų fasadas sužaliavo - paprasčiausia išeitis yra nupurkšti sienas biocidiniu preparatu. Vienas tokių - universalus Knauf Algizid preparatas, tinkamas tiek mineraliniam, tiek silikoniniam bei akriliniam tinkui, taip pat betonui, klinkerio, mūro paviršiams. Jis gerai įsigeria ir sunaikina įvairius mikroorganizmus: pelėsius, dumblius, kerpes, panaikina druskų apnašas. Purškiant reikia uždengti palanges, langus, greta augančius augalus, dirbti galima esant ne mažesnei kaip +5°C temperatūrai. Labai stipriai nešvariam paviršiui reikia apie 400 ml/kv.m, mažiau paveiktam - apie 200 ml/kv.m. preparato. Purškiama slėginiu purkštuvu, naudojant asmenines apsaugos priemones. Priklausomai nuo aplinkybių, preparato poveikis yra nuo 2 iki 4-5 metų“, - paaiškina UAB „Jonavos paslaugos“ daugiabučių namų priežiūros ir remonto skyriaus vedėjas.

Kur kreiptis dėl daugiabučio sienų švaros?

Dėl fasado valymo / plovimo reikėtų kreiptis į daugiabučių namų administratorių UAB „Jonavos paslaugos“. Paslauga mokama, tad prieš pradedant darbus būtina surinkti daugiabučio namo daugumos savininkų parašus (50 proc.+1balsas) ir pateikti administratoriui. Kaip teigia Romualdas Dautartas, atliktiems darbams apmokėti naudojamos namo kaupiamosios lėšos.

Mokėjimas už paslaugas skaičiuojamas konkretiems darbams ir darbų specifika gali skirtis, nes plokščių gamintojai plovimo ir priežiūros darbų procesus nurodo skirtingai. Penkių aukštų namo plovimo / valymo darbai kainuotų apie 3.0 Eur. už 1 kv.m.

tags: #renovuotas #daugiabutis #7 #metai #kodel #zaliuoja