Šiame straipsnyje apžvelgsime sezoninio darbo galimybes Lietuvoje, ypač skirtas moksleiviams ir studentams, bei prisiminsime tradicinius amatus, tokius kaip vilnos apdirbimas, kuris kadaise buvo svarbi šalies ekonomikos dalis.
Sezoninio Darbo Pasiūlymai
Sezoninis darbas yra puiki galimybė moksleiviams ir studentams užsidirbti vasaros atostogų metu. Štai keletas pavyzdžių:
- Valymo darbai: Langų ir fasadų valymas, po statybinis patalpų valymas. Visi valymo darbai atliekami su specialia valymo įranga ir profesionaliomis priemonėmis.
- Pagalbiniai darbai: Įvairūs pagalbiniai darbai kavinėse, picerijose.
- Gamybos sektorius: Darbas minkštų baldų gamybos įmonėse.
- Teritorijos priežiūra: Sodybos teritorijos einamieji priežiūros darbai, nesudėtingi sodybos pastatų priežiūros darbai.
- Sandėliavimas ir etiketavimas: Etikečių klijavimas, sandėlio valymas ir kiti nekvalifikuoti pagalbiniai darbai.
Svarbu: Dažniausiai amžius nuo 16 metų.
Alyginimas gali svyruoti nuo 642 iki 700 eurų (neatskaičius mokesčių).
Taip pat yra galimybių dirbti nepilną darbo dieną, kas ypač tinka moksleiviams, studentams, neįgaliesiems, pensininkams, auginantiems vaikus ar dirbantiems antrą darbą.
Tradicinis Vilnos Apdirbimas Lietuvoje
Lietuvoje daugiausia avių augindavo iki Pirmojo pasaulinio karo ir tarpukario metais. 1926 m. auginta per 1,5 mln. avių. Ūkyje avis buvo nepakeičiamas gyvulys - vilną ir kailį naudodavo drabužiams, mėsa likdavo maistui.
Turtingesnieji valstiečiai žiemai palikdavo penkias aštuonias ir daugiau avių, o vidutiniai - dvi tris, kartais keturias penkias. Žiemos pabaigoje ir pavasariop avys atvesdavo po vieną-tris ėriukus.
Senosios Avių Veislės ir Kirpimas
Seniausia Lietuvos avių veislė - šiurkščiavilnės. Jos buvo gerai prisitaikiusios prie vietos sąlygų, atsparios ligoms ir gana vislios. Avis paprastai kirpdavo moterys du tris kartus per metus - tam pasitelkdavo avikirpes žirkles. Avis paguldydavo ir virve surišdavo kojas. Kirpdavo nuo galvos arba nuo užpakalinės kulkšnies link galvos. Jauniklės avys spardydavosi daugiau, senesnės greit nurimdavo. Kerpant stengdavosi, kad vilnos būtų vienam gabale ir neišsitaršytų.
Vilnos Paruošimas
Nukirptą vilną savaitę palaikydavo laisvai, be saulės, kad išsivėdintų. Prieš karšimą vilną kedendavo. Tai daugiausia moterų, senelių ir vaikų darbas. Kiekvieną sruogelę uoliai išpašydavo pirštais, išrinkdavo priemaišas. Iškedentą vilną karšdavo rankiniais karštuvėliais, tarp dviejų plokščių vielinių šepečių: ant vieno plonu sluoksniu klodavo vilną, kitu vieną sykį braukdavo pirmyn, tris atgal. Du kartus pakartojus, vilną nuvyniodavo ir dėdavo į krepšį ar į lininį maišą.
Ilgiau palaikius iškedenta ir sukaršta vilna supuldavo ir darbą tekdavo atlikti iš naujo... Todėl ir buvo sakoma, kad linas suguli šilką, o vilna - vilką.
Rytų Lietuvoje vilną ne tik karšdavo, bet ir plakdavo specialiu, į smičių panašiu įrankiu - striūna.
Vilnos Karšyklos
XIX a. pabaigoje prie vandens jėgainių atsirado karšyklų, kur vilnos karšimo mašinas suko vandens jėga. Miesteliuose paplito karšyklos su ranka sukamomis rankinėmis vilnos karšimo mašinomis. Prie kai kurių karšyklų buvo įrengti ir maniežai, į kuriuos įkinkydavo arklį, o šis sukdavo karšimo mašiną.
Karšyklai paskirdavo patalpą arba atskirą trobesį. Trobesys buvo ręstinis ar karkasinis, dviejų patalpų. Vienoje patalpoje pastatydavo vilnos karšimo mašinas, kitą pritaikydavo laukti atvykusiems karšti vilnos žmonėms. Miesteliuose veikdavo po vieną dvi karšyklas. Žmonės paprastai nešdavo karšti vilną į tą, kuri buvo arčiau namų.
Karšimo procesas vykdavo įvairiai: arba karšdavo pats savininkas, arba jis samdydavo darbininkus. Ešiaus ir Grikiečio karšyklose Griškabūdyje karšdavo užsakovai: vieni pasikeisdami suko karšimo mašinos rankeną, kiti dėliodavo vilną ant besisukančių velenėlių. Baigus karšti, karšyklos šeimininkas vilną pasverdavo rankinėmis svarstyklėmis - bezmėnu.
Rudenį ūkininkai dalį jauniklių avių ir avikailių parduodavo. Iš sau paliktų avikailių siūdavo ilgus kelioninius kailinius, puskailinius, moteriškus kailinukus, užklotus ant kelių ir rogių sėdynių žiemai. Iš geros vilnos buvo verpiami siūlai drabužių audiniams, skaroms austi. Iš prastesnių vilnonių siūlų megzdavo megztinius, kojines, pirštines, šalikus. Iš pačios prasčiausios vilnos veldavo pagalvėles pakinktų balneliams.
Beje, avis panaudodavo ir gyvenamojo namo vidaus statybos darbams. Iki XX a. pradžios reto ūkininko gyvenamajame name buvo grindys iš lentų, dažniausiai - plūkto molio asla. Molį reikėdavo gerai išminti kojomis, todėl kai kur atsivesdavo avis ir leisdavo joms vaikščioti, trypčioti.
Lietuvos liaudies buities muziejuje rankinius vilnos karštuvėlius galima pamatyti Aukštaitijos regiono Tauragnų sodyboje. Muziejaus fonduose taip pat saugomos ir kelios vilnos karšimo mašinos. Šiais metais buvo įgyta tarpukariu pagaminta, o apie 1955 m. Jonavoje pirkta vilnos karšimo mašina. Ji priklausė Pranui Jarmolavičiui (1924-2010), gimusiam Maulių kaime, o gyvenusiam Pagirių miestelyje (abu Kėdainių r.). Verstis vilnos vėlimo ir karšimo amatais jam pasiūlė draugas, nes P.Jarmolavičius nenorėjo eiti dirbti į kolūkį.
Vilnos karšimo mašiną sudaro medinis rėmas, kuriame įtvirtintas karšimo šepetine juosta aptrauktas būgnas. Aplink būgną išdėstyta dešimt skirtingo skersmens velenėlių. Jie aptraukti karšimo šepečiu. Karšimo mašinos priekyje - transporterio juosta vilnai paduoti. Gale įtaisytas medinis produkcijos nuėmimo būgnas. Visi velenai ir velenėliai sukami per skriemulius diržinėmis pavaromis. Velenėlių ašių galai yra metaliniuose guoliuose.
Statybos ir Remonto Įmonės Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios įmonės, siūlančios statybos ir remonto paslaugas. Štai keletas iš jų:
- Projektų centras - statybų projektavimas, vadyba, gen.
- Alvora - katilinių, vamzdynų, pastatų iš metalo k.
- Arkosta - gen. ranga, tech.
- Art of Windows - medinių langų gamyba Jonavos r.
- Baulita Šakių r.
- Bendorių statyba - gyvenvietė Vilniaus raj.
- Bergeta - prekyba dangomis, kt.
- Boresta - projektavimas, statyba, apdaila, gen.
- BSA Construction - statybos projektų vadyba ir gen.
- Constructus - buv.
- Decibelas - prekyba "Siemens" ir kt.
- D.Petkevičiaus kalvė Panevėžio r.
- Elverta - patalpų el.
- Germeda - katilinių ir kt.
- Gilunta - paminklai ir kiti akmens dirbiniai Jonavos r.
- Granito urmas - akmens pjaustymas ir gudinimas Širvintų r.
- I. JPSF - statybos darbų įmonė Trakų r.
- J.Logvinenko - krosnių meistras Širvintų raj.
- Katalita - žemės darbų įmonė Kauno raj.
- Kauno gręžiniai - giluminiai šuliniai.
- durelių dirbtuvė Širvintų r.
- Kerdara - rąstinių namų statyba, gamyba Joniškio r.
- Kerida - nuosavų namų statyba Kauno r.
- Klaipėdos hidrotechnika - prieplaukų, geležinkelio atšakų, kt.
- Konvesta - rąstinių namų ir kt.
- Kvėdarsta - kelių, hidrotechnikos, kt.
- Medinukai - medinių durų ir laiptų gamyba Jonavos r.
- Mepama - gonkos, kt.
- Miravista - bendrieji statybos darbai, gen.
- Miravita - statyba. gelžbetonio santvaros, statybų gen.
- Mokana - statybinių metalo santvarų gamyba Marijampolės r.
- N.Karpavičius ir kt.
- Pietų spektras Alytaus r.
- Rąstinis namas - statyba ir gamyba Plungės r.
- šildymo ir vėdinimo įranga.
- Remesta - saulės, žemės, kt.
- Sena kalvė Jonavos r.
- Sisvyta - statyba, apdaila, aplinkotvarka, gen.
- SJ projektai - medinių namų statyba, gamyba Ukmergės r.
- Srautaservis - paviršių valymas ir spec.
- S.Surgelio dirbtuvė Kauno r.
- Šiltoji siena - sausų statybinių mišinių gamyba Klaipėdos r.
- Š.Valiuškos dirbtuvė Kelmės r.
- Tai ko reikia - šildymo įranga.
- Utmeta - kalvė Utenos raj.
- Veikmės statyba, gen.
- Vildaiva - stiklo paketų gamyba Vilniaus r.