Renovuoto namo garantiniai terminai Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Atlikus daugiabučio namo renovaciją, rangovas privalo užtikrinti atliktų statybos darbų kokybę. Todėl svarbu žinoti, kokie garantiniai terminai taikomi renovuotiems namams ir kas atsako už defektus, išaiškėjusius po renovacijos.

Garantiniai terminai renovuotiems namams

Lietuvos teisė numato skirtingus garantinius terminus statybos darbams. Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Civiliniame kodekse (6.698 straipsnyje) nustatytą terminą:

• Penkerius metus - bendrasis terminas.
• Dešimt metų - esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.).
• Dvidešimt metų - esant tyčia paslėptų defektų (Pagal Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalį).

Pagal Civilinį kodeksą, renovuoto namo fasado darbams taikoma 5 metų garantija, o paslėptiems statinio elementams šis terminas siekia 10 metų.

Bendruoju atveju, visiems matomiems fasado darbams (pavyzdžiui, tinkavimui, dažymui, apdailos plokščių tvirtinimui) taikoma 5 metų garantija. Fasado renovacija dažnai apima ne tik išorinę apdailą, bet ir sudėtingus inžinerinius sprendimus (pvz., šiltinimo sluoksnį, tvirtinimo ankerius, karkaso konstrukcijas po apdaila). Tokiems paslėptiems statinio elementams įstatymas numato ilgesnį - 10 metų garantinį terminą.

Svarbu: Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo statybos užbaigimo datos.

Ką daryti, jei išryškėja defektai?

Pastebėjus fasado įtrūkimus, atšokusį tinką ar kitus trūkumus, butų savininkai turi nedelsdami informuoti namo pirmininką arba administratorių.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 106 punkte nustatyta, kad statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus, Statybos įstatymo 41 straipsnio ir šiomis nuostatomis:

1. Statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą.
2. Jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas.
3. Jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas apie tai raštu informuoja Inspekciją ir kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis.
4. Inspekcija, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia VĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūrai medžiagą ir pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.

Taigi, garantiniu laikotarpiu išryškėjus statybos defektams pirmiausia reikėtų kreiptis sutartyje nurodytais kontaktais (paprastai į statytoją arba tiesiogiai į rangovą) ir atlikti aukščiau minėtus veiksmus (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 106 punktas). Kai pasirašyta rangos sutartis, tai rangovas atsako už defektus atsiradusius per statinio garantinį terminą.

Jeigu su rangovų neišeis susitarti dėl trūkumų pašalinimo per statybos defektų akte nurodytą terminą, statytojas apie tai raštu informuoja Inspekciją bei teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis.

Svarbu: Būtina tinkamai dokumentuoti visus defektus ir kreipimusis į rangovą/statytoją.

Rangovo ir projektuotojo atsakomybė

Dažnai renovacijos metu atliekama ir statinio projekto vykdymo priežiūra. Jos metu projektuotojas privalo stebėti, ar statybos darbai atitinka projektą.

Daugiabučio namo renovacijos metu ar po jos išaiškėjus defektams, dažnai kyla klausimas, kas dėl to kaltas - statybos rangovas ar projektuotojas. Civilinis kodeksas numato griežtą projektuotojo atsakomybę. Bendrija turi teisę reikšti pretenzijas dėl projekto klaidų, jei jos paaiškėja per įstatyme nustatytus garantinius terminus.

Projektuotojas atsako už netinkamai parengtą techninę dokumentaciją bei statybos defektus, atsiradusius dėl projekto klaidų, o įstatymas numato 5, 10 arba 20 metų garantinius terminus šiems trūkumams ištaisyti.

Svarbu: Nustatant atsakomybę už defektus, būtina atsižvelgti į defekto pobūdį ir priežastis.

Pavyzdys iš praktikos

Širvintų rajone esančiame daugiabutyje po renovacijos išryškėjo avarinės būklės perdanga. Gyventojai kreipėsi į savivaldybę ir namo administratorių prašydami paaiškinimų dėl atliktų renovacijos darbų, tačiau problema liko neišspręsta. Kooperatyvas „Veivera“, kuriam priklauso patalpos name, teigia, kad kreipėsi į atsakingas institucijas dėl perdangos būklės, tačiau perdangos remonto darbai į renovacijos planą įtraukti nebuvo. Galiausiai, kooperatyvas savo sąskaita užsakė perdangos ekspertizę ir remonto projektą.

Šis atvejis iliustruoja, kaip svarbu tinkamai planuoti renovacijos darbus ir atsižvelgti į esamas problemas. Taip pat svarbu, kad visos šalys (gyventojai, administratorius, rangovas, savivaldybė) bendradarbiautų sprendžiant iškilusias problemas.

Statybos defektų garantiniai terminai

Statybos defektų garantiniai terminai pagal Civilinį kodeksą:

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

tags: #renovuoto #namo #garantijos #tar