Vijokliniai augalai - tai augalų grupė, naudojama vertikaliam apželdinimui. Jie puikiai tinka sienų, tvorų, terasų, stulpų ir balkonų dekoravimui, taip pat gali būti sodinami vejoje, kur iš jų formuojamos kolonos, piramidės ir kitos dekoratyvinės formos. Vijokliniai augalai gali papuošti bet kokio dydžio ir bet kokios formos sodą.
Kai kurie vijokliniai augalai, pavyzdžiui, lapagerija (Lapageria) arba pasiflora (Pasiflora), pritraukia dėmesį išskirtiniu žiedų grožiu. Daugelis rūšių vertinamos dėl vešlios ir gražios lapijos, kuri gali išlikti patraukli ištisus metus (visžaliai augalai) arba džiuginti ryškiomis rudeninėmis spalvomis, kaip, pavyzdžiui, vinvyčiai (Parthenocissus) arba vynmedžiai (Vitis coignetiae).
Net be lapų, vijoklinių augalų stiebai žiemą džiugina akį elegantiška išvaizda.
Penkialapis vynvytis (Parthenocissus quinquefolia) - populiarus pasirinkimas daugiabučių apželdinimui dėl greito augimo ir dekoratyvumo rudenį.
Kaip vijokliniai augalai lipa į viršų?
Vijokliniai augalai „lipa" į viršų, prisitvirtindami prie atramos įvairiais būdais:
- Orinėmis arba pridėtinėmis šaknimis (paprastoji gebenė - Hedera).
- Ūgliukais (penkialapis vinvytis - Parthenocissus quinquefolia).
- Apsiveja atramą tarsi spiralė (vijokliniai sausmedžiai - Lonicera periclymenum, manetijos - Manettia inflata, Sandersono ceropegijos - Ceropegia sandersonii, visterijos - Wisteria sinensis).
- Besipinančių lapkočių pagalba (raganė - Clematis, kai kurios nasturtų rūšys - Tyopaeolum).
- Ūseliais (ląstenės - Bignonia capreolata, kvapusis pelėžirnis - Lathyrus odoratus, pasiflora - Pasiflora, vynuogės).
Medinės, iš lentelių padarytos atramos, špagato siūlai ar viela reikalingi tik jauniems augalams. Vėliau daugelis jų patys patikimai prikimba prie paviršiaus ir auga savarankiškai.
Šliaužiančios, prikimbančios ir horizontaliai augančios vijoklinių augalų rūšys, tokios kaip indinis laukuras (Quisqualis indica) ir plikažiedis jazminaitis (Jasminum nudiflorum), užaugina ilgus, lanksčius stiebus, kurie labai lengvai prisitvirtina prie atramų. Siekiant didesnio dekoratyvumo, juos reikia rišti prie tinklelio arba ištemptos vielos arba leisti jiems laisvai priaugti prie sienos arba išilgai akmeninės sienelės. Kai kuriais atvejais šie augalai naudojami dirvožemio dangai.
Ekologiniai reikalavimai
Norint pilnai įgyvendinti savo sumanymus, reikia žinoti, kad kai kurioms vijoklinių augalų rūšims būtina ryški saulės šviesa, tačiau jų šaknys turi būti pavėsyje. Daugelis rūšių mėgsta vėsesnes mikroklimatines sąlygas. Kiti šios grupės atstovai mažiau reiklesni ir netgi, jei ir mėgsta augti saulėtoje vietoje, kuo puikiausiai gali gyvuoti ir pavėsyje (tai dažniausiai vynvyčiai (Parthenocissus) ir skeltės (Schizophragma)).
Švelnesnio klimato rajonuose nuo vėjo sauganti siena užtikrina reikalingas mikroklimatines sąlygas šiltamėgiams ir egzotiniams vijokliniams augalams. Papildomai šildant žiemos periodu, tokiomis sąlygomis puikiai auga rausvoji vaiskė (Lapageria rosea) ir gausiai žydi melsvoji pasiflora (Passiflora caerulea). Sienos sugeriamų saulės spindulių šiluma įtakoja ūglių subrendimą, taigi jie kur kas lengviau žiemoja. Žiemą šalia sienos temperatūra keliais laipsniais aukštesnė.
Jei žydėjimo metu pasitaiko šalnų, vijoklinių augalų nesodinkite ten, kur jų pumpurus rytinėmis valandomis apšviečia saulė, nes per greitai atitirpdami jie gali nukentėti. Šalia pavėsingos sienos, nukreiptos į šiaurę ir gairinamos šaltų žiemos vėjų, geriausia sodinti stiprius, šalčiui atsparius augalus - gebenę arba sausmedį.
Vijokliniai augalai daugiabučių aplinkoje
Vijoklinė augmenija pagerina daugelio sodo statinių išorinį vaizdą. Prieš sodinimą įvertinkite architektūrinius pastato privalumus ir panaudokite tas augalų rūšis, kurios gali juos pabrėžti. Architektūriniu požiūriu nepriekaištingus pastatus galima papuošti patraukliai atrodančiais vijokliniais augalais, išsiskiriančius savo spalva ir lapų forma arba ryškiais žiedais. Ne tokios patrauklios išvaizdos pastatus taip pat galima papuošti, apželdinus vijokliniais augalais.
Vienodai išsidėsčiusios augmenijos juostos pagyvina nuobodų ilgos sienos vaizdą, o taip pat pabrėžia, arba priešingai, sušvelnina į akis krintančias vertikalias arba horizontalias linijas. Tokiam apželdinimui tinkamiausi augalai - įvairiausių rūšių gebenės ir kiti vijokliniai augalai, turintys pridėtines šaknis - liana Hydrangea petiolaris (Hydrangea anomala subsp. Petiolaris) ir hortenzinė skeltė (Schizophragma integrifolium). Tamsiai žalius lapus ir baltus žiedus turinčios kvapiosios raganės (Clematis armandii), o taip pat aromatingus raudonus ir geltonus žiedus turintys amerikiniai sausmedžiai (Lonicera x americana), puikiai dera su vijoklinėmis rožėmis, o tarp jų galima pasodinti vienmečių augalų (geriausiai tiktų kvapusis pelėžirnis (Lathyms odoratus)).
Pasodinus tam tikras vijoklinių augalų rūšis, per pakankamai trumpą laiką galima užmaskuoti neestetiškai atrodantį statinį, jo sieną ar tvorą. Šio tikslo įgyvendinimui naudojami tokie augalai, kaip kalninės raganės (Clematis montana), kurios gegužės gale gausiai pražysta kreminės arba rausvos spalvos žiedais, arba įvairios Polygonum baldschuanica formos (Fallopia baldschuani-ca, syn. Polygonum aubertii, P. baldschuanicum), šie augalai pakankamai greitai suaugina tankų lapų skėtį, kuris vasaros gale pražysta mažų baltų žiedelių kekėmis.
Didžiojoje Britanijoje pastarasis augalas gavo „kilometro per minutę" pravardę, nes turi savybę greitai išvešėti, todėl vietą, kur jis bus sodinamas, reikia rinkti apgalvotai, kitaip jis užgoš kitus, nors ir pakankamai stiprius augalus. Jei norite turėti ilgalaikį patrauklų efektą, tuomet sodinkite gebenę. Arba galite kombinuoti sodindami visžalius ir lapus metančius augalus.
Pavėsinės, obeliskai ir kitos vertikalios atramos suteikia galimybę vijokliniam augalui apsivyti jį iš visų pusių ir, be to, bendram sodo vaizdui suteikia tam tikrą stilių. Elegantiškos pavėsinės atrodo kur kas patraukliau, jei jos nors dalinai padengtos vijokliniais augalais. Augalais apsivijusios pavėsinės suteikia ne tik galimybę pailsėti pavėsio vėsumoje, bet ir išskirtinį vaizdą.
Jei pavėsineje dažnai leidžiate vasaros vakarus, tuomet jos apželdinimui puikiausiai tiks vaistinis jazminaitis (Jasminum officinale L.), vijokliniai sausmedžiai „Graham Thomas" (Lonicera periclymenum 'Graham Thomas') arba vijoklinės rožės „Madame Alfred Carriere". Šviesūs aromatingi šių augalų žiedai puikiai matomi vakaro prieblandoje. Norint apsisaugoti nuo vidurdienio saulės, geriausia naudoti stambius lapus turinčius vijoklinius augalus - japoniškąją vynuogę (Vitis coignetiае) (rudenį nusidažančią įspūdingomis spalvomis) arba purpurinį vynmedį (V. vinifera 'Purpurea'), kurio vyšninės spalvos jauni lapai vėliau įgauna tamsiai purpurinį atspalvį. Nuo saulės galima slėptis ir po tankiu kininės visterijos „Alba" (Wisteria sinensis 'Alba') lapijos stogeliu. Ypatingai puošniai jos žydintys ūgliai atrodo ant pavėsinės, aprėminančios sodo takelį.
Paprasti arba kombinuoti apvadai (bordiūrai) atrodys kur kas patraukliau, jei jų ribas žyminčius obeliskus apvytume tokiais augalais kaip raganė (Clemantis) arba pasiflora (Passiflora). Panašiais obeliskais taip pat žymimi skirtingi sodo lygiai, jie statomi takelių kampuose arba augalinės kompozicijos centre. Klombos gilumoje arba išilgai takelio esančią obeliskų eilę galima sujungti virvelėmis, apsivijusiomis vijokliniais augalais.
Medinis stulpas, apvytas metaliniu tinkleliu, patikima atrama; jis naudojamas tiek vijoklinių, tiek ir visžalių augalų atramai. Jei vertikali atrama apsivijusi lapus metančiais augalais, tai žiemos metu ji bus „nuoga".
Daugelis natūraliai augančių vijoklinių augalų gamtoje auga į viršų, o kaip atrama pasinaudoja medžiais ir krūmais. Šį principą kuo puikiausiai galima išnaudoti ir apželdinant sodą, tačiau vijokliniai augalai neturėtų būti galingesni nei atrama!
Planuojant sodinti ir kombinuoti vijoklinius augalus su kitais augalais pagal spalvą, reikia įvertinti jų žiedų, lapų ir vaisių atspalvius. Vijokliniai augalai puikiai dera prie krūmų, tai ir mėlynžiedės raganės (Clematis viticella) hibridai, ir kitos raganių rūšys, turinčios apvalius žiedus, kurių ūglius kiekvienais metais reikia išgenėti iki pat stiebo pagrindo. Krūmai - labai gera atrama ir daugeliui vienmečių vijoklinių augalų rūšių, taip pat vijoklinėms nasturtoms (Tropaeolum speciosum), žydinčioms ryškiai raudonais žiedais ir turinčiomis tokios pat spalvos stiebus.
Medžiai - patikima atrama žymiai galingesniems augalams, tokiems kaip liaukingasis vytenis (Ampelopsis glandulosa var. maximowiczii) arba hortenzinė skeltė (Schizophragma integrifolium). Galiausiai galima išgauti nuostabias lapų, žiedų ir vaisių kompozicijas. Taip pat pasistenkite suderinti erškėtrožės „Kiftsgate" žiedų kaskadas su baltais arba rausvais kalninės raganės žiedais.
Kai kurie vijokliniai augalai, turintys pridėtines šaknis, šliaužiojančius arba besidriekiančius ūglius, kuo puikiausiai tinka patrauklios, iš augalų kuriamos dangos formavimui. Besidriekiantys augalai ypač išraiškingai atrodo tuomet, kai padengia šlaito paviršių arba sieną, o šaknis išleidžia dirvoje, esančioje prie jos pagrindo.
Vijokliniai augalai, ūselių pagalba prisitvirtinantys prie atramos, pavyzdžiui, vynvyčiai (Parthenocissus), arba ataugančiomis pridėtinėmis šaknimis, sudarydami tankų paviršių, kuo puikiausiai nustelbia piktžoles. Renkantis vietą tokių augalų sodinimui, reikia atsižvelgti į tai, kad jie gali užgožti kitus augalus, ypač jei vijokliai tuos augalus paverčia savo atrama.
Žolinio paviršiaus formavimui galima sodinti vijoklinius augalus „duetu"- dvi rūšis, tačiau tik su sąlyga, kad jų stiebai augs vienodai. Iškilus būtinybei, tarp kuoliukų ištempiama viela, kuri prilaiko augalų stiebus jiems skirtos erdvės ribose.
Spalvinis efektas labiausiai priklauso nuo viename ar kitame sodo kampelyje esančio apšvietimo lygio. Jei vienoje vietoje, derindami su medžiais ir krūmais, auginate daugelį vijoklinių augalų rūšių, pasistenkite sukurti išraiškingą ir patrauklią atspalvių kompoziciją.
Vijokliai gali paslėpti tai, ko nenorite matyti - pavyzdžiui, negražią namo sieną ar kokį ūkinį priestatą.
Spalvinė gama
Vijoklinių augalų žiedai nuspalvinti visomis vaivorykštės spalvomis - nuo tamsiai violetinių raganės „Etoile Violete" (Clematis 'Etoile Violette') žiedų iki raudonų stambiažiedės ląstenės (Campsis radicans) ir baltai kreminių Araujia sericifera žiedų. Paprastai ryškiažiedžiai vijokliniai augalai išsiskiria greitu augimu, todėl, jei nesiruošiate jų karpyti ar kitaip mažinti jų ūgio, sode jiems reikia parinkti vietą itin apgalvotai. Augalai blyškiais žiedynais, pavyzdžiui, rausvažiedės kalninės raganės „Elizabeth" (Clematis montana var.
Vijoklinių augalų lapijos spalva vertinama ne mažiau nei žiedų spalvingumas. Lapiją galima panaudoti kaip foną kontrastinį atspalvį turintiems augalams arba, atvirkščiai, sukurti vieno atspalvio kompoziciją. Geltoni aukštalipių „Aureus" apynių (Humulus lupulus 'Aureus') lapai, įrėminti tamsiame fone, tampa beveik auksiniai. Dar efektyviau atrodo margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) lapai, kurie tarsi aptaškyti kreminėmis, baltomis ir rausvomis dėmėmis. Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) - vijoklinis augalas, turintis neįprastą lapų spalvų gamą: daugelio lapų viršūnės baltos ir rausvos spalvos.
Labai efektingai atrodo anksti žydinčių kalninės raganės (Clematis macropetala) ir vijoklinio sausmedžio „Serotina" (Lonicera peridymenum 'Serotina') derinys: šie augalai savo žydėjimo piką pasiekia vasaros viduryje.
Kai kurie vijokliniai augalai stulbina puikia rudenine lapų spalva. Karpyti, šiek tiek raukšlėti triskiaučio vinvyčio (Parthenocissus tricuspidata) lapai - turbūt patys efektingiausi: rudenį jie įgauna ryškiai raudoną, avietinę ir tamsiai vyšninę spalvą.
Žiemą žydinčių vijoklinių augalų yra labai mažai ir visi jie priklauso subtropinių augalų grupei. Vienintelė išimtis - plikažiedžiai jazminai (Jasminum nudiflorum). Žiemą jie pražysta subtiliais geltonais žiedais, ir netgi tada, jei auga šiaurinėje sodo tvoros pusėje.
Nepastovumu ir tuo pačiu atsparumu šalčiams pasižymi skirtingos gebenių rūšys. Kai kurios jų rūšys, pavyzdžiui, gebenė lipikė „Buttercup" ir „Goldheart" (Hedera helix 'Buttercup' ir 'Goldheart'), pasižymi lapų margumu. Kitos patraukia neįprasta savo lapų forma, pavyzdžiui, gebenė „Paukščio pėda" (H.h.
Žiemą patraukliau atrodo visžaliai augalai, pavyzdžiui, gebenės. Ypatingu patrauklumu pasižymi malonų kvapą turintys vijokliniai augalai, pavyzdžiui, Beaumontia grandiflom ir kvapnusis pelėžirnis (Lathyms odoratus). Tam, kad galėtume mėgautis kvapiojo pelėžirnio aromatu, jį sodinti rekomenduojama po langais arba prie įėjimo į namą. Jei šį augalą sodinsite į kompoziciją prie atitvaro (bordiūro), geriau jį sodinkite prie krašto.
Kai kurios rūšys stipriau kvepia tik tam tikru paros laiku. Vienmečiai vijokliniai augalai ir tie, kurie atšiauriomis klimatinėmis sąlygomis auginami kaip vienmečiai, pavyzdžiui, Eccremocarpus scaber ir skiautėtoji puerarija (Pueraria lobata), efektingai atrodo kompozicijose, tačiau mūsų sąlygomis jie gyvuoja tik trumpą laiką.
Kai kurie žemaūgiai vijokliniai augalai, pavyzdžiui, stambiažiedė raganė (Clematis macropetala), auginami ir be atramos. Tačiau augalą reikia pasodinti į aukštą konteinerį taip, kad jo ūgliai svirtų žemyn ir grakščiai driektųsi žeme. Soduose, kur erdvė ribota, konteineriuose neretai auginami ir labai greitai augantys vijokliniai augalai (kaip bugenvilijos arba visterijos). Jų augimą galima riboti, periodiškai reikalingas kardinalus ūglių genėjimas. Kad augalai būtų sveiki, periodiškai turėtų būti persodinami į kitus konteinerius ir patręšiami.
Konteineriuose paprastai auginami tie vijokliniai augalai, kuriuos reikia dengti nuo šalčio, pavyzdžiui, Hardenbergia comptoniаnа ir grakščioji žilė „Variegatus" (Senecio macroglossus 'Variegatus').
Laipiojančioji hortenzija mėgsta pavėsingas vietas.
Populiarūs vijokliniai augalai daugiabučių namų aplinkai
Štai keletas populiarių vijoklinių augalų, tinkamų auginti prie daugiabučių namų:
- Laipiojančioji hortenzija (Hydrangea anomala): Rekomenduojama apželdinti vietas, kur saulės nedaug. Atspari sausroms, krauna skėtiškus žiedus.
- Didžialapė kartuolė (Aristolochia macrophylla): Pasižymi dideliais širdies formos lapais ir pavasarį pasipilančiais pypkės formos žiedais. Reikalinga tvirta atrama. Mėgsta saulėtą, pusiau saulėtą vietą bei drėgmės nestokojantį dirvožemiu.
- Penkialapis vynvytis (Parthenocissus quinquefolia): Be galo greitai augantis augalas, puikiai tinkantis itin aukštoms sienoms. Pasižymi išskirtiniu dekoratyvumu: rudenį nusidažo įvairiomis ryškiomis spalvomis bei subrandina melsvai juodas uogas.
- Triskiautis vynvytis (Parthenocissus tricuspidata): Auga šiek tiek lėčiau nei penkialapis vynvytis, bet pasižymi tomis pačiomis savybėmis. Sodriai žali triskiaučiai lapai rudenį paraudonuoja.
- Raganė (Clematis): Gausybė žiedų - nuo baltų iki pačių ryškiausių violetinių, nuo smulkių iki itin didelių. Raganės mėgsta saulėtas vietas, tad kuo saulės daugiau, tuo gausiau žydės.
- Vynmedis (Vitis): Ir skanu, ir gražu, o dar ir privatumo gali suteikti. Vynmedis be galo mėgsta saulėtą, pietinę pusę.
Šie augalai gali būti naudojami įvairiais būdais, siekiant sukurti gražią ir funkcionalią aplinką prie daugiabučio namo.
Lianos skirstomos į grupes pagal tai, kaip augalas kabinasi prie atramų:
- Kartuolės lipa aukštyn apsivydamos atramą kamienu (tai tikrieji vijokliai);
- Raganės apsiveja ne kamienu, o lapų koteliais (ši grupė vadinama lapalipiais);
- Penkialapiai vynvyčiai ir vynmedžiai į viršų lipa apsivydami ūseliais (tai dar viena grupė);
- Laipiojančiosios hortenzijos ir triskiaučiai vynvyčiai kabinasi orinėmis šaknimis (tad irgi nelaikomi vijokliais).
Žinodami, kaip augalas lipa į viršų, pasirinksite tinkamesnę atramą jam.
Vijokliniai augalai – kaip išsirinkti tinkamą vijoklinį augalą savo sodui!
tags: #vyjuokliniai #augalai #prie #daugiabuciu