Važiuojant per Lietuvą akį traukia vaizdas - pasteliniaspalviai namai tarp senų pilkų sodybų. Renovacijos banga, prasidėjusi didmiesčiuose, pasiekė rajonus. Žmonės šiltina, keičia, atnaujina. Statistika rodo augimą. Statybos inspekcijos duomenimis, individualių namų renovacijos leidimų skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo daugiau nei dvigubai. Energetikos ministerija fiksuoja rekordinį paraiškų skaičių subsidijaims.
Didžioji dalis Lietuvos individualių namų statyta 1960-1990 metais. Kolūkių era, kai žmonės gaudavo sklypus ir statėsi patys - dažnai iš to, ką pavykdavo gauti. Šie namai dabar švenčia penkiasdešimtmečius ir vyresnius jubiliejus. Jų savininkai - pensininkai arba vaikai, paveldėję tėvų turtą. Dilema aiški. Parduoti - sunku, nes pirkėjai nori įsikraustyk ir gyventi, ne investuoti į renovaciją. Nugriauti ir statyti naują - pernelyg brangu.
Nekilnojamojo turto skelbimuose vis dažniau matoma energetinio naudingumo klasė. G klasės namas - energetinis košmaras. Tokių Lietuvoje - dauguma senesnių pastatų. Jie sunaudoja trigubai ar keturgubai daugiau energijos nei šiuolaikiniai standartai leidžia. B ar A klasė - visai kita istorija. Tokie namai parduodami greičiau ir brangiau. Namo sienų šiltinimas - tiesiausias kelias pagerinti energetinę klasę. Sienos - didžiausias šilumos nuostolių šaltinis, todėl jų izoliacija duoda didžiausią pokytį sertifikate.
Sostinėje ir jos apylinkėse renovacija - beveik standartas. Naujakuriai perka senus namus, žinodami, kad investuos į atnaujinimą. Provincijoje situacija kitokia. Biudžetai mažesni, bet ir darbų kainos žemesnės. Vietiniai meistrai dažnai dirba pigiau nei sostinės įmonės. Įdomus fenomenas - grįžtantys emigrantai. Užsienyje uždirbę pinigus, jie grįžta į gimtąsias vietas ir atnaujina tėvų ar senelių namus.
Dažniausios Renovacijos Klaidos
Renovacijos bumas atnešė ne tik atnaujintus namus, bet ir skaudžių pamokų.
- Pirma dažna klaida - dalinė renovacija be sistemos. Žmogus apšiltina sienas, bet palieka senus langus ir neapšiltintą stogą.
- Antra - pigių medžiagų ir nepatikimų rangovų pasirinkimas.
- Trečia - pamiršti pamatai. Nauja fasado izoliacija atrodo puikiai, bet pamatų šiltinimas nepadarytas. Žiemą grindys šaltos, kampuose drėgmė, pelėsis grįžta.
- Ketvirta - ventiliacijos nepaisymas. Gerai užsandarintas namas nebegali „kvėpuoti” kaip seniau.
Renovacijos paklausa išaugino ir rangovų rinką. Vieni - profesionalai su patirtimi ir reputacija. Kaimynų rekomendacijos - vertingas šaltinis. Jei kas nors jūsų gatvėje ką tik renovavo - paklauskite. Šiltinimo darbai Lietuvoje turi aiškų sezoną - nuo balandžio iki spalio. Rezultatas - rangovų trūkumas piko metu. Tie, kas užsisako pavasarį, dažnai gauna terminus tik vasaros pabaigoje. Protinga strategija - planuoti iš anksto. Žiemą rinktis rangovą, derėtis dėl kainos, sutarti terminus pavasariui.
Renovacija - ne impulsyvus pirkinys. Tai projektas, reikalaujantis laiko, tyrimų ir apgalvotų sprendimų.
Dažų Pasirinkimas ir Dažymo Patarimai
Kaip pasirinkti dažus. Dažų tipai. Praktiški patarimai ir rekomendacijos
Skirmanto Lisausko /15min nuotr./Audrius Dryžas - Kokių patarimų, kaip ekspertas, turėtumėte naujakuriams, kurie būstą tik įsigijo ir svarsto, kokių dažų jiems reikės? - Jei jau priėjome prie dažymo ir tereikia viršutinio dažų sluoksnio, viskas mums bus aiškiau, jei patalpas sudėliosime tarsi atskirai. Jei viskas aišku su lubomis, joms reikės ieškoti taip vadinamųjų „tikrųjų lubinių“ dažų. Jie būna visiškai matiniai, maskuojantys nedideles paviršiaus ydas. Su jais jums pavyks nudažyti didesnius plotus. Su tokiais dažais pavyks pasiekti nepriekaištingų rezultatų ir tuomet, kai lubų paviršius yra tarsi suplaukęs pienas. Dauguma lubinių dažų bus pažymėti skaičiais 2 ar 3. Šie skaičiai parodys, kad tai dažai iš visiškai matinių dažų krepšelio. Viena išimtis - su lubomis vonioje. Šioje patalpoje tiek lubos, tiek ir sienos turėtų būti dažomos drėgmei atspariais dažais. Šie dažai nebus visiškai matiniai, čia jau bus galima rinktis matinius ar pusiau matinius dažus. O jei dairotės dažų svetainei ar vaikų kambariui, tiks matiniai (dažnai pažymėti 7-u numeriu), miegamajam rekomenduočiau visiškai matinius, sienoms skirtus dažus (jie pažymėti 5-u numeriu). Tiesa, pernelyg neakcentavau atsparumo šlapiam plovimui, nes dabartiniai dažai beveik visi bus 1-os (geriausios) atsparumo klasės. Prieš įsigydami šiuos dažus, būtinai pasitikrinkite šį parametrą.
- Kokius dažus rinktis, kad jie laikytų ilgai ir būtų mažai teplūs? - Teplumo taisyklė tokia: kuo dažai matiškesni, tuo teplesni. Purvas nuo nešvaraus piršto ant giliai matinių paviršių „perlips“ lengvai, tačiau ant pusiau matinių paviršių purvas bus pernešamas tik dalinai. Jei jūsų namuose siauras koridorius ir jame dažnai ramstysitės, verta pagalvoti apie pusiau matinius dažus. Tačiau ten, kur mes nesiliečiame, pavyzdžiui, prie lubų, svaresnis kitas argumentas. Tuomet tenka laviruoti tarp visiškai matinių, matinių ir pusiau matinių dažų sienoms.
- Neišvengiamas klausimas: dažyti sienas patiems ar visgi kviestis profesionalus? Malonumas kviestis profesionalius meistrus, matyt, nėra labai pigus? - Kartais prisikviesti meistrus nebus paprasta, nes dažytojams jūsų namų dažymo apimtys gali pasirodyti nepatrauklios (per mažos). Dažyti patiems nėra taip jau sudėtinga, tačiau, jei pradedate nuo nulio, tai taip, reikės investicijos į įrankius. Paminėsiu, kad gerų įrankių komplektas kainuos nuo 30 iki 120 eurų. Be įrankių, reikės ir dažytojo juostelių, uždangalo grindims, popieriaus ar kur kas patogesnio „dažytojo“ kilimo. Dažytojo kilimas geras tuo, kad jį galima naudoti daug kartų. Jis mobilus ir sunkiai pažeidžiamas, dažai pro jį neprasigers, net jei išpilsite ant grindų pakankamai daug dažų, jį galima naudoti ir lauke, nes nebijo drėgmės. Prieš pradėdami dažyti būtinai peržiūrėkite vaizdo įrašą, kaip reikia dažyti sienų perimetrą, ištisinį plotą, didesnes lubas. Taip pat verta išbandyti organizuojamus nemokamus seminarus. Verčiau mokytis ne iš klaidų ant savo sienų ir lubų.
123RF.com nuotr./Baldų dažymas - Ar pagalvoja dažų gamintojai apie namų pelėsį? Ar ištikus šiai laimei tenka ieškoti specializuotų priemonių? - Vonios kambariui skirtų dažų sudėtyje įprastai būna „įkomponuoti“ priešpelėsiniai priedai. Dažus reikėtų rinktis pagal patalpos paskirtį. Vonios kambariui tiks dažnai skirti drėgnoms patalpoms ir gerai toleruos vandens poveikį tiek garų, tiek tiškalų pavidalu. Dėl drėgnų patalpų reikėtų pagalvoti ne tik apie dažus, bet ir apie tai, kas po dažais: pagrindas, ar visas sienos „sumuštinis“ turėtų būti iš drėgmei atsparių medžiagų, tarkime, glaistas turėtų būti specialus, kuris nebijo vandens.
- Ar įmanoma sutaupyti renkantis dažus? Jei įmanoma, kaip? - Geriausias taupymas, kai viskas pavyksta iš pirmo karto. Kiekvienas neplanuotas dažų sluoksnis kainuos papildomai pinigų, laiko ir nervų. Todėl svarbu rinktis patikimų gamintojų produkciją. Jei dažote patys, darbų atlikimo kokybei būsite atlaidesni, tačiau visad maloniau turėti padorų vaizdą. Jei dažote pirmą kartą, rekomenduoju patikimą variantą: sienas „paruošiate“ dažams, t. y. gruntiniais dažais (jei reikia, pigmentuotas paprastai gali būti spalvinamas artima viršutinio sluoksnio spalva). Po tokio gruntavimo matysite visas ydas, kažkur teks paglaistyti, kai kur papildomai pašlifuoti. Be to, ant tokio paviršiaus dažai „guls“ kur kas tolygiau, lengviau ir jų sunaudosite maždaug 20 proc. mažiau, nei dažydami glaistytus paviršius. Daug sutaupyti galima, kai renkamasi viena spalva didžiajai daliai sienų, tuomet nepanaudotų dažų lieka kur kas mažiau. Sutaupyti galima ir renkantis ryškias spalvas, kai kurios jų pasižymės prastu dengiamumu, tad, norint sumažinti dažų sluoksnių skaičių, gruntuokite artima, bet gerai dengiančia gruntinių dažų spalva.
- Na, ir visai kitokie iššūkiai kyla nusipirkus ne naujus namus, kur teks lupti ir šveisti jau atgyvenusius dažų sluoksnius. Kas šį darbą palengvintų? Ką patartumėte šio segmento naujakuriams? - Pirmiausia reikia įvertinti, kokia būsto būklė. Jei gera ir visas perdažymas tik tam, kad pakeisti sienų spalvas, tai tereiks naujų viršutinio sluoksnio dažų, tik naujos ar kelių naujų spalvų. Papildomai gali tekti naudoti gruntinius dažus, kai perdažote kardinaliai keičiant spalvas iš intensyvios į pastelines ar atvirkščiai, gruntiniai dažai yra pigmentuoti, balti, su galimybe juos papildomai spalvinti. Gruntininius dažus gali tekti naudoti, kai yra bėdų su paviršiumi, tabako / rūdžių / vandens dėmes „uždaro“ specialūs gruntai. Įprastai po mechaninio kalkių / kreidos šalinimo ir plovimo pakanka nugruntuoti sluoksniu specialaus grunto ir glaistyti / dažyti. Įsivaizduokime, kad jūsų namuose yra sandėliukas, kuriame pelija sienos ir daiktai. Dažai gali kardinaliai pakeisti patalpos mikroklimatą, todėl geriau naudoti specialius mikroporų. Jie gerai išgarina drėgnumą. Arba rasojimo drėgmės atkelti ir išporėję paviršiai prie plastikinių langų. Čia padės drėgmei atsparūs glaistas ir dažai su priešpelėsiniais priedais. Gana dažna problema yra trūkiai. Norint juos sutvarkyti, prireiks kelių esminių žingsnių. Kai trūkiai įgilinami, platinami, tuomet gruntuojami ir užglaistomi specialiu mikroplaušo turinčiu polimeriniu armavimo mišiniu. Sienų „vaikščiojimo“ tai nesustabdys, tačiau smulkius trūkius toks sprendimas suvaldys.